Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Al1]

Jiesios stotis yra ten, kur atsišakoja apylanka per HE. Ten ji kažkiek tai aptarnavo tų sodų galą. Tarybiniais laikais Kauno ribose miesto susisiekimas neplanuotas, jei net Vilniuje su daug tankesniu traukinių eismu jis nebuvo planuojamas. N. Vilnią kažkiek tai galima pritempti, bet tik dėl to, kas ten el. traukinių depas. Beje, el. traukinių depo stotelės atsirado kažkur apie 1985 ar 86 metus ir tai tik dyzeliniams traukiniams, nors galėjo įrengti ir platformą elektriniams traukiniams prieš depo vartus...

[taccido]

Elis Nereikia jokio tunelio po Garliava, Garliavos traukinių stotelė gali būti maršruto Marijampolė-Kaunas-KUN-Jonava-(Kėdainiai) dalis. Taip pat nereikia jokios akligatvinės atšakos arčiau Garliavos, nes tada reikėtų atskirų maršrutų ir traukinių ir nebūtų galimybės važiuoti į Garliavą iš Kazlų Rūdos ar Marijampolės.

taccido pritariu tavo jungtims, teisingas pasteb4jima,s kad ne tik Garliava Kaunas aktualu būtų.
Tik pakritikuoju dėl Garliavos autobuso, nes aš kaip tik itaip pažiūrėjau, iš garliavos autobusu į centrą dauguma lekia, mo ne į gel stotį, tad kaip tik būtų dar klausimas, kad reiktų iš stoties vis tiek dar į autobusą persėsti, kad į centrą nulėkt.

Taip, jeigu tikslas yra centras, tada du persėdimai nelabai patrauklus variantas. Bet kuo tolimesnis tikslas, tuo labiau apsimoka traukiniu greitai prašokti didelį atstumą.
Todėl ir reikia, kad dar būtų stotelė Kaunas-1 su miesto VT (ties Kalantos g.) ir iš ten būtų galima važiuoti į artimiausius rajonus. Aišku, šita stotele labiausiai naudosis Vilniaus kryptimi keliaujantys keleiviai, tačiau gal daliai garliaviškių irgi pravers, jeigu važiuotų į pramonės rajoną ar kur netoliese.

Tarp stotelių Kauno gelžbetonis ir Garliava autobusu važiuoti 1:00 val., o autob.+trauk.+trol. išeitų (jeigu autobusų ir traukinių platforma ta pati arba labai arti, persėdimui skiriant apie 3 min.): 6+3+18+3+10=40 min. Tai per dieną jau susitaupo 30-40 minučių.

Bet suprantama, kad Garliavos stotelė labiausiai sutrumpintų keliones tarpmiestiniu mastu: iš Garliavos į oro uostą, Jonavą, Kaišiadoris, Vilnių ir pan. Taip būtų „pamaitinamas“ Vilniaus maršrutas, o ateityje ir Rail Balticos maršrutai į Panevėžį, Rygą/Taliną, galbūt vietinis ekspresas Kaunas-Šiauliai.

[Al1]

Nu nei patrauklus, nei reikalingas. Garliavos stotelė ten, kur dabar yra niekam nafig nereikalinga iš garliaviškių. Net ir užstačius ir ubanizavus visą teritoriją nuo Garliavos (Jiesios g.) iki stotelės, ta stotelė galėtų tarnauti tik aplinkiniams gyventojams, o ne Garliavai. Garliavos transporto problema su centru lengvai išsisprendžia ten organizavus normalų autobusų eismą. 6 autobusas turėtų kursuoti kas 10 minučių ir to pakaktų. Piko metu galima paleisti ekspresą su stojimu ne visose stotelėse. Plius dar vienas maršrutas su normaliu intervalu Europos prospektu tiesiai į geležinkelio stotį. Ir to pakaktų. Jei Kauno m. ir rajono savivaldybės negali susitarti, jas spaudžia žaba kofinansuoti 6 ir šį maršrutą, kas tėra kapeikos, palyginus su geležinkeliu ir vis tiek reikalingu privažiavimu iki stotelės autobusais organizavimo, kuris kainuotų ne mažiau nei normalus 6 autobuso kursavimo organizavimas, tai apie ką kalba?

[Garbanius]

Ir čia kaip jau kažkas minėjo, kad atvažiavus į geležinkelio stotį Kaune vėl tektų vaikštinėt požeminėm perėjom ir persėsti į kitą retai kursuojanti VT. Niekaip neapsimoka. Pasikartosiu, kad būtina pradėt nuo žymiai paprastesnių ir pigesnių alternatyvų- miestų VT gerinimo.

[evil]

Čia tai jau BS - tos požeminės perėjos yra labai patogu, ypač kai lyja ir pvz. atvažiavus iš Vilniaus beveik tiesiai iš traukinio patenki į perėją ir išlipi jau stotelėje prie turgaus, kur VT kursuoja kas porą minučių.
Bet pritariu dėl to, kad nereikia svaigti apie tai kaip garliaviškiai naudosis traukiniu pasiekti Kauną - iki to trūksta dar bent kokio pusės milijono gyventojų, o iki tol autobusai kurie privažiuoja arčiau keleivių nei traukinys galėtų, yra geresnė alternatyva.

[MedinisStrazdas]

Bet kas naudingiau, ar, kad žmogus sėda į 6 ir važiuoja į centrą, ar, kad sėda į automobilį, atvažiuoja iki traukinio ir važiuoja į centrą?
Žinoma su park and ride gerai tas, kad bus iš už Garliavos ribų, kas negalėtų į tą 6 sėsti.

Antras variantas naudingiau. Ne tik pačiai kelionei mažiau taršos ir didesnis efektyvumas (traukinyje telpa daugiau nei automobilyje) bet dar ir atvykus į miestą traukiniu žmogus ir toliau naudosis VT. Atvykus automobiliu ir mieste važinės automobiliu.

[Gator]

Antras variantas naudingiau. Ne tik pačiai kelionei mažiau taršos ir didesnis efektyvumas (traukinyje telpa daugiau nei automobilyje) bet dar ir atvykus į miestą traukiniu žmogus ir toliau naudosis VT. Atvykus automobiliu ir mieste važinės automobiliu.

Pirmas variantas išvis neįtraukia jokio automobilio.

[Al1]

Tam, kad geležinkelis miesto ribose ar labai artimame priemiestyje pilnavertiškai tarnautų kaip miesto VT, reikia, kad ir traukiniai kursuotų nuo 5 iki 23 val. kas 15-20 min. piko metu ir dieną, ir ne rečiau nei 30 min po 19-20 val. T.y. su miesto VT intervalais. Bet jei mieste nesugebama užtikrinti pagrindinių Kauno autobusų maršrutų tokių intervalų, tai iš kur juos paimti geležinkelyje, kuris yra kur kas brangesnis eksploatacine prasme nei autobusai...
Štai Vilniaus atveju, Vilnius - Lentvaris su virš 30 porų traukinių darbo d. (tiesa, ne visi stoja Lentvaryje) ir tai kai yra valandų, kai žiojėja 60 min skylės. Net ir pakorgavus tvarkaraščius, kad kai kuriais momentais traukiniai į Kauną, Trakus ar Varėną/Marcinkonis nevažiuotų vienas paskui kitą kas 10-15 min, vis tiek reikia dar papildomų traukinių šiame ruože, kad jis veiktų kaip pilnavertis S-Bahnas... Ir aišku, kad visi traukiniai turėtų stoti visose tarpinėse stotelėse. Bet tada iškrenta ekspresai į Kauną , kuriuos irgi reikėtų kompensuoti šiame ruože papildomais traukiniais.

[Garbanius]

Čia tai jau BS - tos požeminės perėjos yra labai patogu, ypač kai lyja ir pvz. atvažiavus iš Vilniaus beveik tiesiai iš traukinio patenki į perėją ir išlipi jau stotelėje prie turgaus, kur VT kursuoja kas porą minučių.
Bet pritariu dėl to, kad nereikia svaigti apie tai kaip garliaviškiai naudosis traukiniu pasiekti Kauną - iki to trūksta dar bent kokio pusės milijono gyventojų, o iki tol autobusai kurie privažiuoja arčiau keleivių nei traukinys galėtų, yra geresnė alternatyva.

Kaip važinėdavau Vilnius- Kaunas 8h ryte į darbą, man buvo svarbi kiekviena minutė. Tai tie vaikščiojimai pasiimdavo kokias 5min. Na bet didesnė blogybė aišku su VT. Nors Kauno klinikos nėra koks užkampis ir važiuoja keli maršrutai, bet autobuso laukt reikėdavo 8-10min ir atvažiuodavo prisigrūdęs.

[ifl]

Vilniuje tai nėra problema. Kaune - autobusų eismą reikia reformuoti. Klaipėdoje irgi nėra bloga situacija. Šiauliuose, jei nauja stotis būtų ties Tilžės g. viaduku irgi būtų neblogai. Netgi dabar, su atokiai esančia geležinkelio stotimi, Šiauliuose nėra bloga situacija su traukinių užpildymu, ypač Klaipėdos. Kitur - taip, miesto VT reikia gerinti ir iš esmės.

Net Vilniuje yra problema. Autobusai išmėtyti po skirtingas stoteles, nors galutinė stotelė tokia pat (pvz., 1G, 2G iš Stoties į Santariškes). Ne vilniečiui tikrai sunku orientuotis, kas kur stoja, ypač senesniam žmogui, kuris tikėtina Santariškių klientas. Apie užsieniečius net nekalbu.

[Al1]

Sveiko proto žmogus su 2G iš stoties į Santariškes nevažiuos. Ir gerai, kad stotelės skirtingos, nes jos orientuotos pagal išvažiavimą iš stoties viena iš krypčių. Tokiame VT mazge kaip stotis ir negali būti vienos ar kelių stotelių, nes per daug maršrutų. Aplamai užsienyje yra praktikuojamas skirtingų maršrutų VT stotelių išskyrimas net ir mažiau apkrautose gatvėse. Vilniuje tai irgi buvo tarybiniais laikais kai kuriose stotelėse, bet prieš kokius 15 metų galutinai likviduota.

[evil]

Kaip važinėdavau Vilnius- Kaunas 8h ryte į darbą, man buvo svarbi kiekviena minutė. Tai tie vaikščiojimai pasiimdavo kokias 5min. Na bet didesnė blogybė aišku su VT. Nors Kauno klinikos nėra koks užkampis ir važiuoja keli maršrutai, bet autobuso laukt reikėdavo 8-10min ir atvažiuodavo prisigrūdęs.

Mano maršrutas būdavo panašus tik, išlipu 4 stotelėm anksčiau, bet asmeninis rekordas nuo traukinio pajudėjimo iš Vilniaus stoties iki namų Kaune yra viena valanda 14 minučių. Aišku čia palankiai išsidėsčius žvaigždėm, kuomet traukinys atvažiuoja per 56minutes, troleibuso reikia laukti 4m, o važiuoja jis sekmadieninėm tusčiom gatvėm. Bet visumoje tai iš patirties tikrai nebuvo taip, kad reiktų ilgai laukti VT važiuojant iš stoties. Net ir 8-10 minučių - nėra blogas rezultatas, iš paskutinių kelionių europoje VT dažnu atveju tekdavo laukti ilgiau. Blogai su VT yra periferiniuose rajonuose kaip Šilainiai, Petrašiūnai ir pan.

[Al1]

Kaune troleibusai pakankamai dažnai kursuoja. Blogiausia tiems, kam reikia autobuso.

[ifl]

Sveiko proto žmogus su 2G iš stoties į Santariškes nevažiuos. Ir gerai, kad stotelės skirtingos, nes jos orientuotos pagal išvažiavimą iš stoties viena iš krypčių. Tokiame VT mazge kaip stotis ir negali būti vienos ar kelių stotelių, nes per daug maršrutų. Aplamai užsienyje yra praktikuojamas skirtingų maršrutų VT stotelių išskyrimas net ir mažiau apkrautose gatvėse. Vilniuje tai irgi buvo tarybiniais laikais kai kuriose stotelėse, bet prieš kokius 15 metų galutinai likviduota.

Sveiko proto žmogus - tai vilnietis, kuris žino, kuris maršrutas veža greičiau, dar sugeba naudotis išmaniuoju ir t.t. Paimi pensininką iš kokios Varėnos ir šneka jau kita.

[Al1]

Sveiko proto žmogus - tai vilnietis, kuris žino, kuris maršrutas veža greičiau, dar sugeba naudotis išmaniuoju ir t.t. Paimi pensininką iš kokios Varėnos ir šneka jau kita.

Jei problema tik dėl 2G, tai aš už tai, kad jis būtų panaikintas ir nedubliuotų 16 troleibuso, kuris, kaip matyti iš šios vasaros tvarkaraščių, rengiamas skerdimui. Štai toks "ekologiškas" VT Vilniuje.

[ejs-ejs]

Jei problema tik dėl 2G, tai aš už tai, kad jis būtų panaikintas ir nedubliuotų 16 troleibuso, kuris, kaip matyti iš šios vasaros tvarkaraščių, rengiamas skerdimui. Štai toks "ekologiškas" VT Vilniuje.

Kaip supratau, T16 buvo nukreiptas ne į skerdyklą, bet elementatariai atostogų sezono metu pritrūko vairuotojų.

[Al1]

Čia tik iš pirmo žvilgsnio taip atrodo. Realiai nauji troleibusai neaišku kada bus ir ar bus. Be to dėl finansinių sunkumų, vairuotojų trūkumo (niekas labai nesiveržia už tiek dirbti), dėl išaugusių kainų ir galimo elektros ar kuro trūkumo žiemą artėja neišvengiama VT optimizacija. Deja... Beje, jei ką, ir geležinkelius tai irgi liečia.

[ifl]

Jei problema tik dėl 2G, tai aš už tai, kad jis būtų panaikintas ir nedubliuotų 16 troleibuso, kuris, kaip matyti iš šios vasaros tvarkaraščių, rengiamas skerdimui. Štai toks "ekologiškas" VT Vilniuje.

Problema ne 2G, o kad Vilniaus VT tik atvykusiam svečiui yra visiškai neaiškus, pradedant nuo autobusų stotelių išsidėstymo schemos, elektroninio bilieto pirkimo procedūros ir kitų niuansų. Tam pačiam stops.lt nenurodyta, kur išvykimo stotelės. Atvažiuoja žmogus ir turi ratais vaikščiot tinkamo autobuso ieškodamas, kitų klausinėdamas.

[Ångstrom]

Sveiko proto žmogus - tai vilnietis, kuris žino, kuris maršrutas veža greičiau, dar sugeba naudotis išmaniuoju ir t.t. Paimi pensininką iš kokios Varėnos ir šneka jau kita.

Na, dar šiaip paburbėsiu apie šiuolaikinę psichozę dėl išmaniųjų telefonų: užtenka, kad telefonas netikėtai išsikrautų/numirtų/užstrigtų/užsibugintų appsas ar pats telefonas būtų pamestas – ir visas išmanumas ir sveikas protas dingsta. Vienintelio gedimo taško efektas (single point of failure) pasireiškia visu gražumu.

Ai, dar gali neveikti ne vien jūsų išmanusis telefonas, bet ir kas nors, su kuo jam reikia susisiekti. Šių metų antraštės iš klaipedatransport.lt (nes Lietuvos geležinkeliai nenaudoja RSS/Atom, dėl ko jų naujienų neseku):

2022-01-31. Dėl atnaujintos versijos, sutriko programėlės e Ticket Klaipeda veikimas
2022-02-25. Dėl sistemos sutrikimų, stringa bilietų pildymas
2022-03-09. Laikinai neveiks atsiskaitymai "Luminor" banko klientams
2022-03-21. Pildant bilietus internetu, apmokėjimo paslauga „Luminor“ banke neveikia
2022-04-12. balandžio 12-13 d. neveiks apmokėjimai Luminor banko klientams
2022-04-30. Sutriko terminuotų bilietų pildymas
2022-05-25. Suplanuoti diegimo darbai Luminor banke
2022-05-26. Sutriko elektroniniai valdžios vartai
2022-06-09. Laikinai neveiks pirkimai internetu
2022-06-10. Pirmadienį (06.13) 14:30-15:00 laikinai neveiks pirkimai internetu
2022-06-14. Sutriko e bilietų pildymas internetu
2022-07-05. Sutriko atsiskaitymas banko kortele pirkimams internetu
2022-07-27. "Luminor" banko planiniai sistemų atnaujinimo darbai

Na, ir pabaigai – pora sutrikimų su ebilietų pildymu fizinėse vietose:

2022-03-21. Šeštadienį (2022-03-19) sutriko e. bilietų ir e. piniginės papildymas Lietuvos spaudos
2022-08-22. Sutriko e bilietų pildymas fizinėse platinimo vietose

Idėja statyti kažkokius savitarnos kioskelius/automatus, kur galėtum pasipildyti ebilietą ar gauti popierinį talonėlį Lietuvoje yra visiška antiišmani erezija.

Jau nekalbu, kad visi lietuviški appsai yra griežtai palaikomi tik Android/iOS ir yra visiškai neprieinamo (closed-source) kodo, nes lietuviams bet kokių asmeninių duomenų dalijimasis (įskaitant susijusių su finansinėmis operacijomis) su bet kuo, kas tik užsigeidžia ir prašo ar neprašo – visiškai normalus ir nekvestionuojamas dalykas, kuriam (tyliai) pritariama ir valstybiniu lygmeniu.

[taccido]

Visiškai sutinku, dažnai klasikiniai variantai ir paprastesni, ir patikimesni. O kada bus LTG Link bilietų automatai?



Beje, įdomus straipsnis apie Rokiškio maršrutą:


Savivaldybė gavo siūlymą „susimesti“, kad išliktų traukinių maršrutas
Gimtasis Rokiškis

Rajono meras Ramūnas Godeliauskas savo feisbuko paskyroje pasidalino žinute apie tai, kad savivaldybė gavo siūlymą prisidėti prie traukinių maršruto išlaikymo.
Vakar Rokiškio, kaip ir Kupiškio, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono bei Radviliškio rajono savivaldybės gavo UAB “LTG LINK”, kuri yra Valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės dalis siūlymą „susimesti“, kad maršrutas liktų…

LR Vyriausybė yra patvirtinusi kriterijus, pagal kuriuos dalis maršrutų bus kompensuojami iš Valstybės biudžeto. Tačiau Šiaurės-Rytų Lietuvos regionai vėl palikti kapstytis patys.

Rokiškio rajono savivaldybei tai kainuotų 8000 eurų per metus. Šį rytą aptarę situaciją su vadovais nusprendėme, kad neturime kito kelio, kaip sutikti. Nes mums ne tas pats, bus šis maršrutas ar ne.

R. Godeliausko feisbuko nuotr.

Labai keistas dokumentas. Vienur rašomas planuojamas keleivių skaičius 2022 m. (nors maršrutas nutrauktas???), o kitur, kad bus nuo 2026 m. Taip pat ką reiškia 506 kartai per metus? Jeigu darbo dienų apie 251, tada išeina du reisai per dieną (tik darbo dienomis). Vadinasi, turbūt bus vėl rytinis reisas iš Rokiškio ir vakare atgal.

Labai įdomi pabaiga – papildomi keleiviai sumažintų priemokos dydį. Gal tai Rokiškį paskatintų pagaliau suderinti autobuso ir traukinio tvarkaraštį? Jei neklystu, pernai autobusu net neįmanoma buvo nuvažiuoti iš/į traukinių stotį tinkamu laiku.

Kita vertus, 8000 eurų yra juokinga suma. Tas traukinys ir taip turbūt stovi nenaudojamas didžiąją dalį paros. Šveicarai sako, kad dvigubas ridos padidinimas nebūtinai reiškia dvigubai didesnes išlaidas. Naudojama avialinijų logika – traukinys turi kuo mažiau stovėti. Kodėl visos savivaldybės negalėtų susimesti 1,5 karto daugiau ir turėti ne 2, o 4 reisus per dieną?

Beje, o kaip tada su Šiaulių-Panevėžio ruožu? Juk čia daugiau nei 2 reisai per dieną. Taip išeina, 2 reisai bus subsidijuojami, o 6-8 reisai bus nesubsidijuojami tų visų rajonų?