Parašė Briedis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais
Collapse
X
-
Palangoje viešbučių tankis dar didesnis (bent pagal google maps) taigi galima būtų padaryti tokią pat situacija ir tikrai suveiktų.
Taip, Klaipėdoje iš dalies tai buvo pradėta vystyti dar sovietmečiu.
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Tai jau veikia ir be naujos mokestinės sistemos. Gyvenantys užmiestyje sumoka brangiau.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Tai kad neveikia, gyvenantis užmiestyje sumoka mažiau, nes rajone mokesčiai mažesni, o visa infrastruktūra naudojasi mieste. Beto, už transporto taršą nemoka nieko.
Vienas kolega pasitatė namuką prie ežero už Riešės. Į darba važiuodavo paspirtuku, bet visas gyvenimas persiorientavo į Riešę.
Kita šeimyna, paaugus atžaloms, persikėlė iš nuosavo namo užmiestyje į nuomojamą butą centre.
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimąUžmiestyje gyvenantis žmogus sumoka brangiausiu neatsistatančiu resursu - laiku.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąAtvažiavimas troleibusu iš Pašilaičių iki centro atima daugiau laiko, nei iš kaimo į miestą.
Comment
-
Kai kalbėjau apie tas dvi pagrindines ašis, tai turėjau va tokią viziją:
Idėja tokia, kad dvi pagrindinės susikertančios ašys turėtų aptarnauti visus pagrindinius miestus, kadangi Lietuva gan tolygiai pasisikirsčiusi. Visi kiti geležinkeliai jau būtų regioninių tinklų reikalas. Tinkamai sutvarkius, jie privežtų keleivius iki metropolinių centrų, kur būtų galima "įsilieti" į nacionalines ir tarptautines linijas.
Atitinkamai ir traukinių lygiai turėtų būti: regioniniai traukiniai, nacionaliniai ekspresai ir tarptautiniai traukiniai. Jų trasos, žinoma, kai kur galbūt dubliuotųsi, bet paskirtis būtų visai kitokia.
Kas man labai įdomu, tai kaip būtų galima apjungti metropolines zonas. Štai pvz. sujungti Alytų su Kaunu nauju geležinkeliu, užgriebiant Birštoną ir Prienus. Nes dabar Alytus yra paliktas ant ledo. Jei jau kalbam apie tvarią ateities keleivių infrastruktūrą geležinkeliais, didesni centrai kaip Alytus, Tauragė, Ukmergė, Mažeikiai negali būti palikti ant ledo. Druskininkai galėtų būti prijungti prie Vilniaus per Varėną. Taip pat, Šiauliai ir Radviliškis turėtų tapti vienu miestu, kaip ir Palanga ir Klaipėda. Reiškiasi, ilgainiui tų miestų regioninis transportas turėtų tapti bendru miesto transportu. Ilgainiui būtų galima nutiesti daugiau regioninių geležinkelių (juodi), pasinaudojant esama ar nenaudojama infrastruktūra (pvz. Anykščių siaurukas).
Žinau, dauguma idėjų skamba utopiškai, ir Lietuvos populiacijos augimo tendencijos yra stipriai demotyvuojančios, tačiau, manau, kad dabar pats laikas apie tokias idėjas galvoti ir imtis kažkokių veiksmų plano. Juolab ir ES skatina tai daryti materialiomis priemonėmis.
Tie, kas geriau išmanote, galite palikti pastebėjimus, gal turite geresnių idėjų.
- 15 patinka
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąKai kalbėjau apie tas dvi pagrindines ašis, tai turėjau va tokią viziją:
Idėja tokia, kad dvi pagrindinės susikertančios ašys turėtų aptarnauti visus pagrindinius miestus, kadangi Lietuva gan tolygiai pasisikirsčiusi. Visi kiti geležinkeliai jau būtų regioninių tinklų reikalas. Tinkamai sutvarkius, jie privežtų keleivius iki metropolinių centrų, kur būtų galima "įsilieti" į nacionalines ir tarptautines linijas.
Atitinkamai ir traukinių lygiai turėtų būti: regioniniai traukiniai, nacionaliniai ekspresai ir tarptautiniai traukiniai. Jų trasos, žinoma, kai kur galbūt dubliuotųsi, bet paskirtis būtų visai kitokia.
Kas man labai įdomu, tai kaip būtų galima apjungti metropolines zonas. Štai pvz. sujungti Alytų su Kaunu nauju geležinkeliu, užgriebiant Birštoną ir Prienus. Nes dabar Alytus yra paliktas ant ledo. Jei jau kalbam apie tvarią ateities keleivių infrastruktūrą geležinkeliais, didesni centrai kaip Alytus, Tauragė, Ukmergė, Mažeikiai negali būti palikti ant ledo. Druskininkai galėtų būti prijungti prie Vilniaus per Varėną. Taip pat, Šiauliai ir Radviliškis turėtų tapti vienu miestu, kaip ir Palanga ir Klaipėda. Reiškiasi, ilgainiui tų miestų regioninis transportas turėtų tapti bendru miesto transportu. Ilgainiui būtų galima nutiesti daugiau regioninių geležinkelių (juodi), pasinaudojant esama ar nenaudojama infrastruktūra (pvz. Anykščių siaurukas).
Žinau, dauguma idėjų skamba utopiškai, ir Lietuvos populiacijos augimo tendencijos yra stipriai demotyvuojančios, tačiau, manau, kad dabar pats laikas apie tokias idėjas galvoti ir imtis kažkokių veiksmų plano. Juolab ir ES skatina tai daryti materialiomis priemonėmis.
Tie, kas geriau išmanote, galite palikti pastebėjimus, gal turite geresnių idėjų.
O utopiškas idėjas tai jau dabar reikia stumti kaip absoliučią būtinybę, su tokia klimato kaita priklausomybės nuo automobilių mažinimas yra vos ne egzistencinis klausimas
- 6 patinka
Comment
-
Parašė Elis Rodyti pranešimąMatau, kad Pakruojo linija laisvai galėtų būti sujungta su Panevėžio-Biržų linija, dar prieš 40 metų toks siaurukas buvo
Bet tai yra tik viena iš liūdnų Lietuvos geležinkelių tinklo istorijų.
Gal nori papaišyt ant mano plano tai, ką praleidau? Po to, gal jei turėčiau laiko, kažkaip apjungčiau.Paskutinis taisė Tikras architektas; 2022.08.18, 19:44.
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
Kažkada siaurukas ėjo nuo Šiaulių geležinkelio stoties, per miestą, per Medelyno mikrorajoną, į Gubernijos mikrorajoną, tada pasukdavo link Ginkūnų, po to link Kairių ir tada Aukštaitijos link. Iš esmės, jis jau tuo metu veikė kaip priemiestinis traukinys, gal net kaip kažkokios bėginio miesto VT užuomazgos. Žinau istorijų kaip moksleiviai iš priemiesčių važiuodavo į tuometinę Berniukų gimnaziją.
Mano močiutė važiavo siauruku į pirmąją Jūros sventę (nežinau kuo nuo Šiaulių, bet iš Linkuvos - tikrai siauruku, tėvas arklių savo atžalų kompanijai tai nedavė
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąKai kalbėjau apie tas dvi pagrindines ašis, tai turėjau va tokią viziją:
Idėja tokia, kad dvi pagrindinės susikertančios ašys turėtų aptarnauti visus pagrindinius miestus, kadangi Lietuva gan tolygiai pasisikirsčiusi. Visi kiti geležinkeliai jau būtų regioninių tinklų reikalas. Tinkamai sutvarkius, jie privežtų keleivius iki metropolinių centrų, kur būtų galima "įsilieti" į nacionalines ir tarptautines linijas.
Atitinkamai ir traukinių lygiai turėtų būti: regioniniai traukiniai, nacionaliniai ekspresai ir tarptautiniai traukiniai. Jų trasos, žinoma, kai kur galbūt dubliuotųsi, bet paskirtis būtų visai kitokia.
Tie, kas geriau išmanote, galite palikti pastebėjimus, gal turite geresnių idėjų.
Iš tikrųjų Lietuva turi gana palankias sąlygas paversti geležinkelį transportu Nr. 1 kelionėms tarp pagrindinių miestų (ką ir siūliau sudarydamas taktinį tvarkaraštį ir pan.). Dabar krovinių sumažėjo, tai gal pats laikas pagalvoti, kad ir keleiviai neturi būti nuskriausti. Europiečiai galėtų mums pavydėti geležinkeliu pervežamų krovinių dalies (o elektrifikavus Klaipėdos ruožą didžioji dalis krovinių judės elektriniu transportu – labai gerai!), tačiau mes turime smarkiai vytis keleivių srityje.
Šitas planas užgriebia dar daugiau – trūkstamas jungtis. Apie kai kurias jungtis net nebuvau pagalvojęs.
Jungtis Alytus-Birštonas-Prienai-Kaunas yra daug logiškesnė, nei Alytus-Valkininkai (kuri yra numatyta BP!), nes užgriebia kurortą Birštoną, Prienus, sukuria bėginį transportą Alytus-Kaunas atkarpoje. Patogus bėginis transportas būtų alternatyva automobiliu važinėjantiems į darbą, pasitarnautų turizmui.
Dėl Nemuno kilpų regioninio parko problemų neturėtų kilti, jeigu tiestume geležinkelį ne pagal sovietinius ar greitųjų geležinkelių standartus (viadukai, pylimai, tuneliai, dideli spinduliai, skirtingo lygio sankryžos, visiškas atskyrimas nuo aplinkos, aukštos tvoros), o vadovaudamiesi kai kuriais Šveicarijos pavyzdžiais (geležinkelis ar siaurukas gali eiti ir miestelio gatve ar net šalia namų – ir jis atrodo beveik kaip tramvajus). Geležinkelis būtų daugiausiai vienkelis su pralankomis reikiamose vietose, elektrifikuotas. Šveicarija turi gražią gamtą, gražius miestelius, mažai vietos, didelius reljefo skirtumus, tačiau ten laisvai išsitenka tokie regioniniai siaurukai ar geležinkeliai.
Tiesiant geležinkelius tokiu principu, ir kaina būtų prieinamesnė, ir problemų su landšaftu būtų mažiau, ir miesteliai galėtų atsigauti. Todėl tokio tipo geležkinkeliai gali eiti ir iki Nidos (tik tam reikėtų pastatyti tiltą per Kuršių marias – tačiau tik pėstiesiems/dviratininkams ir geležinkeliui!), ir iki Gargždų (pratęsiant į miestelio gilumą), iki Palangos ir net Šventosios. Panevėžio-Anykščių siaurukas jau yra, tačiau jam reikėtų kapitalinės rekonstrukcijos, elektrifikacijos, naujų traukinių, kad kelionės laikas būtų priimtinas. Turizmui užtektų atkarpos Anykščiai-Rubikiai.
Dėl Ukmergės – ar ne geriau jungti link Jonavos (kaip ir seniau buvo)? Į Rizgonių karjerą ir taip jau yra naudojamas geležinkelis, jį galima pratęsti apie 20 km į Ukmergę. Tiesa, neaišku kaip sutvarkyti persėdimą Jonavoje į greitesnius traukinius ir Rail Balticą, bet manau tai logiškesnis variantas, nei važiuoti į Panevėžį ir ten persėsti.
Kad daugelis jau esamų geležinkelių galėtų būti naudojami keleiviams, reikėtų pratęsti geležinkelį giliau į tuos miestus ir miestelius. Vėlgi – vadovaujantis aukščiau aprašyta logika, kaina nebūtų didžiulė, gyventojų pasipriešinimas irgi neturėtų būti didelis, nes bus vežami ne barškantys murzini vagonai-cisternos su mazutu, o atvažiuos tylus gražus elektrinis/baterija varomas keleivinis traukinukas. Tokie pratęsimai netgi šiandien yra įmanomi Utenoje, Alytuje, Šalčininkuose, o ateityje ir Druskininkuose, Ukmergėje, Palangoje, kitur.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 8 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimąJungtis Alytus-Birštonas-Prienai-Kaunas yra daug logiškesnė, nei Alytus-Valkininkai (kuri yra numatyta BP!), nes užgriebia kurortą Birštoną, Prienus, sukuria bėginį transportą Alytus-Kaunas atkarpoje. Patogus bėginis transportas būtų alternatyva automobiliu važinėjantiems į darbą, pasitarnautų turizmui.
Dėl Nemuno kilpų regioninio parko problemų neturėtų kilti, jeigu tiestume geležinkelį ne pagal sovietinius ar greitųjų geležinkelių standartus (viadukai, pylimai, tuneliai, dideli spinduliai, skirtingo lygio sankryžos, visiškas atskyrimas nuo aplinkos, aukštos tvoros), o vadovaudamiesi kai kuriais Šveicarijos pavyzdžiais (geležinkelis ar siaurukas gali eiti ir miestelio gatve ar net šalia namų – ir jis atrodo beveik kaip tramvajus). Geležinkelis būtų daugiausiai vienkelis su pralankomis reikiamose vietose, elektrifikuotas. Šveicarija turi gražią gamtą, gražius miestelius, mažai vietos, didelius reljefo skirtumus, tačiau ten laisvai išsitenka tokie regioniniai siaurukai ar geležinkeliai.
Todėl tokio tipo geležkinkeliai gali eiti ir iki Nidos (tik tam reikėtų pastatyti tiltą per Kuršių marias – tačiau tik pėstiesiems/dviratininkams ir geležinkeliui!)
ir iki Gargždų (pratęsiant į miestelio gilumą), iki Palangos ir net Šventosios.
Dėl Ukmergės – ar ne geriau jungti link Jonavos (kaip ir seniau buvo)? Į Rizgonių karjerą ir taip jau yra naudojamas geležinkelis, jį galima pratęsti apie 20 km į Ukmergę. Tiesa, neaišku kaip sutvarkyti persėdimą Jonavoje į greitesnius traukinius ir Rail Balticą, bet manau tai logiškesnis variantas, nei važiuoti į Panevėžį ir ten persėsti.
Kad daugelis jau esamų geležinkelių galėtų būti naudojami keleiviams, reikėtų pratęsti geležinkelį giliau į tuos miestus ir miestelius. Vėlgi – vadovaujantis aukščiau aprašyta logika, kaina nebūtų didžiulė, gyventojų pasipriešinimas irgi neturėtų būti didelis, nes bus vežami ne barškantys murzini vagonai-cisternos su mazutu, o atvažiuos tylus gražus elektrinis/baterija varomas keleivinis traukinukas. Tokie pratęsimai netgi šiandien yra įmanomi Utenoje, Alytuje, Šalčininkuose, o ateityje ir Druskininkuose, Ukmergėje, Palangoje, kitur.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąTaip, ypač dabar, kai yra tragiška situacija su regioniniais autobusais. Savo ruožtu, toks nuoseklus geležinkelio tinklas galėtų būti valstybės gerovės garantija.
- 3 patinka
Comment
-
Siūlau peržiūrėti šį labai gerą video apie Šveicarijos traukinius:
Trumpos įžvalgos:- traukiniai visada tvarkingi, švarūs ir komfortabilūs, nepriklausomai nuo jų amžiaus
- taktinis tvarkaraštis (kažkada taccido buvo sudaręs Lietuvos taktą)
- suderinti persėdimai
- stotys visada traukos centre, o ne 10km nuo miesto
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Pilaitis Rodyti pranešimąSiūlau peržiūrėti šį labai gerą video apie Šveicarijos traukinius:
Trumpos įžvalgos:- traukiniai visada tvarkingi, švarūs ir komfortabilūs, nepriklausomai nuo jų amžiaus
- taktinis tvarkaraštis (kažkada taccido buvo sudaręs Lietuvos taktą)
- suderinti persėdimai
- stotys visada traukos centre, o ne 10km nuo miesto
Comment
-
Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimą
Tai va ir klausimas kaip tas stotis ,,perkelti” į patogesnes vietas keleiviams.
2) Esminis VT pagerinimas iki esamų stočių: Šiauliai, Panevėžys.
3) Pagrindinės stoties perkėlimas esamoje geležinkelio linijoje: Jonava, Kėdainiai, galbūt Šiauliai (link Saulės miesto).
4) Geležinkelio pratęsimas arčiau tankiai apgyvendintų teritorijų: Utena, Alytus, Šalčininkai, ateityje Palanga, Gargždai, Druskininkai, Pakruojis.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimąTai va ir klausimas kaip tas stotis ,,perkelti” į patogesnes vietas keleiviams.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąPriartinti miestą prie stoties.
Parašė taccido Rodyti pranešimą
1) Papildomos stotelės miesto ribose su geromis miesto VT jungtimis: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, galbūt Panevėžys, Marijampolė.
2) Esminis VT pagerinimas iki esamų stočių: Šiauliai, Panevėžys.
3) Pagrindinės stoties perkėlimas esamoje geležinkelio linijoje: Jonava, Kėdainiai, galbūt Šiauliai (link Saulės miesto).
4) Geležinkelio pratęsimas arčiau tankiai apgyvendintų teritorijų: Utena, Alytus, Šalčininkai, ateityje Palanga, Gargždai, Druskininkai, Pakruojis.
Vilniuje Vilniaus - Kauno traukiniams papildomų stotelių nereikia. Gal tik galėtų daugiau stoti Paneriuose, bet ten reikia pirmojo kelio rekonstrukcijos, o tai traukinių sustojimas Paneriuose Vilniaus kryptimi užtrunka nedovanotinai daug - apie 5 minutes dėl mažo greičio pirmajame kelyje ir "bukų" iešmų iš abiejų galų, dėl ko traukiniai negali greitai jų pravažiuoti.
Taip, Jonavoje reikėtų keleivinė stotį perkelti prie Basanavičiaus g. viaduko ir gerinti miesto VT. Kėdainiuose stoties kelti arčiau nėra prasmės, nes vis tiek tas perkėlimas nieko nepakeis, tikras miestas yra per toli. Reikėtų pagerinti miesto VT. Šiauliuose būčiau už naujos keleivinės stoties statybą ties Tilžės g. viaduku kartu su autobusų stotimi. Tilžės gatvės viaduką reikėtų rekonstruoti paplatinanti ir ant jo įrengiant miesto VT stoteles, pėsčiųjų laiptus, liftus, skirtus nusileisti po viaduku iš miesto VT stotelių ant praėjimo į naująją stotį.
Panevėžio problema tame, kad be Šiaulių niekur daugiau traukiniai nevažiuoja... Papildomos stotelės miesto ribose nereikalingos. Jos turėjo raciją, kai veikė pramonė. Bet ir tuomet neatsirado stotelė ties Pušaloto g. pervaža, o galėjo... Siauruko stotelė ten buvo - 3 km postas vadinosi.
Iš Utenos, Alytaus ir Šalčininkų didžiausią perspektyvą turėtų Šalčininkai. Bet reikia tiesti kelis km geležinkelio nuo Stasylų stoties. Problema su stotie vieta. Nebent priešais ligoninę, kitoje gatvės pusėje. Ten yra vieta tarp gatvės ir stadiono. Bet ir autobusų stotį ten reikėtų perkelti. Dar toliau miesto centro visas VT nusikeltų... Atrodytų, nedaug, tik puskilometris, bet tokio dydžio miestui tai yra daug. Ir reikia turėti omenyje, kad vaikščioti šiais laikais žmonės nenori... analogija su Trakais, kur autobusų stotis yra puskilometriu arčiau ir todėl 95 proc. važinėja autobusais, o ne traukiniais. Aišku, autobusai ir dažniau kursuoja. Bet stoties vieta turi svarbią reikšmę. Todėl Šalčininkų atveju, autobusai į Vilnių turėtų dar didesnį privalumą, nes jie paima ir išleidžia keleivius pakeliui (kas labai svarbu mažame mieste be miesto VT), važiuodami pro miestą pagrindine Vilniaus gatve...Paskutinis taisė Al1; 2022.08.21, 17:23.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė taccido Rodyti pranešimą
Bet kaip kontroliuoti, jeigu savivaldybės pačios finansuoja vežėjus? Kaip priversti pvz. Alytaus savivaldybę iš vežėjo – Kautros – užsakyti daugiau kilometrų, kad savaitgaliais nors pora mikriukų važiuotų iki 21 val.?
Gal galima siūlyt kažkokį papildomą finansavimą iš valstybės, jeigu savivaldybė įvykdo reikalavimus (pagal bendrą nacionalinę VT vystymo strategiją – pvz. vežti taktiniu tvarkaraščiu, iki tam tikros valandos vakarais, privežti prie traukinių/autobusų ir pan.)? Maždaug – jeigu pasiryžtate vykdyti reikalavimus, tada jums padedame mokėti už VT?
Viena valstybinė bendrovė būtų gerai, bet kol kas gana nerealu, todėl ir įdomu, ar įmanoma įtraukiant esamus vežėjus kažkaip pagerinti situaciją. Manau, pirmiausia viskas turėtų prasidėti nuo vienos informacinės sistemos sukūrimo, informacijos pateikimo standartų (internete, VISOSE stotelėse, autobusuose). Estai turi bilietų pirkimo svetainę https://www.tpilet.ee/en/ ir ieškant pagrindinių maršrutų Talinas-Tartu, Talinas-Parnu iškart matosi, kad tvarkaraštis labai taisyklingas.
Tada turi būti sutvarkyti tvarkaraščiai pagal naujus kriterijus (pvz. taktinis tvarkaraštis iki X valandos, derinimas su traukiniais ir kt.), galbūt įvestas net atskiras prekės ženklas (dažnai važiuojantiems maršrutams, atitinkantiems kokybinius kriterijus). Visi pinigai už bilietus patenka į valstybinę bendrovę, kuri moka privatininkams už kilometrus (pinigų „perteklių“ iš apkrautų reisų skiriant nuostolingų reisų kompensacijai).
Visiems privatininkams išdalinti vienodus kasos aparatus. Tada tampa įmanomas ir bilietų pirkimas į visus autobusus internetu, taip pat bendras el. bilietas, plius matytųsi keleivių statistika. Valstybinė bendrovė kontroliuotų pardavimus, tvarkaraščius ir informaciją, privatininkai būtų tik vežėjai.
Dėl bendro tvarkaraščių interneto puslapio su 100 proc. patvirtinta ir teisinga informacija sutinku. Dėl bilietų pardavimo sistemos kūrimo - nėra reikalo kol kas. Ypač priemiesčiui. Tarpmiesčiui yra autobusubilietai.lt. Jos pagrindu, išperkant pardavimo sistemą ar kažkaip skyrus dotaciją, būtų galima sukurti visos Lietuvos mastu veikiančią tarpmiestinių autobusų bilietų sistemą. Tereikėtų tik įtraukti likusius 10 proc. smulkiųjų AP, kurių bilietai neparduodami. Aišku, bilieto pardavimo mokestis turėtų būti skaidrus ir vienodas visiems vežėjams ir ne plėšikiškas (tarkim, 5 proc nuo bilieto, manau, yra plėšikiškai daug). Tą turėtų užtikrinti valstybė.
Aš prieš tai, kad visus pinigus už pervežimus rinktų valstybė (jos įmonė, tvarkanti pervežimus). Bent jau artimoje ateityje tai tikrai prieš. Nes tai reikš, kad valstybė skelbs konkursą visiems maršrutams ar jų paketui. O galiausiai gausis taip, kad visus maršrutus paims 1-2vežėjai ir ne garantija, kad Lietuvos įmonės. Ne, sistema turėtų veikti kaip bendra privaloma platforma bilietų pardavimui internetu visiems vežėjams.
Stebuklų išradinėti nereikėtų, o naujus maršrutus ir tvarkaraštį kurti esamo pagrindu. Nėra tie griaučiai, likę dar nuo tarybinių laikų, tokie ir blogi. Ir vienas svarbus niuansas - nors korona neigiamai paveikė pervežimus ir dalis maršrutų neatsistatė, bene geriausia, kas įvyko, tai Vilniaus - Kauno ruože sumažėjo autobusų, kurių buvo per daug. "Transrevis" iš viso pasitraukė iš tarpmiesčio, beveik neliko ir "Kautros" mikrobų tarp Vilniaus ir Kauno. Esamų autobusų užpildymas visai neblogas, nes iki koronos jų buvo tiesiog per daug...
Taigi, trūkstamiems būtiniems maršrutams reikalingas valstybinis vežėjas, o ne privatininkai. Netinka ir oligopolistai "Kautra" ar TOKS. Aišku, tam dabartinė teisinė bazė yra kliūtis, bet ją reikia keisti iš esmės, nes tas liberalus laisvos rinkos "reguliavimas" yra kliūtis normalioms valstybės investicijos (ne tik į VT). Pavyzdys - elektros "rinka"... Kur "laisva ranka" tik krauna į siauros rato kišenes pinigus, keldama grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šiaip jau per daug nukrypom, tema apie geležinkelius. Nors autobusų VT su tuo ir susijęs...Paskutinis taisė Al1; 2022.08.21, 18:06.
- 2 patinka
Comment
Comment