Parašė evil
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais
Collapse
X
-
kuk Ačiū už pasidalinimą.
<...>
Kodėl tame greitajame traukinyje nebuvo numatoma I klasės? Gal tais laikais I klasė turėjo aukštus standartus ir buvo tik tarptautiniuose traukiniuose, su restoranu, atitinkamu aptarnavimu ir panašiai.
Parašė evil Rodyti pranešimą
Ištikimai laikomės tradicijų! Per beveik devyniasdešimt metų laikotarpį žmonija spėjo išsilaipinti mėnulyje, bet Lietuvos geležinkeliai vis dar nesugeba perlipti 120km/h barjero.
Dar kitas dalykas būtų komforto didinimas – tas turėtų iš dalies spręstis su naujais elektriniais traukiniais.Paskutinis taisė taccido; 2023.04.19, 01:15.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 2 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimąkuk Ačiū už pasidalinimą.
Kai nebuvo remontų, prieš keletus metus pats trumpiausias važiavimo laikas buvo lyg tai 3:52 val. Sunku suvokti, kaip tarpukariu sugebėjo planuoti 3:30 val.!
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Nes Kaunas - Klaipėda?
Dabar Klaipėda-Šiauliai apie 1:45, Kaunas-Šiauliai 2:04, bet panaikinus visus sustojimus gal ir būtų apie 1:45. Sudėjus abu ruožus išeina 3:30 val. – ne greičiau, nei tarpukaryje.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 5 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimąkuk Ačiū už pasidalinimą.
<...>
Kodėl tame greitajame traukinyje nebuvo numatoma I klasės? Gal tais laikais I klasė turėjo aukštus standartus ir buvo tik tarptautiniuose traukiniuose, su restoranu, atitinkamu aptarnavimu ir panašiai.
Aš įsitikinęs, kad žymiai didesnis efektas būtų ne didinant greitį, o didinant traukinių skaičių ir kursavimo dažnumą. Kas iš tų 15-20 sutaupytų minučių, jeigu ir toliau bus 5 reisai per dieną (tarp pirmo ir trečio svarbiausio šalies miesto!!!).
Dar kitas dalykas būtų komforto didinimas – tas turėtų iš dalies spręstis su naujais elektriniais traukiniais.
O dėl prieš kelis metus buvusio "trumpiausio laiko 3:52", tai, kiek pamenu, jis buvo labiau popieriuje, nei realybėje. Ar buvo nors vienas toks reisas, kuris realiai būtų atvažiavęs laiku be 20-30 minučių vėlavimo?Paskutinis taisė John; 2023.04.19, 12:35.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimąkuk Ačiū už pasidalinimą.
Aš įsitikinęs, kad žymiai didesnis efektas būtų ne didinant greitį, o didinant traukinių skaičių ir kursavimo dažnumą.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
- 8 patinka
Comment
-
Tiesiog gal, kaip įprasta Lietuvoje, trūksta strategijos. Nėra pinigų viskam, bet jeigu turi strategiją, tai turi aiškų planą, kaip didinti geležinkelio keleivių skaičių. Ar investuojame daug ir artimiausius 10 metų traukinių greitis nedidės, bet pvz. turėsime taktinį tvarkaraštį ir dažnesnius reisus? Arba velniop dažnumą, bet investuosim į greitį, kad traukiniai lėktų švilptų su vėjeliu ir tikėsimės, kad tai pakels keleivių skaičių. Bet kai neturi strategijos, tai gyveni šia diena. O šią dieną keleivių skaičiai mažėja, taigi, tu mažini traukinių skaičių, maršrutus karpai ir bla bla
- 12 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO dėl prieš kelis metus buvusio "trumpiausio laiko 3:52", tai, kiek pamenu, jis buvo labiau popieriuje, nei realybėje. Ar buvo nors vienas toks reisas, kuris realiai būtų atvažiavęs laiku be 20-30 minučių vėlavimo?
Comment
-
Palyginimui
- - - - -
Balstogė – Varšuva (~200 km pagal osm.org su car, grasshopper) 9 reisai nuo pirmo 5:00 iki paskutinio 20:15 (2023-04-20).
Trukmė ir kaina – nuo 2:21 iki 2:43 už nuo 5,23 Eur iki 6,88 Eur už II klasę (1 ilgesnis reisas, matyt, su persėdimu – 4:36 už 3,72 Eur už II klasę).
Prie Balstogės stoties Orlen degalinėje A95 benzinas dabar kainuoja 1,46 EUR (6,75 PLN; https://pl.fuelo.net/gasstation/id/33495?lang=en).
- - - - -
Šiauliai – Vilnius (~210 km, pagal osm.org su car, grasshopper) 6 reisai nuo pirmo 7:35 iki paskutinio 18:26 (2023-04-20):
Trukmė ir kaina – nuo 2:30 iki 2:40 už 15,3 Eur už II klasę (2 ilgesni reisai su persėdimais – nuo 3:34 iki 4:04 už nuo 15,8 Eur iki 18,3 Eur už II klasę).
Nežinau, kokios kainos Orlen degalinėje arčiau stoties prie Šiaulių, bet galima paimti vidutinę dabartinę A95 benzino kainą – 1,57 EUR (https://degalu-kainos.lt/).
- - - - -
Šio nedidelio tyrimuko išvados:- A95 benzinas Lenkijoje maždaug 1,03 karto pigesnis nei Lietuvoje;
- Lenkijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, negreitieji traukiniai ~200 km važiuoja apie 2 h 30 min;
- traukinių bilietai II klasės vietoms be persėdimų Lenkijoje kažkur tarp 2,2 ir 2,9 karto pigesni nei Lietuvoje;
- traukinių bilietai II klasės vietoms su persėdimais Lenkijoje kažkur tarp 4,3 ir 4,9 karto pigesni nei Lietuvoje.
Paskutinis taisė kuk; 2023.04.19, 18:04.
- 4 patinka
Comment
-
Parašė liootas Rodyti pranešimąTiesiog gal, kaip įprasta Lietuvoje, trūksta strategijos. Nėra pinigų viskam, bet jeigu turi strategiją, tai turi aiškų planą, kaip didinti geležinkelio keleivių skaičių. Ar investuojame daug ir artimiausius 10 metų traukinių greitis nedidės, bet pvz. turėsime taktinį tvarkaraštį ir dažnesnius reisus? Arba velniop dažnumą, bet investuosim į greitį, kad traukiniai lėktų švilptų su vėjeliu ir tikėsimės, kad tai pakels keleivių skaičių. Bet kai neturi strategijos, tai gyveni šia diena. O šią dieną keleivių skaičiai mažėja, taigi, tu mažini traukinių skaičių, maršrutus karpai ir bla bla
Comment
-
Nelabai suprantu žmonių, kalbančių apie tai, kad nėra susisiekimo traukiniais, prieš tai nepažiūrėjus į žemėlapį. Dėl Vilniaus ir Rygos, dar būtų galima klausti, kodėl nėra traukinio (nors ir buvo dar visai neseniai), nes geležinkelio linija eina gan tiesiai (per Šiaulius ir Jelgavą). Dėl Rygos ir Talino, net teoriškai susisiekimas traukiniu per Valgą būtų nekonkurencingas, nes suka per daug aplinkui, kai tuo tarpu autobusu kelias eina kone trumpiausiu įmanomu keliu.
Comment
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimąNelabai suprantu žmonių, kalbančių apie tai, kad nėra susisiekimo traukiniais, prieš tai nepažiūrėjus į žemėlapį. Dėl Vilniaus ir Rygos, dar būtų galima klausti, kodėl nėra traukinio (nors ir buvo dar visai neseniai), nes geležinkelio linija eina gan tiesiai (per Šiaulius ir Jelgavą). Dėl Rygos ir Talino, net teoriškai susisiekimas traukiniu per Valgą būtų nekonkurencingas, nes suka per daug aplinkui, kai tuo tarpu autobusu kelias eina kone trumpiausiu įmanomu keliu.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Ko tiksliai nepavyksta suprasti dėl Vilnius-Ryga traukinio? Ir ko nepavyksta suprasti dėl traukinio Ryga-Tartu?
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Ryga–Tartu būtų tiek pat prasmės ir paklausos, kaip Ryga–Šiauliai. Štai ko negalima suprasti, tai Turmantas–Daugpilis. Sabotažas ir tiek.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąSvajoju galėtų būti Vilnius-Daugpilis-Panevėžys-Šiauliai-(?)Klaipėda atšaka. Iš Rokiškio į Vilnių per Daugpilį pavyzdžiui.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Mano svajonės pigesnės ...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąKas čia tiksliai 'brangu'? Ten geležinkelis jau yra nutiestas.
Nei Panevėžys, nei Daugpilis nėra regioninės traukos centrai. Taip, jie susirenka aplinkinių teritorijų gyventojus, bet neišjudina viso regiono, kaip kad pvz Vilnius ir Kaunas tampo Elekttrėnus ar Vievį.Arba Klaipėda tampo Palangą, Kretingą ir Gargždus.
Ir kol nėra tikslinio judrumo (pvz gamyklos transportas iš Panevėžio į Rokiškį), apie dažną reguliarų susisiekimą galvoti nesigauna.
Regione reissas per parą daugiau PR, o ne susisiekimas.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Reguliarus susisiekimas santykinai sėsliais gyventojais apgyvendintomis teritorijomis.
Nei Panevėžys, nei Daugpilis nėra regioninės traukos centrai. Taip, jie susirenka aplinkinių teritorijų gyventojus, bet neišjudina viso regiono, kaip kad pvz Vilnius ir Kaunas tampo Elekttrėnus ar Vievį.Arba Klaipėda tampo Palangą, Kretingą ir Gargždus.
Ir kol nėra tikslinio judrumo (pvz gamyklos transportas iš Panevėžio į Rokiškį), apie dažną reguliarų susisiekimą galvoti nesigauna.
Regione reissas per parą daugiau PR, o ne susisiekimas.Taip ir įsivaizduoju, kaip kokiais 1989 metais kompartijos sekretorius atvažiuoja apžiūrėti situacijos Kosmonautų prospekte. „O tu velnias, nesitikėjom tiek dviratininkų, tiesiog vienas paskui kitą važiuoja, net dažniau, negu žiguliai su kamazais. Nu ką padarysi, metas tiesti dviračių taką“
Aišku, pirmiausia susisiekimą reikia gerinti svarbiausiose atkarpose ir aplink didmiesčius. Ar įmanoma gyventi Palangoje, Kretingoje, Gargžduose ir dirbti Klaipėdoje važinėjant su VT? Ar įmanoma gyventi Elektrėnuose ir važinėti į Vilnių/Kauną su VT? T. y. kad būtų bent jau panašus važiavimo laikas, kaip automobiliu, o nesiskirtų 2-3 kartus.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 8 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimąBet lygiai taip pat negalima galvot apie „tikslinį judrumą“, kol nėra dažno reguliaraus susisiekimo.
Aš savo pigesnėje svajonėje norėčiau užžiedinti rytinę pusę per Zarasus ar Svėdasus, būtų pakeltas regiono potencialas. Ir atsirastų alternatyvus keleiviį bei krovinių kelias jei pvz ties Vieviu reiktų kelio remonto.
Parašė taccido Rodyti pranešimąAišku, pirmiausia susisiekimą reikia gerinti svarbiausiose atkarpose ir aplink didmiesčius. Ar įmanoma gyventi Palangoje, Kretingoje, Gargžduose ir dirbti Klaipėdoje važinėjant su VT? Ar įmanoma gyventi Elektrėnuose ir važinėti į Vilnių/Kauną su VT? T. y. kad būtų bent jau panašus važiavimo laikas, kaip automobiliu, o nesiskirtų 2-3 kartus.
Gal kiek netikėta mintis pralėkė. O kodėl savivaldybės negali kooperuotis ir kartu finansuoti savo VT sistemos? Pvz Kėdainiai - Jonava - Kaišiadorys - Elektrėnai - Vievis. Panevėžys - Kupiškis - Rokiškis - Obeliai. Dabar jie kiekvieną kartą įsikniaubia į LTG ir verkia, bet aktyvių veiksmų iš jų pusės kažkaip nesimato. Pas lenkus tai kažkaip veikia. Kažkoks "Gargždų geležinkelis" gali sau leisti visoje Lietuvoje traukti krovinius, o savivaldybė, kurios budžetas N kartų didesnis, negali suremontuoti poros LTG numestų riedmenų, nusamdyti porą mašinistų ir vežti savo gyventojų? Ar tiesiog Noro Trūksta (tm)?
Comment
Comment