Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Lettered]

Atkeliu iš temos apie Lenkijos geležinkelius:




Kalbant apie Kaliningrado sritį, yra ten toks kurortas Zelenogradskas (buv. Krantas, vok. Cranz), pačioje Kuršių nerijos pusiasalio pradžioje. Į jį dar 1885 metais buvo nutiestas geležinkelis, nuo kurio stoties iki jūros pakrantės vos 300 m, t.y. išlipus iš traukinio iki pliažo nueisi vos per 5 min. Sezono metu elektryčkos važiuoja sausakimšos, reisai iš Kaliningrado vyksta maždaug kas 30-60 min.


Tad atmetus utopijas apie geležinkelį į Nidą, daug realiau būtų nutiesti geležinkelį į Palangą arbą Šventąją, taip, kad išlipus iš traukinio per 5-10 min. pėstute būtų galima pasiekti paplūdimį.

Tai, kad klaipėdiečiai turi Melnragę ir Smiltynę, o vilniečiai ir kauniečiai pirma į viešbučius/butus eina registruotis, o ne pliažą, tai kažin, ar traukinys į Palangą labai pasiteisintų.

[acetonas]

Iš nuotraukos matosi, kad šalia stoties daug viešbučių. Lietuvoje, kažką panašaus būtų galima daryti Giruliuose. Atstumas iki jūros 1.4 kilometro. Tiesa, ten reiktų rimtai išvystyti infrastruktūrą ir kažkur nuveikti krovininius traukinius.

[MedinisStrazdas]

Palangoje viešbučių tankis dar didesnis (bent pagal google maps) taigi galima būtų padaryti tokią pat situacija ir tikrai suveiktų.

Taip, Klaipėdoje iš dalies tai buvo pradėta vystyti dar sovietmečiu.

Tai jau veikia ir be naujos mokestinės sistemos. Gyvenantys užmiestyje sumoka brangiau.

Tai kad neveikia, gyvenantis užmiestyje sumoka mažiau, nes rajone mokesčiai mažesni, o visa infrastruktūra naudojasi mieste. Beto, už transporto taršą nemoka nieko.

[ejs-ejs]

Tai kad neveikia, gyvenantis užmiestyje sumoka mažiau, nes rajone mokesčiai mažesni, o visa infrastruktūra naudojasi mieste. Beto, už transporto taršą nemoka nieko.

Užmiestyje gyvenantis žmogus sumoka brangiausiu neatsistatančiu resursu - laiku. Kuro kaina ir pan - mizeris.
Vienas kolega pasitatė namuką prie ežero už Riešės. Į darba važiuodavo paspirtuku, bet visas gyvenimas persiorientavo į Riešę.

Kita šeimyna, paaugus atžaloms, persikėlė iš nuosavo namo užmiestyje į nuomojamą butą centre.

[Aleksio]

Užmiestyje gyvenantis žmogus sumoka brangiausiu neatsistatančiu resursu - laiku.

Atvažiavimas troleibusu iš Pašilaičių iki centro atima daugiau laiko, nei iš kaimo į miestą.

[Garbanius]

Atvažiavimas troleibusu iš Pašilaičių iki centro atima daugiau laiko, nei iš kaimo į miestą.

Gali būti tiesa. Bet atvažiavus į traukinių stotį, gali tekti į tuos pačius Pašilaičius trenktis VT, tai be kompleksinio VT gerinimo- niekaip

[Tikras architektas]

Kai kalbėjau apie tas dvi pagrindines ašis, tai turėjau va tokią viziją:


Idėja tokia, kad dvi pagrindinės susikertančios ašys turėtų aptarnauti visus pagrindinius miestus, kadangi Lietuva gan tolygiai pasisikirsčiusi. Visi kiti geležinkeliai jau būtų regioninių tinklų reikalas. Tinkamai sutvarkius, jie privežtų keleivius iki metropolinių centrų, kur būtų galima "įsilieti" į nacionalines ir tarptautines linijas.

Atitinkamai ir traukinių lygiai turėtų būti: regioniniai traukiniai, nacionaliniai ekspresai ir tarptautiniai traukiniai. Jų trasos, žinoma, kai kur galbūt dubliuotųsi, bet paskirtis būtų visai kitokia.

Kas man labai įdomu, tai kaip būtų galima apjungti metropolines zonas. Štai pvz. sujungti Alytų su Kaunu nauju geležinkeliu, užgriebiant Birštoną ir Prienus. Nes dabar Alytus yra paliktas ant ledo. Jei jau kalbam apie tvarią ateities keleivių infrastruktūrą geležinkeliais, didesni centrai kaip Alytus, Tauragė, Ukmergė, Mažeikiai negali būti palikti ant ledo. Druskininkai galėtų būti prijungti prie Vilniaus per Varėną. Taip pat, Šiauliai ir Radviliškis turėtų tapti vienu miestu, kaip ir Palanga ir Klaipėda. Reiškiasi, ilgainiui tų miestų regioninis transportas turėtų tapti bendru miesto transportu. Ilgainiui būtų galima nutiesti daugiau regioninių geležinkelių (juodi), pasinaudojant esama ar nenaudojama infrastruktūra (pvz. Anykščių siaurukas).

Žinau, dauguma idėjų skamba utopiškai, ir Lietuvos populiacijos augimo tendencijos yra stipriai demotyvuojančios, tačiau, manau, kad dabar pats laikas apie tokias idėjas galvoti ir imtis kažkokių veiksmų plano. Juolab ir ES skatina tai daryti materialiomis priemonėmis.

Tie, kas geriau išmanote, galite palikti pastebėjimus, gal turite geresnių idėjų.

[Elis]

Kai kalbėjau apie tas dvi pagrindines ašis, tai turėjau va tokią viziją:


Idėja tokia, kad dvi pagrindinės susikertančios ašys turėtų aptarnauti visus pagrindinius miestus, kadangi Lietuva gan tolygiai pasisikirsčiusi. Visi kiti geležinkeliai jau būtų regioninių tinklų reikalas. Tinkamai sutvarkius, jie privežtų keleivius iki metropolinių centrų, kur būtų galima "įsilieti" į nacionalines ir tarptautines linijas.

Atitinkamai ir traukinių lygiai turėtų būti: regioniniai traukiniai, nacionaliniai ekspresai ir tarptautiniai traukiniai. Jų trasos, žinoma, kai kur galbūt dubliuotųsi, bet paskirtis būtų visai kitokia.

Kas man labai įdomu, tai kaip būtų galima apjungti metropolines zonas. Štai pvz. sujungti Alytų su Kaunu nauju geležinkeliu, užgriebiant Birštoną ir Prienus. Nes dabar Alytus yra paliktas ant ledo. Jei jau kalbam apie tvarią ateities keleivių infrastruktūrą geležinkeliais, didesni centrai kaip Alytus, Tauragė, Ukmergė, Mažeikiai negali būti palikti ant ledo. Druskininkai galėtų būti prijungti prie Vilniaus per Varėną. Taip pat, Šiauliai ir Radviliškis turėtų tapti vienu miestu, kaip ir Palanga ir Klaipėda. Reiškiasi, ilgainiui tų miestų regioninis transportas turėtų tapti bendru miesto transportu. Ilgainiui būtų galima nutiesti daugiau regioninių geležinkelių (juodi), pasinaudojant esama ar nenaudojama infrastruktūra (pvz. Anykščių siaurukas).

Žinau, dauguma idėjų skamba utopiškai, ir Lietuvos populiacijos augimo tendencijos yra stipriai demotyvuojančios, tačiau, manau, kad dabar pats laikas apie tokias idėjas galvoti ir imtis kažkokių veiksmų plano. Juolab ir ES skatina tai daryti materialiomis priemonėmis.

Tie, kas geriau išmanote, galite palikti pastebėjimus, gal turite geresnių idėjų.

Šiaip labai geros idėjos. Dalis tų geležinkelių (Šakiai-Jurbarkas-Tauragė, Varėna-Druskininkai) tai jau kažkada anksčiau buvo planuojami. Visados man kildavo klausimas kodėl net sovietmečiu Naujosios Akmenės ir Pakruojo linijų nenaudavo keleivių pervežimui. Kauno-Alytaus liniją gali būti sunkoka nutiesti dėl gamtinių sumetimų (Nemuno kilpų regioninis parkas), bet irgi įmanoma. Kuršių Nerijoje geležinkelio nebus vien dėl griežtų paveldo ir gamtosauginių reikalavimų. Kai kurios regioninės linijos laisvai galėtų būti pratęstos į užsienį, daugelyje Europos šalių tai visiškai normali praktika: Vilnius-Turmantas ir Panevėžys-Rokiškis iki Daugpilio, Šiauliai-Joniškis iki Jelgavos ar net Rygos, Šiauliai-Mažeikiai iki Liepojos, Kauno-Balstogės kaip normalaus regioninio maršruto atkūrimas, gal kažkada ateityje ir į Baltarusiją ar net Rusiją (ar kam ten ateityje priklausys Kaliningrado sritis) būtų galima pratęsti linijas. Labai smagu būtų Anykščių siauruką suremontuoti ir pritaikyti ne tik turistiniam, bet ir normaliam reguliariam kelevių pervežimui, kai kuriose šalyse tai irgi normali praktika. Matau, kad Pakruojo linija laisvai galėtų būti sujungta su Panevėžio-Biržų linija, dar prieš 40 metų toks siaurukas buvo. Reikėtų galvoti ir apie sovietmečiu neužbaigtos Utenos-Kupiškio linijos atkūrimą, gal netgi apie Alytaus-Varėnos linijos atkūrimą.

O utopiškas idėjas tai jau dabar reikia stumti kaip absoliučią būtinybę, su tokia klimato kaita priklausomybės nuo automobilių mažinimas yra vos ne egzistencinis klausimas

[Tikras architektas]

Matau, kad Pakruojo linija laisvai galėtų būti sujungta su Panevėžio-Biržų linija, dar prieš 40 metų toks siaurukas buvo

Kažkada siaurukas ėjo nuo Šiaulių geležinkelio stoties, per miestą, per Medelyno mikrorajoną, į Gubernijos mikrorajoną, tada pasukdavo link Ginkūnų, po to link Kairių ir tada Aukštaitijos link. Iš esmės, jis jau tuo metu veikė kaip priemiestinis traukinys, gal net kaip kažkokios bėginio miesto VT užuomazgos. Žinau istorijų kaip moksleiviai iš priemiesčių važiuodavo į tuometinę Berniukų gimnaziją. Gaila, kad buvo demontuotas, greičiausiai ir miesto plėtra būtų buvusi kitokia. Nors, tiesa, žiūrint iš palydovo, galima atsekti visą trasą, kur jis vingiavo tarp gatvių, laukais, tarp pastatų.

Bet tai yra tik viena iš liūdnų Lietuvos geležinkelių tinklo istorijų.

Gal nori papaišyt ant mano plano tai, ką praleidau? Po to, gal jei turėčiau laiko, kažkaip apjungčiau.

[ejs-ejs]

Kažkada siaurukas ėjo nuo Šiaulių geležinkelio stoties, per miestą, per Medelyno mikrorajoną, į Gubernijos mikrorajoną, tada pasukdavo link Ginkūnų, po to link Kairių ir tada Aukštaitijos link. Iš esmės, jis jau tuo metu veikė kaip priemiestinis traukinys, gal net kaip kažkokios bėginio miesto VT užuomazgos. Žinau istorijų kaip moksleiviai iš priemiesčių važiuodavo į tuometinę Berniukų gimnaziją.

Vėlyvame pokaryje ( apie 1960) siauruko keleivių stotis buvo tik Gubernijoje.
Mano močiutė važiavo siauruku į pirmąją Jūros sventę (nežinau kuo nuo Šiaulių, bet iš Linkuvos - tikrai siauruku, tėvas arklių savo atžalų kompanijai tai nedavė

[taccido]

Kai kalbėjau apie tas dvi pagrindines ašis, tai turėjau va tokią viziją:


Idėja tokia, kad dvi pagrindinės susikertančios ašys turėtų aptarnauti visus pagrindinius miestus, kadangi Lietuva gan tolygiai pasisikirsčiusi. Visi kiti geležinkeliai jau būtų regioninių tinklų reikalas. Tinkamai sutvarkius, jie privežtų keleivius iki metropolinių centrų, kur būtų galima "įsilieti" į nacionalines ir tarptautines linijas.

Atitinkamai ir traukinių lygiai turėtų būti: regioniniai traukiniai, nacionaliniai ekspresai ir tarptautiniai traukiniai. Jų trasos, žinoma, kai kur galbūt dubliuotųsi, bet paskirtis būtų visai kitokia.

Tie, kas geriau išmanote, galite palikti pastebėjimus, gal turite geresnių idėjų.

Įdomios idėjos, dar ekstremalesnės nei mano

Iš tikrųjų Lietuva turi gana palankias sąlygas paversti geležinkelį transportu Nr. 1 kelionėms tarp pagrindinių miestų (ką ir siūliau sudarydamas taktinį tvarkaraštį ir pan.). Dabar krovinių sumažėjo, tai gal pats laikas pagalvoti, kad ir keleiviai neturi būti nuskriausti. Europiečiai galėtų mums pavydėti geležinkeliu pervežamų krovinių dalies (o elektrifikavus Klaipėdos ruožą didžioji dalis krovinių judės elektriniu transportu – labai gerai!), tačiau mes turime smarkiai vytis keleivių srityje.

Šitas planas užgriebia dar daugiau – trūkstamas jungtis. Apie kai kurias jungtis net nebuvau pagalvojęs.
Jungtis Alytus-Birštonas-Prienai-Kaunas yra daug logiškesnė, nei Alytus-Valkininkai (kuri yra numatyta BP!), nes užgriebia kurortą Birštoną, Prienus, sukuria bėginį transportą Alytus-Kaunas atkarpoje. Patogus bėginis transportas būtų alternatyva automobiliu važinėjantiems į darbą, pasitarnautų turizmui.

Dėl Nemuno kilpų regioninio parko problemų neturėtų kilti, jeigu tiestume geležinkelį ne pagal sovietinius ar greitųjų geležinkelių standartus (viadukai, pylimai, tuneliai, dideli spinduliai, skirtingo lygio sankryžos, visiškas atskyrimas nuo aplinkos, aukštos tvoros), o vadovaudamiesi kai kuriais Šveicarijos pavyzdžiais (geležinkelis ar siaurukas gali eiti ir miestelio gatve ar net šalia namų – ir jis atrodo beveik kaip tramvajus). Geležinkelis būtų daugiausiai vienkelis su pralankomis reikiamose vietose, elektrifikuotas. Šveicarija turi gražią gamtą, gražius miestelius, mažai vietos, didelius reljefo skirtumus, tačiau ten laisvai išsitenka tokie regioniniai siaurukai ar geležinkeliai.
Tiesiant geležinkelius tokiu principu, ir kaina būtų prieinamesnė, ir problemų su landšaftu būtų mažiau, ir miesteliai galėtų atsigauti. Todėl tokio tipo geležkinkeliai gali eiti ir iki Nidos (tik tam reikėtų pastatyti tiltą per Kuršių marias – tačiau tik pėstiesiems/dviratininkams ir geležinkeliui!), ir iki Gargždų (pratęsiant į miestelio gilumą), iki Palangos ir net Šventosios. Panevėžio-Anykščių siaurukas jau yra, tačiau jam reikėtų kapitalinės rekonstrukcijos, elektrifikacijos, naujų traukinių, kad kelionės laikas būtų priimtinas. Turizmui užtektų atkarpos Anykščiai-Rubikiai.
Dėl Ukmergės – ar ne geriau jungti link Jonavos (kaip ir seniau buvo)? Į Rizgonių karjerą ir taip jau yra naudojamas geležinkelis, jį galima pratęsti apie 20 km į Ukmergę. Tiesa, neaišku kaip sutvarkyti persėdimą Jonavoje į greitesnius traukinius ir Rail Balticą, bet manau tai logiškesnis variantas, nei važiuoti į Panevėžį ir ten persėsti.

Kad daugelis jau esamų geležinkelių galėtų būti naudojami keleiviams, reikėtų pratęsti geležinkelį giliau į tuos miestus ir miestelius. Vėlgi – vadovaujantis aukščiau aprašyta logika, kaina nebūtų didžiulė, gyventojų pasipriešinimas irgi neturėtų būti didelis, nes bus vežami ne barškantys murzini vagonai-cisternos su mazutu, o atvažiuos tylus gražus elektrinis/baterija varomas keleivinis traukinukas. Tokie pratęsimai netgi šiandien yra įmanomi Utenoje, Alytuje, Šalčininkuose, o ateityje ir Druskininkuose, Ukmergėje, Palangoje, kitur.

[Tikras architektas]

Jungtis Alytus-Birštonas-Prienai-Kaunas yra daug logiškesnė, nei Alytus-Valkininkai (kuri yra numatyta BP!), nes užgriebia kurortą Birštoną, Prienus, sukuria bėginį transportą Alytus-Kaunas atkarpoje. Patogus bėginis transportas būtų alternatyva automobiliu važinėjantiems į darbą, pasitarnautų turizmui.

Neįsivaizduoju kodėl iki šiol niekas apie tai nekalbėjo. Man tai savaime logiška jungtis. Ja turėtų būti suinteresuoti tiek Kaunas, tiek Birštonas, tiek Prienai, tiek Alytus. Čia gali būti stiprus boost'as tam regionui.

Dėl Nemuno kilpų regioninio parko problemų neturėtų kilti, jeigu tiestume geležinkelį ne pagal sovietinius ar greitųjų geležinkelių standartus (viadukai, pylimai, tuneliai, dideli spinduliai, skirtingo lygio sankryžos, visiškas atskyrimas nuo aplinkos, aukštos tvoros), o vadovaudamiesi kai kuriais Šveicarijos pavyzdžiais (geležinkelis ar siaurukas gali eiti ir miestelio gatve ar net šalia namų – ir jis atrodo beveik kaip tramvajus). Geležinkelis būtų daugiausiai vienkelis su pralankomis reikiamose vietose, elektrifikuotas. Šveicarija turi gražią gamtą, gražius miestelius, mažai vietos, didelius reljefo skirtumus, tačiau ten laisvai išsitenka tokie regioniniai siaurukai ar geležinkeliai.

Taip!

Todėl tokio tipo geležkinkeliai gali eiti ir iki Nidos (tik tam reikėtų pastatyti tiltą per Kuršių marias – tačiau tik pėstiesiems/dviratininkams ir geležinkeliui!)

Šitokia mintis man kilo nuo pat pradžių, kai pasigirdo mintys statyti tiltą. Ne tilto ten reikia, o priemiestinio Klaipėdos traukinuko! Lengvojo geležinkelio. Panašiai yra Lenkijos Helo nerijoje.

ir iki Gargždų (pratęsiant į miestelio gilumą), iki Palangos ir net Šventosios.

Apie Gargždus nepagalvojau, reiks atnaujinti. Ačiū. O geras vietinis susisiekimas tarp pajūrio gyvenviečių jau senai turėjo būti prioritetinis to regiono uždavinys.

Dėl Ukmergės – ar ne geriau jungti link Jonavos (kaip ir seniau buvo)? Į Rizgonių karjerą ir taip jau yra naudojamas geležinkelis, jį galima pratęsti apie 20 km į Ukmergę. Tiesa, neaišku kaip sutvarkyti persėdimą Jonavoje į greitesnius traukinius ir Rail Balticą, bet manau tai logiškesnis variantas, nei važiuoti į Panevėžį ir ten persėsti.

Geras pastebėjimas. Verta pagalvoti.

Kad daugelis jau esamų geležinkelių galėtų būti naudojami keleiviams, reikėtų pratęsti geležinkelį giliau į tuos miestus ir miestelius. Vėlgi – vadovaujantis aukščiau aprašyta logika, kaina nebūtų didžiulė, gyventojų pasipriešinimas irgi neturėtų būti didelis, nes bus vežami ne barškantys murzini vagonai-cisternos su mazutu, o atvažiuos tylus gražus elektrinis/baterija varomas keleivinis traukinukas. Tokie pratęsimai netgi šiandien yra įmanomi Utenoje, Alytuje, Šalčininkuose, o ateityje ir Druskininkuose, Ukmergėje, Palangoje, kitur.

Taip, ypač dabar, kai yra tragiška situacija su regioniniais autobusais. Savo ruožtu, toks nuoseklus geležinkelio tinklas galėtų būti valstybės gerovės garantija.

[ejs-ejs]

Taip, ypač dabar, kai yra tragiška situacija su regioniniais autobusais. Savo ruožtu, toks nuoseklus geležinkelio tinklas galėtų būti valstybės gerovės garantija.

Beliko smulkmena: Lietuvos pašonėje kaip nors atrasti dar vieną Norvegijos naftą.

[Pilaitis]

Siūlau peržiūrėti šį labai gerą video apie Šveicarijos traukinius:

Trumpos įžvalgos:

• traukiniai visada tvarkingi, švarūs ir komfortabilūs, nepriklausomai nuo jų amžiaus
• taktinis tvarkaraštis (kažkada taccido buvo sudaręs Lietuvos taktą)
• suderinti persėdimai
• stotys visada traukos centre, o ne 10km nuo miesto

Paskutinis punktas yra labai aktualus ir Lietuvai. Juk kiek miestų, kur stotis yra miesto pakraštyje ir dėl to arba negeneruoja srautų, arba išvis uždaryta... (Kuršėnai, Tauragė, Vilkaviškis, Šalčininkai, Utena ir dar n+1).

[Vilniaus gyventojas]

Siūlau peržiūrėti šį labai gerą video apie Šveicarijos traukinius:

Trumpos įžvalgos:

• traukiniai visada tvarkingi, švarūs ir komfortabilūs, nepriklausomai nuo jų amžiaus
• taktinis tvarkaraštis (kažkada taccido buvo sudaręs Lietuvos taktą)
• suderinti persėdimai
• stotys visada traukos centre, o ne 10km nuo miesto

Paskutinis punktas yra labai aktualus ir Lietuvai. Juk kiek miestų, kur stotis yra miesto pakraštyje ir dėl to arba negeneruoja srautų, arba išvis uždaryta... (Kuršėnai, Tauragė, Vilkaviškis, Šalčininkai, Utena ir dar n+1).

Tai va ir klausimas kaip tas stotis ,,perkelti” į patogesnes vietas keleiviams.

[taccido]

Tai va ir klausimas kaip tas stotis ,,perkelti” į patogesnes vietas keleiviams.

1) Papildomos stotelės miesto ribose su geromis miesto VT jungtimis: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, galbūt Panevėžys, Marijampolė.
2) Esminis VT pagerinimas iki esamų stočių: Šiauliai, Panevėžys.
3) Pagrindinės stoties perkėlimas esamoje geležinkelio linijoje: Jonava, Kėdainiai, galbūt Šiauliai (link Saulės miesto).
4) Geležinkelio pratęsimas arčiau tankiai apgyvendintų teritorijų: Utena, Alytus, Šalčininkai, ateityje Palanga, Gargždai, Druskininkai, Pakruojis.

[Aleksio]

Tai va ir klausimas kaip tas stotis ,,perkelti” į patogesnes vietas keleiviams.

Priartinti miestą prie stoties.

[Al1]

Priartinti miestą prie stoties.

Tai nerealu. Jei jau per 150 metų miestas nepriaugo, tai ir nepriaugs.

1) Papildomos stotelės miesto ribose su geromis miesto VT jungtimis: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, galbūt Panevėžys, Marijampolė.
2) Esminis VT pagerinimas iki esamų stočių: Šiauliai, Panevėžys.
3) Pagrindinės stoties perkėlimas esamoje geležinkelio linijoje: Jonava, Kėdainiai, galbūt Šiauliai (link Saulės miesto).
4) Geležinkelio pratęsimas arčiau tankiai apgyvendintų teritorijų: Utena, Alytus, Šalčininkai, ateityje Palanga, Gargždai, Druskininkai, Pakruojis.

Yra keli niuansai. Papildomos stotelės didžiuosiuose miestuose tik priemiestiniams traukiniams. Nors Kaune galėtų laisvai stoti visi traukiniai Vilnius - Kaunas - Vilnius ir Palemone, ir Amaliuose (jei būtų vėl įrengta stotelė), išskyrus ekspresus. Dar galėtų atsirasti stotelė ties Neveronių pervaža. Bet tik priemiestiniams ir galbūt kai kuriems kitiems piko metu.
Vilniuje Vilniaus - Kauno traukiniams papildomų stotelių nereikia. Gal tik galėtų daugiau stoti Paneriuose, bet ten reikia pirmojo kelio rekonstrukcijos, o tai traukinių sustojimas Paneriuose Vilniaus kryptimi užtrunka nedovanotinai daug - apie 5 minutes dėl mažo greičio pirmajame kelyje ir "bukų" iešmų iš abiejų galų, dėl ko traukiniai negali greitai jų pravažiuoti.

Taip, Jonavoje reikėtų keleivinė stotį perkelti prie Basanavičiaus g. viaduko ir gerinti miesto VT. Kėdainiuose stoties kelti arčiau nėra prasmės, nes vis tiek tas perkėlimas nieko nepakeis, tikras miestas yra per toli. Reikėtų pagerinti miesto VT. Šiauliuose būčiau už naujos keleivinės stoties statybą ties Tilžės g. viaduku kartu su autobusų stotimi. Tilžės gatvės viaduką reikėtų rekonstruoti paplatinanti ir ant jo įrengiant miesto VT stoteles, pėsčiųjų laiptus, liftus, skirtus nusileisti po viaduku iš miesto VT stotelių ant praėjimo į naująją stotį.

Panevėžio problema tame, kad be Šiaulių niekur daugiau traukiniai nevažiuoja... Papildomos stotelės miesto ribose nereikalingos. Jos turėjo raciją, kai veikė pramonė. Bet ir tuomet neatsirado stotelė ties Pušaloto g. pervaža, o galėjo... Siauruko stotelė ten buvo - 3 km postas vadinosi.

Iš Utenos, Alytaus ir Šalčininkų didžiausią perspektyvą turėtų Šalčininkai. Bet reikia tiesti kelis km geležinkelio nuo Stasylų stoties. Problema su stotie vieta. Nebent priešais ligoninę, kitoje gatvės pusėje. Ten yra vieta tarp gatvės ir stadiono. Bet ir autobusų stotį ten reikėtų perkelti. Dar toliau miesto centro visas VT nusikeltų... Atrodytų, nedaug, tik puskilometris, bet tokio dydžio miestui tai yra daug. Ir reikia turėti omenyje, kad vaikščioti šiais laikais žmonės nenori... analogija su Trakais, kur autobusų stotis yra puskilometriu arčiau ir todėl 95 proc. važinėja autobusais, o ne traukiniais. Aišku, autobusai ir dažniau kursuoja. Bet stoties vieta turi svarbią reikšmę. Todėl Šalčininkų atveju, autobusai į Vilnių turėtų dar didesnį privalumą, nes jie paima ir išleidžia keleivius pakeliui (kas labai svarbu mažame mieste be miesto VT), važiuodami pro miestą pagrindine Vilniaus gatve...

[liootas]

Na ir nepamirškime dar vienos svarbios sąlygos tokiam tinklui - itin gero VT pačiuose miestuose. Kad atvažiavęs į didelį miestą traukiniu žinotum, kad tame mieste rasi patogų, greitą VT. Kol to nėra, visad laimės mašina prieš traukinį

[Al1]

Bet kaip kontroliuoti, jeigu savivaldybės pačios finansuoja vežėjus? Kaip priversti pvz. Alytaus savivaldybę iš vežėjo – Kautros – užsakyti daugiau kilometrų, kad savaitgaliais nors pora mikriukų važiuotų iki 21 val.?
Gal galima siūlyt kažkokį papildomą finansavimą iš valstybės, jeigu savivaldybė įvykdo reikalavimus (pagal bendrą nacionalinę VT vystymo strategiją – pvz. vežti taktiniu tvarkaraščiu, iki tam tikros valandos vakarais, privežti prie traukinių/autobusų ir pan.)? Maždaug – jeigu pasiryžtate vykdyti reikalavimus, tada jums padedame mokėti už VT?

Viena valstybinė bendrovė būtų gerai, bet kol kas gana nerealu, todėl ir įdomu, ar įmanoma įtraukiant esamus vežėjus kažkaip pagerinti situaciją. Manau, pirmiausia viskas turėtų prasidėti nuo vienos informacinės sistemos sukūrimo, informacijos pateikimo standartų (internete, VISOSE stotelėse, autobusuose). Estai turi bilietų pirkimo svetainę https://www.tpilet.ee/en/ ir ieškant pagrindinių maršrutų Talinas-Tartu, Talinas-Parnu iškart matosi, kad tvarkaraštis labai taisyklingas.

Tada turi būti sutvarkyti tvarkaraščiai pagal naujus kriterijus (pvz. taktinis tvarkaraštis iki X valandos, derinimas su traukiniais ir kt.), galbūt įvestas net atskiras prekės ženklas (dažnai važiuojantiems maršrutams, atitinkantiems kokybinius kriterijus). Visi pinigai už bilietus patenka į valstybinę bendrovę, kuri moka privatininkams už kilometrus (pinigų „perteklių“ iš apkrautų reisų skiriant nuostolingų reisų kompensacijai).

Visiems privatininkams išdalinti vienodus kasos aparatus. Tada tampa įmanomas ir bilietų pirkimas į visus autobusus internetu, taip pat bendras el. bilietas, plius matytųsi keleivių statistika. Valstybinė bendrovė kontroliuotų pardavimus, tvarkaraščius ir informaciją, privatininkai būtų tik vežėjai.

Tai kokybiniai standartai ir bendri reikalavimai ir priverstų. Plius finansinės injekcijos iš valstybės į VT. Be jų niekas nieko nedarys, nes viskas per daug apleista ir vietinės valdžios visiškai nesuinteresuotos gerinti VT, išskyrus užsiiminėti profanacijomis už ES pinigus (elektrobusų įsigijimai miestams ar priemiesčiui, kur VT indėlis į taršą ir taip nesudaro nei 1 proc.) ir pezalais prieš rinkimus.

Dėl bendro tvarkaraščių interneto puslapio su 100 proc. patvirtinta ir teisinga informacija sutinku. Dėl bilietų pardavimo sistemos kūrimo - nėra reikalo kol kas. Ypač priemiesčiui. Tarpmiesčiui yra autobusubilietai.lt. Jos pagrindu, išperkant pardavimo sistemą ar kažkaip skyrus dotaciją, būtų galima sukurti visos Lietuvos mastu veikiančią tarpmiestinių autobusų bilietų sistemą. Tereikėtų tik įtraukti likusius 10 proc. smulkiųjų AP, kurių bilietai neparduodami. Aišku, bilieto pardavimo mokestis turėtų būti skaidrus ir vienodas visiems vežėjams ir ne plėšikiškas (tarkim, 5 proc nuo bilieto, manau, yra plėšikiškai daug). Tą turėtų užtikrinti valstybė.

Aš prieš tai, kad visus pinigus už pervežimus rinktų valstybė (jos įmonė, tvarkanti pervežimus). Bent jau artimoje ateityje tai tikrai prieš. Nes tai reikš, kad valstybė skelbs konkursą visiems maršrutams ar jų paketui. O galiausiai gausis taip, kad visus maršrutus paims 1-2vežėjai ir ne garantija, kad Lietuvos įmonės. Ne, sistema turėtų veikti kaip bendra privaloma platforma bilietų pardavimui internetu visiems vežėjams.
Stebuklų išradinėti nereikėtų, o naujus maršrutus ir tvarkaraštį kurti esamo pagrindu. Nėra tie griaučiai, likę dar nuo tarybinių laikų, tokie ir blogi. Ir vienas svarbus niuansas - nors korona neigiamai paveikė pervežimus ir dalis maršrutų neatsistatė, bene geriausia, kas įvyko, tai Vilniaus - Kauno ruože sumažėjo autobusų, kurių buvo per daug. "Transrevis" iš viso pasitraukė iš tarpmiesčio, beveik neliko ir "Kautros" mikrobų tarp Vilniaus ir Kauno. Esamų autobusų užpildymas visai neblogas, nes iki koronos jų buvo tiesiog per daug...
Taigi, trūkstamiems būtiniems maršrutams reikalingas valstybinis vežėjas, o ne privatininkai. Netinka ir oligopolistai "Kautra" ar TOKS. Aišku, tam dabartinė teisinė bazė yra kliūtis, bet ją reikia keisti iš esmės, nes tas liberalus laisvos rinkos "reguliavimas" yra kliūtis normalioms valstybės investicijos (ne tik į VT). Pavyzdys - elektros "rinka"... Kur "laisva ranka" tik krauna į siauros rato kišenes pinigus, keldama grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šiaip jau per daug nukrypom, tema apie geležinkelius. Nors autobusų VT su tuo ir susijęs...