✦ Dabar įdomioji dalis. Konkrečiu maršrutu Radviliškis<>Šiauliai (be pratęsimų į Mažeikius/Panevėžį), kuriam trūksta 7 tūkst. keleivių per metus, traukiniai važiuoja tik triskart per dieną. Realiai tai tik trys reisai per dieną: traukinys ryte atvyksta į Šiaulius 5:51, tada išvyksta 6:10, ir vakare dar kartą išvyksta 20:50.
Labai vertingi ir reikalingi reisai, išskyrus 20:50. LTG Link savo tarnybiniams sąstatų pervarymams reikalauja subsidijų?
Skaičiuojam taip: pirma pamaina paprastai yra 07:00. Kadangi Šiauliai yra didmiestis, nuvažiuoti nuo GS iki darbo vietos miesto pakraštyje reikia 30 min (neklauskit iš kur žinau Taigi, 06:20 Šiauliai HBF turi sustoti pirmas dienos traukinys. Iki jo - techniniai reisai ,kurie gali pavežti keleivius. Antras svarbus intervalas - 10:00 pamaina ir Žmonės su Reikalais. Tarkim 09:30 išlipti iš traukinio jiems būtų normalu. Toliau, iki kokių 16:30, kol namo pradeda važiuoti pirmoji dienos pamaina - palaikomieji reisai. Iki kokios 20:00 intervalas sutankėja, vėliau - vėl palaikomieji reisai.
Bet kol tvarkaraščius sudarinės LTG, to nebus. Nes kaip kitaip įrodysi jog reisas nesurenka keleivių. It todėl būtinas 05:45 traukinys iš Vilniaus į Turmantą bei 05:30 iš Radviliškio į Šiaulius.
Labai vertingi ir reikalingi reisai, išskyrus 20:50. LTG Link savo tarnybiniams sąstatų pervarymams reikalauja subsidijų?
Skaičiuojam taip: pirma pamaina paprastai yra 07:00. Kadangi Šiauliai yra didmiestis, nuvažiuoti nuo GS iki darbo vietos miesto pakraštyje reikia 30 min (neklauskit iš kur žinau Taigi, 06:20 Šiauliai HBF turi sustoti pirmas dienos traukinys. Iki jo - techniniai reisai ,kurie gali pavežti keleivius. Antras svarbus intervalas - 10:00 pamaina ir Žmonės su Reikalais. Tarkim 09:30 išlipti iš traukinio jiems būtų normalu. Toliau, iki kokių 16:30, kol namo pradeda važiuoti pirmoji dienos pamaina - palaikomieji reisai. Iki kokios 20:00 intervalas sutankėja, vėliau - vėl palaikomieji reisai.
Bet kol tvarkaraščius sudarinės LTG, to nebus. Nes kaip kitaip įrodysi jog reisas nesurenka keleivių. It todėl būtinas 05:45 traukinys iš Vilniaus į Turmantą bei 05:30 iš Radviliškio į Šiaulius.
1) Truputį pripainiojau.
„Gryno“ Radviliškio mašruto reisai yra tokie:
Radviliškis>Šiauliai
5:30>5:51
8:34>9:09 (pirm.-penkt.) arba 8:55>9:27 (šešt., sekm.).
Šiauliai>Radviliškis
20:50>21:18.
Realiai šitie trys reisai ir yra visas „maršrutas“, kuriam prašoma 7000 eurų. Ten su reisais mišrainė, tie patys traukiniai važiuoja įvairiais maršrutais ir jų variantais. Tai ir sakau, kas bus, jeigu už šituos tris reisus („maršrutą“) savivaldybės nemokės, o už kitus mokės? Nuostolis bet kokiu atveju bus, nes traukiniui atvažiuoti iš Radviliškio tai reiks. Todėl tokie atskiri prašinėjimai už atskirus „maršrutus“ yra ABSURDAS, nes nežiūrima į bendrą vaizdą, o savivaldybėms pateikiamos kažkokios atskiros sumelės, į kurias biurokratai žiūri kaip kokioje buhalterijoje, nematydami keleivių.
2) Sutinku, kad turi būti labai aiški tvarkaraščio struktūra. Šito ruožo ypatumas tas, kad čia persidengia labai daug maršrutų. Todėl jeigu visi maršrutai kursuotų kuo reguliariau, ir šiame ruože atsirastų reguliarumas, o didesnius tarpus galima užpildyti pavieniais reisais.
Pagal mano 2021 m. siūlytą „Lietuvos takto“ tvarkaraštį, Šiauliai taptų taktiniu mazgu su kas 2 valandas susitinkančiais traukiniais Vilnius<>Klaipėda. Regioniniai traukiniai irgi būtų Šiauliuose tuo pačiu metu: Šiauliai-Panevėžys/Rokiškis, Šiauliai-Mažeikiai (iki Radviliškio kursavimas tampa nereikalingas), taip pat netgi pavieniai reisai Šiauliai-Klaipėda (žali siūlai dešinėje lentelėje) ir Šiauliai-Kaunas (R20) derintųsi:
Tiesa, abejoju, ar kas iš Radviliškio važiuoja traukiniu į Šiaulius ir tada į pramonės rajoną, nes reikėtų labai ilgai važiuoti. Lėtasis traukinys gana ilgai važiuoja (35 min. vs. 21 min. greitasis), pridėkim dar miesto autobusą.
3) Beje, @A|1 neteisingai suprato tvarkarščio savaitės dienas Kaunas-Šiauliai maršrute. P-Š reiškia ne penktadienis-šeštadienis, o pirmadienis-šeštadienis (nes LTG Link kažkodėl pirmadienį žymi P, o penktadienį Pn).
Pasirodo, tokį žymėjimą rekomenduoja VLKK: https://vlkk.lt/konsultacijos/10807-...imai-simboliai
Tai iš tikrųjų gana neaiškus žymėjimas, nes paprastas žmogus, matydamas P-Š, bus linkęs galvoti, kad žymimos dvi panašios dienos: prie šeštadienio esantis penktadienis, o ne tolimesnis pirmadienis.
Bet aš siūlyčiau žymėti pirmadienį Pr, o penktadienį Pe, nusispjaunant į VLKK, o žiūrint intuityvumo. Jei net geležinkelių žinovas susipainiojo – vadinasi, savaičių dienų trumpiniai neintuityvūs.
Matydamas Pr, niekaip negalėsi pagalvoti, kad tai penktadienis, nes yra R raidė, ir atvirkščiai – matydamas Pe, iškart mintyse pradėsi tarti „penktadienį“.
Taip, LTG net nesiteikia paaiškinti savaitės dienų santrumpų, nes lietuvių kalboje pirmadienis ir penktadienis gali būti trumpinamas dviem skirtingais variantais. Tuo tarpu simboliai tvarkaraščiuose yra paaiškinti.
Pirmadienis trumpinamas Pr, o penktadienis Pn.
Savivaldybėms nusprendus neprisidėti prie nuostolių kompensavimo, vietoj šiuo metu egzistuojančių kelių besidubliuojančių maršrutų siūloma, kad keleiviai galėtų būti vežami vienu nauju maršrutu Mažeikiai–Panevėžys. Šis maršrutas padengtų didžiąją dalį kelionių geležinkelių transportu šiaurės Lietuvoje poreikio, tačiau diskutuojant apie tai neturėtų būti užmiršti ir savivaldybių gyventojų lūkesčiai bei paslaugų poreikis jas gauti laiku.
Be to, ir toliau išliktų dabartiniai traukinių maršrutai Vilnius–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, kuriais kursuodami traukiniai kelis kartus per dieną stoja Šiauliuose ir Radviliškyje. Bus išsaugotas maršrutas Klaipėda–Šilutė, kadangi tai yra nauja ir besiformuojanti kryptis.
Taip pat labai svarbu su geležinkelių maršrutais suderinti ir viešąjį transportą.
Susisiekimo ministerijos atstovai susitikime pakvietė savivaldybes kartu su „LTG Link“ bendradarbiauti ir ieškoti galimybių atliepti savivaldybių poreikius bei galimų priemonių, skatinančių keleivius rinktis keliones traukiniais, taip siekiant išlaikyti, o gal netgi didinti keleivinių traukinių maršrutų skaičių ateityje.
Taip pat labai svarbu su geležinkelių maršrutais suderinti ir viešąjį transportą.
O tai geležinkeliai patys savaime nėra viešojo transporto forma? Traukiniai tik privilegijuotiems?
Bet šiaip panašu, kad visos prieš kelis metus atsiradusios viltys apie besiplečiantį (o tiksliau atsistatantį į pre-2001 formą) maršrutų tinklą žlugo. Koks nors Joniškis - Šiauliai galėjo jau seniausiai atsirasti.
Patiko: O tai geležinkeliai patys savaime nėra viešojo transporto forma? Traukiniai tik privilegijuotiems?
Manau kalbama apie miestų VT ir traukinių derinimą. Tačiau iš tikro gaunasi situacija "juokiasi puodas, kad katilas juodas", nes traukinių reisai irgi nesuderinti.
Ne visur traukiniai taip važinėja, yra kur geras susisiekimas geležinkeliu yra ir kas valandą nuo ryto iki vakaro važiuojantys traukiniai. Autobusus tada reikia vis tiek priderinti. Autobusų priderinimas susiveda ne vien tik į grafiką, bet ir autobuso maršruto priderinimą. Gali būti, kas autobusai kursuoja kur kas tankiau, nei traukiniai, tačiau geležinkelio stotis yra atokiau ir nėra prasmės visais autobusų reisais užvažiuoti į gel. stotį, o tik kai kuriais.
Europos Komisija pernai [2018 m.] spalį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi 19 km bėgių iš Mažeikių, kur veikia naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, į Rengę Latvijoje. Briuselis sutiko su skundą komisijai pateikusios „Orlen Lietuvos“ argumentais, kad Lietuva taip apribojo galimybę įmonei vežti krovinius į Latvijos uostus.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovės, keleiviniai traukiniai iš Vilniaus į Daugpilį Latvijoje kursavo iki COVID-19 pandemijos pradžios ir jai prasidėjus buvo sustabdyti.
„Įvertinus keleivių poreikius ir tokio maršruto paklausą, šios krypties atnaujinimas nėra planuojamas“, – pridūrė K. Dzikaraitė.
Joks katinas neperbėgo. Pinigų nėra tokio maršruto išlaikymui. Logiškiau būtų paleisti traukinį Vilnius - Ryga, nei į Daugpilį. Į Rygą, jei bent jau normalūs riedmenys ir kelionės trukmė bei adekvati kaina, keleivių būtų. O bet tačiau, iš anksto perkant lėktuvo bilietus, į Rygą galima nuskristi už kažkur 29 Eur ir tiek pat kelionė atgal kainuoja. Tai viena. Antra, autobusų reisų skaičius jau vėl pakankamai geras.
Tačiau gerų atliekamų riedmenų (Pesa 740 M) nėra.
Čia kaina prieš daugiau nei mėnesį. O jei prieš kelias dienas, tai ir 100 eurų į vieną pusę gali siekti. Aišku, vasaros sezono metu. Rudenį-pavasarį tiek nepasiekia, nebent Kalėdų-N. Metų laikotarpiu. Keliones į Rygą mažai kas prieš gerą mėnesį planuoja. O jei jungiamasis skrydis su persėdimu, tai ten visai kita kainodara.
Comment