Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Na jei žmogui nepatinka mikruškė, nereiškia kad jis gali persėsti į automobilį apskritai, nes yra žmonių grupės kurios negali vairuoti. Na o ar ne valstybės tikslas siūlyti patogią ir tvarią transporto alternatyvą, nepriklausomai nuo maršruto pelningumo? Apskritai nežinau apie kokius maršrutus eina kalba. Greičiau pasėkmės (penki keleiviai) supainiojami su priežastimis, dėl kurių tuomet karpomas keleivių susisiekimas traukiniais.

    Comment


      Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
      Na jei žmogui nepatinka mikruškė, nereiškia kad jis gali persėsti į automobilį apskritai, nes yra žmonių grupės kurios negali vairuoti. Na o ar ne valstybės tikslas siūlyti patogią ir tvarią transporto alternatyvą, nepriklausomai nuo maršruto pelningumo? Apskritai nežinau apie kokius maršrutus eina kalba. Greičiau pasėkmės (penki keleiviai) supainiojami su priežastimis, dėl kurių tuomet karpomas keleivių susisiekimas traukiniais.
      Negali vairuoti, važiuoji mikrūške arba moki realią savikainą (ko niekas nedarytų) traukinio varymo pirmyn atgal (jau LTG Infra vadovas minėjo, kad amortizacijos kaštai labiausiai priklauso nuo reisų kiekio ir kilometražo, o ne tonažo). Aptariamu atveju mikrūškė tvaresnė nei traukinys.

      Priežastys paprastos:
      1. Populiacijos mažėjimas
      2. Urbanizacija ir gyventojų koncentracija miestuose
      3. Bendrai mažesnė transporto paklausa, esant galimybei dirbti iš namų
      4. Gyventojų ekonominė padėtis, kuri leidžia nemažai daliai automobilizuotis
      Paskutinis taisė ifl; 2022.12.28, 12:19.

      Comment


        Parašė ifl Rodyti pranešimą

        Negali vairuoti, važiuoji mikrūške arba moki realią savikainą (ko niekas nedarytų) traukinio varymo pirmyn atgal (jau LTG Infra vadovas minėjo, kad amortizacijos kaštai labiausiai priklauso nuo reisų kiekio ir kilometražo, o ne tonažo). Aptariamu atveju mikrūškė tvaresnė nei traukinys.

        Priežastys paprastos:
        1. Populiacijos mažėjimas
        2. Urbanizacija ir gyventojų koncentracija miestuose
        3. Bendrai mažesnė transporto paklausa, esant galimybei dirbti iš namų
        4. Gyventojų ekonominė padėtis, kuri leidžia nemažai daliai automobilizuotis
        Šitie teoriniai išvedžiojimai galioja visoms Europos šalims, bet kažkodėl daugelyje šalių keleivių skaičius daugėja. Incidentally, taip yra tose šalyse, kurios jau turi gerą infrastruktūrą ir dažną susisiekimą traukiniais. O mažėja tik tokiose šalyse, kaip Lietuva, kurios turi šūdiną susisiekimą traukiniais ir reaguoja į pasekmes - mažą keleivių srautą dėl šūdino serviso - o ne priežastį: šūdiną servisą.

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą

          Šitie teoriniai išvedžiojimai galioja visoms Europos šalims, bet kažkodėl daugelyje šalių keleivių skaičius daugėja. Incidentally, taip yra tose šalyse, kurios jau turi gerą infrastruktūrą ir dažną susisiekimą traukiniais. O mažėja tik tokiose šalyse, kaip Lietuva, kurios turi šūdiną susisiekimą traukiniais ir reaguoja į pasekmes - mažą keleivių srautą dėl šūdino serviso - o ne priežastį: šūdiną servisą.
          Melas, vakarų Europos šalyse populiacija auga. Wishful thinking išlaikyti tą patį susisiekimą, praradus 30% populiacijos (LT).

          Comment


            Parašė ifl Rodyti pranešimą

            Melas, vakarų Europos šalyse populiacija auga. Wishful thinking išlaikyti tą patį susisiekimą, praradus 30% populiacijos (LT).
            Tai ir Lietuvoje populiacija auga. Duh.

            Kitas dalykas, kad net "mažėjant populiacijai" auto srautai išaugo kartais. Tai reiškia, kad paklausa yra, ji auga, ir ateityje augs toliau. Priežastis, kodėl žmonės nevažiuoja traukiniais yra paprasta: nėra patikimo serviso.
            Paskutinis taisė John; 2022.12.28, 12:56.

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą

              Tai ir Lietuvoje populiacija auga. Duh.

              Kitas dalykas, kad net "mažėjant populiacijai" auto srautai išaugo kartais. Tai reiškia, kad paklausa yra, ji auga, ir ateityje augs toliau. Priežastis, kodėl žmonės nevažiuoja traukiniais yra paprasta: nėra patikimo serviso.
              Patikimumas nėra didžiausia problema. Didesnės problemos:
              - nepakankamai išplėtotas geležinkelių tinklas;
              - nepakankamai instensyvūs maršrutų grafikai;
              - ribotos galimybės traukniu nuvykti į kaimynines šalis.

              Comment


                Parašė Perfect Rodyti pranešimą

                Patikimumas nėra didžiausia problema. Didesnės problemos:
                - nepakankamai išplėtotas geležinkelių tinklas;
                - nepakankamai instensyvūs maršrutų grafikai;
                - ribotos galimybės traukniu nuvykti į kaimynines šalis.
                Šitie dalykai, bent jau grafikai, yra prie patikimumo. Serviso patikimumas plačiąja prasme, o ne tai, ar traukinys šiandien suges ar nesuges.

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą

                  Tai ir Lietuvoje populiacija auga. Duh.
                  2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 806 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. asmenų mažiau negu 2021 m. pradžioje.


                  Gyvename nykstančioje šalyje ir visokie nereikalingi servisai (kaip vežiojimas 5 žmonių traukiniais) taip pat turi nykti.

                  Paskutinis taisė ifl; 2022.12.28, 14:47.

                  Comment


                    Parašė ifl Rodyti pranešimą

                    2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 806 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. asmenų mažiau negu 2021 m. pradžioje.
                    Visgi, tai yra apie 12 tūkstančių daugiau, nei 2019 ir 2020 metų pradžioje.

                    Comment


                      Parašė alga Rodyti pranešimą

                      Visgi, tai yra apie 12 tūkstančių daugiau, nei 2019 ir 2020 metų pradžioje.
                      Visgi tai 350 tūkst. mažiau nei 2010.

                      Comment


                        Parašė ifl Rodyti pranešimą
                        Gyvename nykstančioje šalyje ir visokie nereikalingi servisai (kaip vežiojimas 5 žmonių traukiniais) taip pat turi nykti.
                        Iš tiesų geležinkelio transportas turi itin didelį resursą, itin mažus riedėjimo nuostolius, apskritai nedidelius eksploatacijos kaštus ir t.t. ir pan. Todėl, tarp taškų A ir B esant geležinkelio infrastruktūrai naikinti keleivinius reisus ir vietoj jų leisti ratinę mikrūškę iš tiesų yra pats neefektyviausias sprendimas.

                        Kad pas LG trūksta "riedmenų" - visai kita problema.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                          Iš tiesų geležinkelio transportas turi itin didelį resursą, itin mažus riedėjimo nuostolius, apskritai nedidelius eksploatacijos kaštus ir t.t. ir pan. Todėl, tarp taškų A ir B esant geležinkelio infrastruktūrai naikinti keleivinius reisus ir vietoj jų leisti ratinę mikrūškę iš tiesų yra pats neefektyviausias sprendimas.

                          Kad pas LG trūksta "riedmenų" - visai kita problema.
                          Gal galite pateikti duomenis, kur paskaičiuota jog geležinkelis yra pigiau nei ratinė mikrūškė? Dėkoju

                          Comment


                            Parašė ifl Rodyti pranešimą

                            Visgi tai 350 tūkst. mažiau nei 2010.
                            2017 1175340 lengvųjų automobilų, 2021 1414952
                            https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
                            Paskutinis taisė Stadionas; 2022.12.28, 15:45.

                            Comment


                              Įvairiose svetainėse randu, kad dieselinis loko sunaudoja apie 4l/km važiuodamas 90km/h => 400l 100km. VW Transporter Shuttle 9l 100km.

                              Comment


                                Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                                2017 1175340 lengvųjų automobilų, 2021 1414952
                                https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
                                Būtent, tik parodo, kad atlyginimui Lt šaunant į viršų, dažnas pilietis tampa pajėgus nusipirkti nuosavą transporto priemonę. Ta pati situacija visose besivystančiose šalyse, pvz:

                                By 2021, the number of cars in China amounted to 302 million cars. Over the past decade, car parc in China has been increasing significantly by nearly 1.9 times. Tik nepradėkite sakyti, kad Kinijoje rail'as nevystomas.

                                Comment


                                  Parašė ifl Rodyti pranešimą

                                  Būtent, tik parodo, kad atlyginimui Lt šaunant į viršų, dažnas pilietis tampa pajėgus nusipirkti nuosavą transporto priemonę. Ta pati situacija visose besivystančiose šalyse, pvz:

                                  By 2021, the number of cars in China amounted to 302 million cars. Over the past decade, car parc in China has been increasing significantly by nearly 1.9 times. Tik nepradėkite sakyti, kad Kinijoje rail'as nevystomas.
                                  traukinių keleivių Kinijoje 2009 1,5 mlrd 2019 3,7mlrd
                                  https://www.statista.com/statistics/...gers-in-china/

                                  Comment


                                    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                                    traukinių keleivių Kinijoje 2009 1,5 mlrd 2019 3,7mlrd
                                    https://www.statista.com/statistics/...gers-in-china/
                                    Na tai puiku. Mano teiginiai:
                                    1. Kelionių traukiniais kiekis priklauso daug labiau nuo populiacijos nei pragyvenimo lygio (t.y. Kinijai smarkiai išplėtus geležinkelių tinklą greitaisiais traukiniais, atsirado daug daugiau važiuojančių - buvo pasinaudota untapped market potential, Lietuvoje nėra ko prijungti (Alytų, Uteną???)).
                                    2. Automobilizacija iki tam tikro % procento priklauso vien nuo pragyvenimo lygio (gali būti kokie nori traukiniai, bet mašiną turėti gali būti tiesiog patogu, nes kodėl ne, jei leidžia finansai - conspicuous consumption).
                                    3. Kelionės traukiniais auga, kai traukinys tampa greitesnė transporto priemonė nei mašina. Lt to niekur nėra, bet kai/jei bus 30min Vilnius - Kaunas, kelionių kiekis šiuo maršrutu smarkiai išaugs, nors jis jau ir dabar dažnai pilnas.
                                    4. Važiuoti vienam pigiau su mašina nei traukiniu, jau nekalbant apie ride-sharing/car-pooling.

                                    Comment


                                      Parašė ifl Rodyti pranešimą

                                      2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 806 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. asmenų mažiau negu 2021 m. pradžioje.


                                      Gyvename nykstančioje šalyje ir visokie nereikalingi servisai (kaip vežiojimas 5 žmonių traukiniais) taip pat turi nykti.
                                      Dabar užtat gyvena ~40K daugiau. So?

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą

                                        Dabar užtat gyvena ~40K daugiau. So?
                                        Kai Kaune gyvena 40k daugiau, tai ir geležinkelis į Kauną užpildytas. Bet va norima išlaikyti geležinkelį tarp Rokiškio ir Panevėžio, kai abu miestai traukiasi (Rokišky beliko 11k, Panevėžy - 90k gyventojų). Priminsiu, kad 90'aisiais Panevėžy buvo arti 130k žmonių.

                                        Comment


                                          Parašė ifl Rodyti pranešimą
                                          Įvairiose svetainėse randu, kad dieselinis loko sunaudoja apie 4l/km važiuodamas 90km/h => 400l 100km. VW Transporter Shuttle 9l 100km.
                                          Blogai randi. Kur Lietuvoje naudojami dyzeliniai lokai traukiniams tempti be kartais išriedančių ER20 su vagonais, kurie paprastai naudojami, kai būna išaugusi paklausa? Ir dar klausimas, kokių lokų duomenis tu ten "radai"? Ar nebus tai prekiniai lokai, su sąnaudomis, nurodant, tarkim, tempiant 2000 tonų sąstatą?

                                          Anyway, kad nereiktų tenkintis pezalais, greitas Google randa tokius duomenis apie DMU sąnaudas. UK naudojamų DMU:
                                          • Class 195: 0.81 litres per mile
                                          • Class 170: 0.97 litres per mile
                                          • Class 158: 0.72 litres per mile
                                          • Class 156: 0.68 litres per mile
                                          Žodžiu, grubiai iki 0.6L/km arba 60L/100km.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X