Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Aleksio]

Tai va ir klausimas kaip tas stotis ,,perkelti” į patogesnes vietas keleiviams.

Priartinti miestą prie stoties.

[Al1]

Priartinti miestą prie stoties.

Tai nerealu. Jei jau per 150 metų miestas nepriaugo, tai ir nepriaugs.

1) Papildomos stotelės miesto ribose su geromis miesto VT jungtimis: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, galbūt Panevėžys, Marijampolė.
2) Esminis VT pagerinimas iki esamų stočių: Šiauliai, Panevėžys.
3) Pagrindinės stoties perkėlimas esamoje geležinkelio linijoje: Jonava, Kėdainiai, galbūt Šiauliai (link Saulės miesto).
4) Geležinkelio pratęsimas arčiau tankiai apgyvendintų teritorijų: Utena, Alytus, Šalčininkai, ateityje Palanga, Gargždai, Druskininkai, Pakruojis.

Yra keli niuansai. Papildomos stotelės didžiuosiuose miestuose tik priemiestiniams traukiniams. Nors Kaune galėtų laisvai stoti visi traukiniai Vilnius - Kaunas - Vilnius ir Palemone, ir Amaliuose (jei būtų vėl įrengta stotelė), išskyrus ekspresus. Dar galėtų atsirasti stotelė ties Neveronių pervaža. Bet tik priemiestiniams ir galbūt kai kuriems kitiems piko metu.
Vilniuje Vilniaus - Kauno traukiniams papildomų stotelių nereikia. Gal tik galėtų daugiau stoti Paneriuose, bet ten reikia pirmojo kelio rekonstrukcijos, o tai traukinių sustojimas Paneriuose Vilniaus kryptimi užtrunka nedovanotinai daug - apie 5 minutes dėl mažo greičio pirmajame kelyje ir "bukų" iešmų iš abiejų galų, dėl ko traukiniai negali greitai jų pravažiuoti.

Taip, Jonavoje reikėtų keleivinė stotį perkelti prie Basanavičiaus g. viaduko ir gerinti miesto VT. Kėdainiuose stoties kelti arčiau nėra prasmės, nes vis tiek tas perkėlimas nieko nepakeis, tikras miestas yra per toli. Reikėtų pagerinti miesto VT. Šiauliuose būčiau už naujos keleivinės stoties statybą ties Tilžės g. viaduku kartu su autobusų stotimi. Tilžės gatvės viaduką reikėtų rekonstruoti paplatinanti ir ant jo įrengiant miesto VT stoteles, pėsčiųjų laiptus, liftus, skirtus nusileisti po viaduku iš miesto VT stotelių ant praėjimo į naująją stotį.

Panevėžio problema tame, kad be Šiaulių niekur daugiau traukiniai nevažiuoja... Papildomos stotelės miesto ribose nereikalingos. Jos turėjo raciją, kai veikė pramonė. Bet ir tuomet neatsirado stotelė ties Pušaloto g. pervaža, o galėjo... Siauruko stotelė ten buvo - 3 km postas vadinosi.

Iš Utenos, Alytaus ir Šalčininkų didžiausią perspektyvą turėtų Šalčininkai. Bet reikia tiesti kelis km geležinkelio nuo Stasylų stoties. Problema su stotie vieta. Nebent priešais ligoninę, kitoje gatvės pusėje. Ten yra vieta tarp gatvės ir stadiono. Bet ir autobusų stotį ten reikėtų perkelti. Dar toliau miesto centro visas VT nusikeltų... Atrodytų, nedaug, tik puskilometris, bet tokio dydžio miestui tai yra daug. Ir reikia turėti omenyje, kad vaikščioti šiais laikais žmonės nenori... analogija su Trakais, kur autobusų stotis yra puskilometriu arčiau ir todėl 95 proc. važinėja autobusais, o ne traukiniais. Aišku, autobusai ir dažniau kursuoja. Bet stoties vieta turi svarbią reikšmę. Todėl Šalčininkų atveju, autobusai į Vilnių turėtų dar didesnį privalumą, nes jie paima ir išleidžia keleivius pakeliui (kas labai svarbu mažame mieste be miesto VT), važiuodami pro miestą pagrindine Vilniaus gatve...

[liootas]

Na ir nepamirškime dar vienos svarbios sąlygos tokiam tinklui - itin gero VT pačiuose miestuose. Kad atvažiavęs į didelį miestą traukiniu žinotum, kad tame mieste rasi patogų, greitą VT. Kol to nėra, visad laimės mašina prieš traukinį

[Al1]

Bet kaip kontroliuoti, jeigu savivaldybės pačios finansuoja vežėjus? Kaip priversti pvz. Alytaus savivaldybę iš vežėjo – Kautros – užsakyti daugiau kilometrų, kad savaitgaliais nors pora mikriukų važiuotų iki 21 val.?
Gal galima siūlyt kažkokį papildomą finansavimą iš valstybės, jeigu savivaldybė įvykdo reikalavimus (pagal bendrą nacionalinę VT vystymo strategiją – pvz. vežti taktiniu tvarkaraščiu, iki tam tikros valandos vakarais, privežti prie traukinių/autobusų ir pan.)? Maždaug – jeigu pasiryžtate vykdyti reikalavimus, tada jums padedame mokėti už VT?

Viena valstybinė bendrovė būtų gerai, bet kol kas gana nerealu, todėl ir įdomu, ar įmanoma įtraukiant esamus vežėjus kažkaip pagerinti situaciją. Manau, pirmiausia viskas turėtų prasidėti nuo vienos informacinės sistemos sukūrimo, informacijos pateikimo standartų (internete, VISOSE stotelėse, autobusuose). Estai turi bilietų pirkimo svetainę https://www.tpilet.ee/en/ ir ieškant pagrindinių maršrutų Talinas-Tartu, Talinas-Parnu iškart matosi, kad tvarkaraštis labai taisyklingas.

Tada turi būti sutvarkyti tvarkaraščiai pagal naujus kriterijus (pvz. taktinis tvarkaraštis iki X valandos, derinimas su traukiniais ir kt.), galbūt įvestas net atskiras prekės ženklas (dažnai važiuojantiems maršrutams, atitinkantiems kokybinius kriterijus). Visi pinigai už bilietus patenka į valstybinę bendrovę, kuri moka privatininkams už kilometrus (pinigų „perteklių“ iš apkrautų reisų skiriant nuostolingų reisų kompensacijai).

Visiems privatininkams išdalinti vienodus kasos aparatus. Tada tampa įmanomas ir bilietų pirkimas į visus autobusus internetu, taip pat bendras el. bilietas, plius matytųsi keleivių statistika. Valstybinė bendrovė kontroliuotų pardavimus, tvarkaraščius ir informaciją, privatininkai būtų tik vežėjai.

Tai kokybiniai standartai ir bendri reikalavimai ir priverstų. Plius finansinės injekcijos iš valstybės į VT. Be jų niekas nieko nedarys, nes viskas per daug apleista ir vietinės valdžios visiškai nesuinteresuotos gerinti VT, išskyrus užsiiminėti profanacijomis už ES pinigus (elektrobusų įsigijimai miestams ar priemiesčiui, kur VT indėlis į taršą ir taip nesudaro nei 1 proc.) ir pezalais prieš rinkimus.

Dėl bendro tvarkaraščių interneto puslapio su 100 proc. patvirtinta ir teisinga informacija sutinku. Dėl bilietų pardavimo sistemos kūrimo - nėra reikalo kol kas. Ypač priemiesčiui. Tarpmiesčiui yra autobusubilietai.lt. Jos pagrindu, išperkant pardavimo sistemą ar kažkaip skyrus dotaciją, būtų galima sukurti visos Lietuvos mastu veikiančią tarpmiestinių autobusų bilietų sistemą. Tereikėtų tik įtraukti likusius 10 proc. smulkiųjų AP, kurių bilietai neparduodami. Aišku, bilieto pardavimo mokestis turėtų būti skaidrus ir vienodas visiems vežėjams ir ne plėšikiškas (tarkim, 5 proc nuo bilieto, manau, yra plėšikiškai daug). Tą turėtų užtikrinti valstybė.

Aš prieš tai, kad visus pinigus už pervežimus rinktų valstybė (jos įmonė, tvarkanti pervežimus). Bent jau artimoje ateityje tai tikrai prieš. Nes tai reikš, kad valstybė skelbs konkursą visiems maršrutams ar jų paketui. O galiausiai gausis taip, kad visus maršrutus paims 1-2vežėjai ir ne garantija, kad Lietuvos įmonės. Ne, sistema turėtų veikti kaip bendra privaloma platforma bilietų pardavimui internetu visiems vežėjams.
Stebuklų išradinėti nereikėtų, o naujus maršrutus ir tvarkaraštį kurti esamo pagrindu. Nėra tie griaučiai, likę dar nuo tarybinių laikų, tokie ir blogi. Ir vienas svarbus niuansas - nors korona neigiamai paveikė pervežimus ir dalis maršrutų neatsistatė, bene geriausia, kas įvyko, tai Vilniaus - Kauno ruože sumažėjo autobusų, kurių buvo per daug. "Transrevis" iš viso pasitraukė iš tarpmiesčio, beveik neliko ir "Kautros" mikrobų tarp Vilniaus ir Kauno. Esamų autobusų užpildymas visai neblogas, nes iki koronos jų buvo tiesiog per daug...
Taigi, trūkstamiems būtiniems maršrutams reikalingas valstybinis vežėjas, o ne privatininkai. Netinka ir oligopolistai "Kautra" ar TOKS. Aišku, tam dabartinė teisinė bazė yra kliūtis, bet ją reikia keisti iš esmės, nes tas liberalus laisvos rinkos "reguliavimas" yra kliūtis normalioms valstybės investicijos (ne tik į VT). Pavyzdys - elektros "rinka"... Kur "laisva ranka" tik krauna į siauros rato kišenes pinigus, keldama grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šiaip jau per daug nukrypom, tema apie geležinkelius. Nors autobusų VT su tuo ir susijęs...

[Al1]

Na ir nepamirškime dar vienos svarbios sąlygos tokiam tinklui - itin gero VT pačiuose miestuose. Kad atvažiavęs į didelį miestą traukiniu žinotum, kad tame mieste rasi patogų, greitą VT. Kol to nėra, visad laimės mašina prieš traukinį

Vilniuje tai nėra problema. Kaune - autobusų eismą reikia reformuoti. Klaipėdoje irgi nėra bloga situacija. Šiauliuose, jei nauja stotis būtų ties Tilžės g. viaduku irgi būtų neblogai. Netgi dabar, su atokiai esančia geležinkelio stotimi, Šiauliuose nėra bloga situacija su traukinių užpildymu, ypač Klaipėdos. Kitur - taip, miesto VT reikia gerinti ir iš esmės.

[Pilaitis]

Klaipėdoje reikėtų pradėti nuo 24 autobusiuko pratęsimo iki stoties. Melnragėje ir Giruliuose nėra taip jau mažai viešbučių/apartamentų, bet atvykus traukiniu kulniuoti iki Bibliotekos stotelės gerus 800 metrų tikrai nėra patrauklu.

Šiauliuose ir Panevėžyje irgi labai keista, kai nėra normalių maršrutų iš miegamųjų rajonų iki GS.

[Al1]

24 yra privežamasis, o kad taip giliai įvažiuoja į miestą tai irgi didelis klausimas, kam to reikia, kad dubliuotų pagrindinius maršrutus ir retai kursuotų ten, kur turi kursuoti.
Panevėžyje nėra normalaus traukinių susisiekimo, kad būtų poreikis daugeliui maršrutų pro GS.

[Elis]

Gal nori papaišyt ant mano plano tai, ką praleidau? Po to, gal jei turėčiau laiko, kažkaip apjungčiau.

Sorry kad taip ilgai užtrukau, savaitgalį visiškai neturėjau laiko prie forumo prisijungti

Papaišymo kokybė toli gražu ne geriausia, 10 minučių darbo su Paint'u Nusprendžiau sujungti mūsų ir taccido paminėtas idėjas ir pridėti kažkiek naujų.

• Niekas nepaminėjo, bet jau kalbama apie Kauno-Klaipėdos greitąjį geležinkelį, tai pridėjau jį čia. Tuo pačiu išspręstų ir Gargždų klausimą, ir prijungtų Raseinius, Ariogalą ir Rietavą (gal ir Babtus?) prie geležinkelių tinklo. Kryžkalnyje ar netoli jo būtų galima sukurti visai neblogą bendrą viešojo transporto hub'ą persėdimui į Šiaulių-Pagėgių linija važiuojančius traukinius ir autobusus.
• Jeigu jau tiesiam geležinkelį nuo Panevėžio iki Ukmergės, kodėl jo nepratęsus iki pat Vilniaus? Būtų gera alternatyva vietoje Rail Balticos lanko per Kauną.
• Pamiršom legendinį Rengės geležinkelį, dar kai tik jis buvo išardytas latviai skundėsi, kad būtų galėję savo iki ~2012-ųjų važinėjusį Rygos-Rengės traukinį pratęsti iki pat Mažeikių.
• Uždėjau atskirą violetinę spalvą galimoms linijoms, kurios galėtų atsirasti pasikeitus politinei situacijai.
• Vis dar netikiu geležinkelio linijos Kuršių Nerijoje galimybėms net ir statant light rail principu, o ir tunelis ten būtų realistiškesnis variantas negu tiltas. Užtat matau galimą pratęsimą nuo Šventosios iki pat Liepojos jeigu latviai aišku sutiktų prisijungti prie tokio projekto.

Aišku, visa tai labai tolimos svajonės kas turėtų Lietuvoje būti idealiu atveju, bet, kaip jau ir sakiau, net ir utopines idėjas reikia stumti kaip būtinybę tam, kad kažkas Lietuvoje su geležinkeliais pajudėtų į priekį. Net ir po šito papaišymo matau, kaip dar būtų galima judėti į priekį, pvz. Jonavos-Ukmergės geležinkelio pratęsimas pro Molėtus iki Utenos, Anykščių siauruko pratęsimas iki Utenos, Naujosios Akmenės prijungimas prie Rengės linijos...

Kaip kažkada kažkurio Lietuvos nepriklausomybės jubiliejaus proga buvo daromi palinkėjimai ateities Lietuvai, tai aš padaryčiau tokį: kad iki mano gyvenimo pabaigos 50 Lietuvos savivaldybių centrų būtų galima patogiai pasiekti traukiniu, ir ne šiaip sau vieną kartą per dieną, o kad traukinys būtų kiekvieno keliaujančio pasirinkimas numeris vienas

[Aleksio]

Kam reikalingas tas traukinys, jeigu yra nuosavas automobilis?

[Al1]

Nuosavas automobilis greitai taps prabanga. Kaip ir šiluma, elektra ir maistas. Ką jau visai atvirai žada kai kurie ES politikai savo gyventojams.

Papaišymo kokybė toli gražu ne geriausia, 10 minučių darbo su Paint'u Nusprendžiau sujungti mūsų ir taccido paminėtas idėjas ir pridėti kažkiek naujų.

• Niekas nepaminėjo, bet jau kalbama apie Kauno-Klaipėdos greitąjį geležinkelį, tai pridėjau jį čia. Tuo pačiu išspręstų ir Gargždų klausimą, ir prijungtų Raseinius, Ariogalą ir Rietavą (gal ir Babtus?) prie geležinkelių tinklo. Kryžkalnyje ar netoli jo būtų galima sukurti visai neblogą bendrą viešojo transporto hub'ą persėdimui į Šiaulių-Pagėgių linija važiuojančius traukinius ir autobusus.
• Jeigu jau tiesiam geležinkelį nuo Panevėžio iki Ukmergės, kodėl jo nepratęsus iki pat Vilniaus? Būtų gera alternatyva vietoje Rail Balticos lanko per Kauną.
• Pamiršom legendinį Rengės geležinkelį, dar kai tik jis buvo išardytas latviai skundėsi, kad būtų galėję savo iki ~2012-ųjų važinėjusį Rygos-Rengės traukinį pratęsti iki pat Mažeikių.
• Uždėjau atskirą violetinę spalvą galimoms linijoms, kurios galėtų atsirasti pasikeitus politinei situacijai.
• Vis dar netikiu geležinkelio linijos Kuršių Nerijoje galimybėms net ir statant light rail principu, o ir tunelis ten būtų realistiškesnis variantas negu tiltas. Užtat matau galimą pratęsimą nuo Šventosios iki pat Liepojos jeigu latviai aišku sutiktų prisijungti prie tokio projekto.

Aišku, visa tai labai tolimos svajonės kas turėtų Lietuvoje būti idealiu atveju, bet, kaip jau ir sakiau, net ir utopines idėjas reikia stumti kaip būtinybę tam, kad kažkas Lietuvoje su geležinkeliais pajudėtų į priekį. Net ir po šito papaišymo matau, kaip dar būtų galima judėti į priekį, pvz. Jonavos-Ukmergės geležinkelio pratęsimas pro Molėtus iki Utenos, Anykščių siauruko pratęsimas iki Utenos, Naujosios Akmenės prijungimas prie Rengės linijos...

Kaip kažkada kažkurio Lietuvos nepriklausomybės jubiliejaus proga buvo daromi palinkėjimai ateities Lietuvai, tai aš padaryčiau tokį: kad iki mano gyvenimo pabaigos 50 Lietuvos savivaldybių centrų būtų galima patogiai pasiekti traukiniu, ir ne šiaip sau vieną kartą per dieną, o kad traukinys būtų kiekvieno keliaujančio pasirinkimas numeris vienas

Taip, idėjos utopinės. Pradžioje reikėtų atgaivinti tai, kas yra, pridėti tai, ko trūksta (ne grandioziniai projektai, o tik linijų pratęsimas kelis kilometrus, naujos stotys ar stotelės).

[Gator]

Kauno regioną apsirašykit, bent bent jau Garliava galėtų turėti S-Bahn tipo stotį K. Aglinskio / Vytauto g. kampe. Patekimas iš Drobės g. kelyno į Kaunas HBF pietinį galą švelniai sakykim komplikuotas, bet labai norint būtų galima jį įrengti.

Ar daug naudotųsi Garliava - Kaunas traukinuku? Nes pvz jei nebūsi prie tavo minimos stotelės tai neapsimokės privažiuot iš kitos Garliavos vietos iki jos kokiu 6 autobusu ir persėst į traukinį, kai vis tiek tuo pačiu 6 tada geriau iškart važiuot link Kauno.

[disident]

Ar daug naudotųsi Garliava - Kaunas traukinuku? Nes pvz jei nebūsi prie tavo minimos stotelės tai neapsimokės privažiuot iš kitos Garliavos vietos iki jos kokiu 6 autobusu ir persėst į traukinį, kai vis tiek tuo pačiu 6 tada geriau iškart važiuot link Kauno.

Manau daug kas naudotųsi, jei būtų dar normali Park and ride aikštelė ir aiškus, dažnas tvarkaraštis, pvz. kas pusvalandį.

[Gator]

Manau daug kas naudotųsi, jei būtų dar normali Park and ride aikštelė ir aiškus, dažnas tvarkaraštis, pvz. kas pusvalandį.

Bet kas naudingiau, ar, kad žmogus sėda į 6 ir važiuoja į centrą, ar, kad sėda į automobilį, atvažiuoja iki traukinio ir važiuoja į centrą?
Žinoma su park and ride gerai tas, kad bus iš už Garliavos ribų, kas negalėtų į tą 6 sėsti.

[Garbanius]

Esu senesniais laikais bandęs Kaune tokį park and ride modelį: palieki savo automobilį Kaniūkuose ir toliau važiuoji troleibusu(galinė 7 ir 11 troleibusų stotelė). Realiai nepasiteisinęs šitas mano ekspermentas, gavosi: ne kažkas susitaupydavo, esant sąlyginai gana žemai privačio auto išlaikymo kainai, bei parkavimo problemos nebuvimu.

[taccido]

Ar daug naudotųsi Garliava - Kaunas traukinuku? Nes pvz jei nebūsi prie tavo minimos stotelės tai neapsimokės privažiuot iš kitos Garliavos vietos iki jos kokiu 6 autobusu ir persėst į traukinį, kai vis tiek tuo pačiu 6 tada geriau iškart važiuot link Kauno.

1. Reikia žiūrėti kompleksiškai. Jeigu kuriama nauja atskira (vienetinė) stotelė ar kažkoks atskiras pavienis maršrutas (Garliava-Kaunas), tai kaip visada išeis Š (99 % atveju net nebus nieko pradėta daryti, nes „nėra poreikio“, Garliava per maža ir pan.)

Tačiau jeigu yra kažkoks bendras didesnis planas, tada ir tos pavienės priemonės įgauna logiką, ir pradeda pasiteisinti.

Tai akivaizdžiai matosi iš šitos diskusijos – klausiama, ar kažkas važiuos maršrutu Garliava-Kaunas. Tačiau vystant Kauno regiono traukinių maršrutą, Garliavos stotelės prijungimas prie miesto VT leistų žmonėms važiuoti ruožais Kazlų Rūda–Garliava, Marijampolė–Garliava, Kazlų Rūda – Kauno oro uostas, Garliava–Kauno oro uostas, Garliava–Jonava ir pan. Taip pat įrengus Kaunas-1, Neveronių stotelę atsirastų dar daugiau galimybių ir ryšių. Aišku, tam reikia dažnesnio ir reguliaraus kursavimo, bendro bilieto.

2. Pažiūrėjau stops.lt, kaip važiuoti ruožu Garliava (autobusų stotelė) – Kauno geležinkelio stotis (ar kažkur netoliese). Važiuoti autobusu užtrunka 45-51 minutę! Tik ryte yra trys greitojo autobuso reisai, kurių trukmė lygiai 20 min.
Traukinys Garliava-Kaunas važiuoja tik 10 min. Jeigu autobusu nuo Garliavos autobusų stotelės iki traukinio stotelės užtruktų atvažiuoti 5-6 min. (dabar Garliava>Rinkūnai užtrunka 3 min.), pridedam 4 min. persėdimui, išeina, kad kelionės laikas 6+4+10=20 min. (tiek pat, kiek greituoju autobusu).
Jeigu dabar dirbantis žmogus per dieną važinėdamas į darbą sugaištų 50+50=1:40 val. (jeigu jam netinka tie trys greitojo autobuso reisai ryte į priekį ir vakare atgal), tai traukiniu jis sugaištų 20+20=40 min.

Dabar greitasis autobusas važiuoja po 3 kartus į vieną pusę, traukinys po 12 kartų į vieną pusę (tik ne visada stoja – o kam stoti, jeigu ten nevažiuoja joks transportas į Garliavą, o yra tik kelios trobos????).

[Al1]

Garliavos stotelė - visiškas užkampis, laukai ir miškeliai. Arti mažai kas gyvena.
Va, nauja stotelė ties Skardžio g. sodais (kažkur ties 54°49'56.2"N 23°56'07.6"E) tikrai būtų reikalinga, nes ten jokio VT nėra. Anksčiau lyg ir važiuodavo kažkoks mikrobas iki pravažiavimo po geležinkeliu iš rytų pusės. Dabar tai tikrai niekas nevažiuoja. Ten ir normalių gatvių nėra. O žmonės gyvena ištisus metus, normalius namus pasistatę. Net iš Rokų kai kas galėtų pasinaudoti (Senajiesio g. ir aplinkinės). Aišku, ten turėtų stoti visi traukiniai, o ne tik keli per dieną iš kursuojančių į Marijampolę ar Kybartus.
Viena iš geležinkelių problemų yra tai, kad jie neveža nemokamai moksleivių, todėl jie nesinaudoja traukiniais, važiuodami į mokyklas.

[Gator]

taccido pritariu tavo jungtims, teisingas pasteb4jima,s kad ne tik Garliava Kaunas aktualu būtų.
Tik pakritikuoju dėl Garliavos autobuso, nes aš kaip tik itaip pažiūrėjau, iš garliavos autobusu į centrą dauguma lekia, mo ne į gel stotį, tad kaip tik būtų dar klausimas, kad reiktų iš stoties vis tiek dar į autobusą persėsti, kad į centrą nulėkt.

[Al1]

Kiek kartų kartoti reikia ,kad Garliavos stotelė visiškame užkampyje ir nereikia svaigti apie P+R užkampyje, o ne prie pagrindinių magistralinių gatvių.
Vievyje traukiniais mažai kas važiuoja, nes stotis irgi santykiniame užkampyje, autobusų stotelės centre. Niekas nenori vaikščioti pėsčias, o ir važiuoti su automobiliu į užkampį dėl kas valandą kursuojančio traukinio... P+R atveju VT turi kursuoti dažnai, netgi labai. Kitaip neapsimoka. Ypač taip arti miesto.

[Gator]

Kiek kartų kartoti reikia ,kad Garliavos stotelė visiškame užkampyje ir nereikia svaigti apie P+R užkampyje, o ne prie pagrindinių magistralinių gatvių.

Kartoti nereiktų jei atidžiau skaitytum kas buvo pasiūlyta, ir kas buvo cituota:

Kauno regioną apsirašykit, bent bent jau Garliava galėtų turėti S-Bahn tipo stotį K. Aglinskio / Vytauto g. kampe.

[Elis]

Manau iš Garliavos tikrai atsirastų srautas net ir dabartinės stotelės vietoje jeigu atsirastų normalus privežamasis autobusas (kad ir tarkim 6B 2-asis fortas-Rinkūnai), didelis priemiestis, gana greitai nuvežtų traukinys į stotį, o ir ne visi iš Garliavos ir važiuoja tiesiai į centrą (neveltui 6 autobusas važiuoja iki pat Technikos g.). taccido idėja aišku dar geresnė, tokiam geležinkeliui turbūt reikėtų tunelio po Garliava, bet galėtų aptarnauti ir Mastaičius bei Pažėrus ir prisijungti prie egzistuojančio geležinkelio prie Jūrės.

Va, nauja stotelė ties Skardžio g. sodais (kažkur ties 54°49'56.2"N 23°56'07.6"E) tikrai būtų reikalinga, nes ten jokio VT nėra. Anksčiau lyg ir važiuodavo kažkoks mikrobas iki pravažiavimo po geležinkeliu iš rytų pusės. Dabar tai tikrai niekas nevažiuoja. Ten ir normalių gatvių nėra. O žmonės gyvena ištisus metus, normalius namus pasistatę. Net iš Rokų kai kas galėtų pasinaudoti (Senajiesio g. ir aplinkinės). Aišku, ten turėtų stoti visi traukiniai, o ne tik keli per dieną iš kursuojančių į Marijampolę ar Kybartus.

Va čia tai niekada nesupratau, kodėl Jiesios stotelė nebuvo perkelta ten, o ne palikta kažkokiame užkampyje. Man visą laiką ten atrodė natūraliausia galima tos stotelės vieta, net ir dabar ten nebūtų jokių problemų ją įrengti.