Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[John]

Šiaip klausimas, ar nėra kai kurios intensyviau naudojamos linijos pelningos ar bent jau ant nulio? Japonijoje, Kinijoje tokių tikrai yra. Europoje manyčiau irgi. Klausimas, kaip atrodo, pavyzdžiui, Vilnius-Kaunas buhalteriniai balansai, neskaičiuojant kapitalo investicijų?

[Al1]

Kažin ar tai viešai prieinama informacija. Kažkaip net su keleivių srautų pasiskirstymu pagal linijas neteko susidurti...

[ejs-ejs]

Neįmanoma. Tai nuostolinga veikla. O kodėl valstybė turėtų remti privatininką, jei yra savo įmonė? Visose šalyse geležinkeliai (keleiviniai pervežimai) yra subsidijuojami ir 90-100 proc. pervežimų atlieka valstybiniai geležinkeliai ar bent jau regioniniai, kurie priklauso regioninei valdžiai.

<erezija>Jei keleivių pervežimas geležinkeliu neefektyvus, gal tuomet jo reikia atsisakyti?</erezija>
Geležinkelio linijos atsirado tuomet, kai prisireikė pervežti didelį pastovų krovinių srautą iš taško A į tašką B. Jo pamažu plėtojosi taip, kad tapo įmanoma pervežti ir iš taško A į taškus C ir D bei iš taško Ž į tašką O, nieko nežinant apie tarpinius taškus C ir E, Bet didelis krovinių srautas iš šios sistemos niekur nedingo. Keleiviių pervežimai bjaurūs tuo, kad krovinių srautas nedidelis, krovinys nepakenčia vėlavimo, jį reikia pervežti patogiai. Ir jei 6000 tonų traukinį iš taško A į tašką B užtenka išsiųsti du kartus per savaitę, keleivinis traukinys turėtų važiuoti bent kas valandą.

Kas pasikeitė nuo traukinių atsiradimo: atsirado smulkieji pervežimai autotransportu. Tiek keleivių, tiek krovinių, Autotransportas, nors ir nėra toks efektyvus energetiniu požiūriu, yra gerokai lankstesnis tiek maršrutų, tiek kiekio aspektu. Ir tai galioja tiek krovinių, tiek keleivių pervežime. Taigi, jei transporto rūšis negali patenkinti rinkos poreikių, gal ji turi natūraliai nunykti? Kas nor pasigedote tarpmiestinių diližanų? Ar pašto stočių tinklo, kur galima sušilti, pavalgyti ir pasiekeisti arklius?

[Al1]

Tai taip JAV ir atsitiko. Ir tame nieko gero. Smogas, kamščiai, neefektyvus resursų ir gamtinių išteklių švaistymas tiek kelių tinklui, tiek automobilių gamybai. O kur dar milžiniški naftos poreikiai ir iš to kylančios pasaulinio masto geopolitinės problemos.
Arklių transporto nunykimas natūralus, nes kokybinis ir kiekybinis šuolis tarp arklių ir traukinių milžiniškas, o tarp traukinių ir autotransporto nedidelis. Tuo labiau, kad valstybės nustojo deramai investuoti į geležinkelius ir pradėjo neproporcingai daug investuoti į autotransporto infrastruktūrą.

Tam, kad traukinys važiuotų bent kas valandą, Lietuvoje per mažai gyventojų, o ir tie patys per daug automobilizuoti. Vilniaus - Kauno ruože tai dar įmanoma, bet kitur - ne. Net autobusams jų nėra. Po koronos atsistatė gal tik 70-80 proc. tarpmiestinių maršrutų. "Transrevis" nustojo mikrobais vežti tarp Vilniaus ir Kauno bei į Alytų. Tarp Vilniaus ir Kauno iki koronos autobusai kursavo nuo ryto iki vakaro vidutiniškai kas 20-30 min. Dabar dvigubai rečiau. Užsilenkė ir nemažai kitų maršrutų, ypač provincijoje, kas yra labai blogai, nes Vilniaus - Kauno ruožas buvo perteklinis ir jam pakanka to, kas dabar kursuoja.

[Aleksio]

Klausimas, kaip atrodo, pavyzdžiui, Vilnius-Kaunas buhalteriniai balansai, neskaičiuojant kapitalo investicijų?

Nėra tokių balansų. Skaičiuoja kaip nori ir kas nori.

[ejs-ejs]

Tai taip JAV ir atsitiko. Ir tame nieko gero. Smogas, kamščiai, neefektyvus resursų ir gamtinių išteklių švaistymas tiek kelių tinklui, tiek automobilių gamybai. O kur dar milžiniški naftos poreikiai ir iš to kylančios pasaulinio masto geopolitinės problemos.
Arklių transporto nunykimas natūralus, nes kokybinis ir kiekybinis šuolis tarp arklių ir traukinių milžiniškas, o tarp traukinių ir autotransporto nedidelis. Tuo labiau, kad valstybės nustojo deramai investuoti į geležinkelius ir pradėjo neproporcingai daug investuoti į autotransporto infrastruktūrą.

Tam, kad traukinys važiuotų bent kas valandą, Lietuvoje per mažai gyventojų, o ir tie patys per daug automobilizuoti. Vilniaus - Kauno ruože tai dar įmanoma, bet kitur - ne. Net autobusams jų nėra. Po koronos atsistatė gal tik 70-80 proc. tarpmiestinių maršrutų. "Transrevis" nustojo mikrobais vežti tarp Vilniaus ir Kauno bei į Alytų. Tarp Vilniaus ir Kauno iki koronos autobusai kursavo nuo ryto iki vakaro vidutiniškai kas 20-30 min. Dabar dvigubai rečiau. Užsilenkė ir nemažai kitų maršrutų, ypač provincijoje, kas yra labai blogai, nes Vilniaus - Kauno ruožas buvo perteklinis ir jam pakanka to, kas dabar kursuoja.

Sunku iš šios balos pusės spręsti, bet panašiau jog USA traukinius permušė ne tiek automobiliai, kiek autobusai ir oro transportas. Europoje gyventojų tankis pasiskirtstęs vienodžiau, todėl visuomet atsiras ką vežti geležinkeliu.

Dėl kiekybinio šuolio - nereikia užmiršti, jog tarp arkliu ir traukiniu Anglijoje buvo įsiterpusi kanalų sistema. Ir keleivių pervežimas geležinkeliu buvo ne tiek kiekybinis, kiek kokybinis šuolis. Jei lyginti kokybinius parametrus, tarpmiestinis kelevių pervežimas oro IR autotransportu yra sulyginamo dydžio šuolis.

Autotransportą greičiau paveikė vairuotojų trūkumas. Teko užpraeitą savaitgali puse ausies paklausyti firmos direktoriaus (už autobuso vairo) pasibėdavojimų.

[MedinisStrazdas]

JAV būtent automobiliai keleivių pevežimą įtakojo. Automobilių pramonė ten dešimtmečiais stumė propagandą ir papirkinėjo vietinę valdžią neinvestuoti į VT, pateikiant keliavimą visur nuosavu automobiliu kaip dalį american dream. Autobusai jav yra laikomi visiškų bedžių transportu ir ten tikimasi pastoviai sutikti benamių ir narkomanų. VT organizavimas ten irgi toks, savotiškas. Pabnadžiau Seattle paplanuoti kelione autobusu, tai pėsčiomis vos ne greičiau gautųsi, tik nesinori 3 valandas eiti. Važinėja ratais be jokio kamieninio pervežimo, nes tas skirtas tik privatiems automobiliams.

[evil]

JAV būtent automobiliai keleivių pevežimą įtakojo. Automobilių pramonė ten dešimtmečiais stumė propagandą ir papirkinėjo vietinę valdžią neinvestuoti į VT, pateikiant keliavimą visur nuosavu automobiliu kaip dalį american dream. Autobusai jav yra laikomi visiškų bedžių transportu ir ten tikimasi pastoviai sutikti benamių ir narkomanų. VT organizavimas ten irgi toks, savotiškas. Pabnadžiau Seattle paplanuoti kelione autobusu, tai pėsčiomis vos ne greičiau gautųsi, tik nesinori 3 valandas eiti. Važinėja ratais be jokio kamieninio pervežimo, nes tas skirtas tik privatiems automobiliams.

Keletas pastebėjimų:
- JAV aplamai labai mažai kažko "valdiško" visuose sektoriuose, geležinkelis, traukinų kompanijos, vietomis net miestuose VT yra privatus.
- Ten labai daug demokratijos ir savivaldos. Važiuojant per iš pažiūros vientisą miestą paaiškėja, per 15min pervažiavai juos tris, kurie turi atskiras savivaldas su atskirais biudžetais (tai apima net tokius dalykus kaip policija). Kartu su aukščiau paminėta situacija įtakoti VT formavimą labai sudėtinga.
- Autobusuose bomžų ir narkomanų JAV sakyčiau mažiau nei pas mus, nes ten daug sunkiau patekti be bilieto, priešingai nei pas mus ar daug kur Europoj. Metro yra labiau populiarus tarp narkomanų ir bomžų, nes ten peršoki vartus ir gali visą parą neišlyst.
- VT situacija JAV labai skirtinga tarp miestų. Niujorke VT praktiškai visada yra greičiau už bet kokią kitą transporto priemonę ir netgi susisiekimas iš gretimos NJ valstijos yra patogesnis nei tarp daugumos Lietuviškų miestų ir priemiesčių. Čikagoj VT jau ženkliai prastesnis, jei gyveni toliau nuo metro linijos, bet čia jau veikia tai jog gyventojų tankis ten daug mažesnis.

Visumoj JAV tai ne automobilių pramonė daugiausiai įtakojo, o amerikietiškas gyvenimo būdas ir santvarka - noras gyventi suburbijoj, privatus kapitalas, pigus kuras ir demokratija - kuomet gali pakeisti valdžią kuri nenori leist tau gyvent suburbijoj ir apkrauna mokesčiais, kad susiaurintų gatves ir paleistų patogesnius autobusus bomžams.

[Zefyras]

Keletas pastebėjimų:
- JAV aplamai labai mažai kažko "valdiško" visuose sektoriuose, geležinkelis, traukinų kompanijos, vietomis net miestuose VT yra privatus.
- Ten labai daug demokratijos ir savivaldos. Važiuojant per iš pažiūros vientisą miestą paaiškėja, per 15min pervažiavai juos tris, kurie turi atskiras savivaldas su atskirais biudžetais (tai apima net tokius dalykus kaip policija). Kartu su aukščiau paminėta situacija įtakoti VT formavimą labai sudėtinga.
- Autobusuose bomžų ir narkomanų JAV sakyčiau mažiau nei pas mus, nes ten daug sunkiau patekti be bilieto, priešingai nei pas mus ar daug kur Europoj. Metro yra labiau populiarus tarp narkomanų ir bomžų, nes ten peršoki vartus ir gali visą parą neišlyst.
- VT situacija JAV labai skirtinga tarp miestų. Niujorke VT praktiškai visada yra greičiau už bet kokią kitą transporto priemonę ir netgi susisiekimas iš gretimos NJ valstijos yra patogesnis nei tarp daugumos Lietuviškų miestų ir priemiesčių. Čikagoj VT jau ženkliai prastesnis, jei gyveni toliau nuo metro linijos, bet čia jau veikia tai jog gyventojų tankis ten daug mažesnis.

Visumoj JAV tai ne automobilių pramonė daugiausiai įtakojo, o amerikietiškas gyvenimo būdas ir santvarka - noras gyventi suburbijoj, privatus kapitalas, pigus kuras ir demokratija - kuomet gali pakeisti valdžią kuri nenori leist tau gyvent suburbijoj ir apkrauna mokesčiais, kad susiaurintų gatves ir paleistų patogesnius autobusus bomžams.

Nežinau ką rūkai arba šiaip š mali, nes labai juokinga skaityti apie "norus" ir "demokratiją", kaip nereikia valstybės ir t.t.. Man atrodo tau reikėtų pradžiai pasižiūrėti kelis youtube video (iš normalių kanalų), kas įtakojo tokį vadinkime "gyvenimo būdą". Milžiniškos dotacijos į Interstate magistralių tinklą (dažnu atveju griaunant juodaodžių arba skurdžiau gyvenančių kvartalus), FHA dotacijos paskoloms baltųjų šeimoms įsikurti už miesto ribų, intensyvus iškastinio kuro ir automobilių pramonės lobizmas įvairiais klausimais. Dar gali pasižiūrėti kaip JAV miestai tokie kaip Philly arba Portlandas siaurina gatves kad bomžams su dviračiais būtų patogiau važinėti, o padoriems amerikiečiams su Dodge būtų kuo labiau apsunkintas gyvenimas.

[Al1]

Visa tai susiję, nes kol nebuvo automobilio, tol nebuvo miestų ekstensyvios plėtros ir išskydimo. Nes nebuvo kaip keliauti. Traukinių, priemiestinių tramvajų ar atsirandančių autobusų tinklas (jiems reikalingi įprasti keliai, kuriais gali ir automobiliai važiuoti) negalėjo užtikrinti tokios urbanizacijos, tik nuosavas automobilis.

[Al1]

Sunku iš šios balos pusės spręsti, bet panašiau jog USA traukinius permušė ne tiek automobiliai, kiek autobusai ir oro transportas. Europoje gyventojų tankis pasiskirtstęs vienodžiau, todėl visuomet atsiras ką vežti geležinkeliu.

Dėl kiekybinio šuolio - nereikia užmiršti, jog tarp arkliu ir traukiniu Anglijoje buvo įsiterpusi kanalų sistema. Ir keleivių pervežimas geležinkeliu buvo ne tiek kiekybinis, kiek kokybinis šuolis. Jei lyginti kokybinius parametrus, tarpmiestinis kelevių pervežimas oro IR autotransportu yra sulyginamo dydžio šuolis.

Autotransportą greičiau paveikė vairuotojų trūkumas. Teko užpraeitą savaitgali puse ausies paklausyti firmos direktoriaus (už autobuso vairo) pasibėdavojimų.

Traukinius artimame atstume užmušė automobiliai. Autobusai buvo tik pereinama grandis. Ir persilaužimas įvyko dar tarpukaryje. Didžioji krizė tik subankrotino dalį geležinkelio kompanijų. Jų vietą pradėjo užiminėti autobusai, nes dar ne pakankamai buvo automobilizuotų gyventojų ir buvo rinkos segmentas autobusų kompanijoms. Antrojo pasaulinio metai kiek sulėtino automobilizaciją, bet pokaryje per dešimtmetį įvyko geležinkelių kaip vietinio VT griūtis.

Dideliuose atstumuose geležinkeliai dar laikėsi kelis dešimtmečius, kol juos užmušė aviacija kažkur septintajame XX a. dešimtmetyje.

[Valdemar]

Ar LTG Link tvarkaraščiai yra prieinami GTFS formatu? Kur galima juos rasti?

[Al1]

Tai jų pačių ir reikia klausti.

[MedinisStrazdas]

Keletas pastebėjimų:
- JAV aplamai labai mažai kažko "valdiško" visuose sektoriuose, geležinkelis, traukinų kompanijos, vietomis net miestuose VT yra privatus.
- Ten labai daug demokratijos ir savivaldos. Važiuojant per iš pažiūros vientisą miestą paaiškėja, per 15min pervažiavai juos tris, kurie turi atskiras savivaldas su atskirais biudžetais (tai apima net tokius dalykus kaip policija). Kartu su aukščiau paminėta situacija įtakoti VT formavimą labai sudėtinga.
- Autobusuose bomžų ir narkomanų JAV sakyčiau mažiau nei pas mus, nes ten daug sunkiau patekti be bilieto, priešingai nei pas mus ar daug kur Europoj. Metro yra labiau populiarus tarp narkomanų ir bomžų, nes ten peršoki vartus ir gali visą parą neišlyst.
- VT situacija JAV labai skirtinga tarp miestų. Niujorke VT praktiškai visada yra greičiau už bet kokią kitą transporto priemonę ir netgi susisiekimas iš gretimos NJ valstijos yra patogesnis nei tarp daugumos Lietuviškų miestų ir priemiesčių. Čikagoj VT jau ženkliai prastesnis, jei gyveni toliau nuo metro linijos, bet čia jau veikia tai jog gyventojų tankis ten daug mažesnis.

Visumoj JAV tai ne automobilių pramonė daugiausiai įtakojo, o amerikietiškas gyvenimo būdas ir santvarka - noras gyventi suburbijoj, privatus kapitalas, pigus kuras ir demokratija - kuomet gali pakeisti valdžią kuri nenori leist tau gyvent suburbijoj ir apkrauna mokesčiais, kad susiaurintų gatves ir paleistų patogesnius autobusus bomžams.

Matomai esate mažai susipažinęs su amerikietiško lobizmo istorija ir kokią įtaka autopramonė turėjo JAV transporto sektoriaus raidoje. Subirbija ir pigus kuras yra padariniai, o ne šaltinis.

[felar]

Bet tai neatsakoma, kurios linijos nuostolingos. Aš pvz., būčiau tikėti kad Vilnius - Kaunas linija pelninga. Ar galėtų kas paneigti šį mano įsitikinimą? Dabar nežinant jokių konkrečių duomenų, viskas kaip būrimas iš kavos tirščių arba pasitikėkite LG, brangūs piliečiai.

Duomenys: https://www.litrail.lt/veiklos-rezultatai

Pernai LTG Link veikla buvo pelninga (6.9%), bet 2/3 pajamų sudarė valstybės dotacija. Vilnius - Kaunas sudaro mažiau nei trečdalį keleivių traffic'o. Tiksliai negalima pasakyti, bet manau kad vistiek overall įskaičiavus dotacijas nuostolingas tas maršrutas.

2021 m.:

[Al1]

Bet tai neatsakoma, kurios linijos nuostolingos. Aš pvz., būčiau tikėti kad Vilnius - Kaunas linija pelninga. Ar galėtų kas paneigti šį mano įsitikinimą? Dabar nežinant jokių konkrečių duomenų, viskas kaip būrimas iš kavos tirščių arba pasitikėkite LG, brangūs piliečiai.

Koks skirtumas, kuri linija pelninga, o kuri ne? Esmė tame, kad bendrai imant keleivių vežimas yra nuostolingas ir tie nuostoliai ne keli procentai, o didesnė nei pusė visos keleivių vežimų apyvartos. Čia tuoj visokie laisvos rinkos egzperdai pradės aiškinti, kad reikia palikti tik pelningas linijas, o nuostolingas likviduoti. Alio, tai tuoj ir tos pelningos taps nuostolingomis, nes nuostolingos linijos tiekia keleivius mažiau nuostolingoms ar netgi pelningoms.
Gilesnės analizės nėra kaip daryti, nes detali informacija viešai nėra prieinama. Ją turi tik LG.

[Al1]

Duomenys: https://www.litrail.lt/veiklos-rezultatai

Pernai LTG Link veikla buvo pelninga (6.9%), bet 2/3 pajamų sudarė valstybės dotacija. Vilnius - Kaunas sudaro mažiau nei trečdalį keleivių traffic'o. Tiksliai negalima pasakyti, bet manau kad vistiek overall įskaičiavus dotacijas nuostolingas tas maršrutas.

2021 m.:

Tai viskas nuo to priklauso, kaip skaičiuoti. Jei valstybės dotacijas įskaičiuoti ir per daug neiššvaistyti jų, tai galima ir formalų pelną turėti.

[ifl]

Tiesiog įdomu, ar vežėjas galėtų išgyventi be valstybės dotacijos (ar čia Lietuvos specifika, ar bendrai visų pasaulio geležinkelio kompanijų), ir kas tai lemia (maži keleivių srautai, per didelė administracinė našta, per brangiai kainuojantis išlaikymas, ...). Liūdna girdėti, kad be dotacijos keleivių vežimo Lietuvoje apskritai nebūtų.

[Briedis]

Prarandamus krovinius pakeis keleiviai?
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...eiviai-1089393

Netekus Baltarusijos tranzito krovinių Lietuvoje rengiama studija, kurios tikslas suaktyvinti keleivių judėjimą tiek geležinkeliais, tiek per Klaipėdos uostą.
<...>
Atliekant Lietuvos tolimojo susisiekimo studiją siekiama išsiaiškinti ir tai, kaip keleivių vežimas tiek tolimojo maršruto autobusais, tiek geležinkeliais dera su oro uostų lėktuvų grafikais, Klaipėdos jūrų uosto keleivių terminalo laivų atplaukimo laiku.
<...>
Yra idėjų keleivinius geležinkelio maršrutus atvesti ir iki naujosios „Smiltynės perkėlos“. Tai padaryti nebūtų sudėtinga, nes šalia yra į uostą vedančios geležinkelio linijos. Reikėtų tiek prie Centrinio Klaipėdos terminalo, kur atplaukia ir jūrų keltai, tiek prie naujosios „Smiltynės perkėlos“ įrengti nedideles geležinkelio stoteles.


Vizija: traukiniais keleiviai galėtų važiuoti ir į Centrinio Klaipėdos terminalo prieplauką šalia kurios yra geležinkelio bėgiai. V. Matučio nuotr.

[taccido]

Prarandamus krovinius pakeis keleiviai?
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...eiviai-1089393

1. Įdomu, ar toj studijoj nors žodis bus apie integruotąjį taktinį tvarkaraštį ir suderintus persėdimus? Apie paros laiką, kai autobusų kursavimas užtikrinamas minimaliu intervalu (pvz. tarp visų didžiųjų miestų 6-20 val., vėliausias išvykimas ne anksčiau kaip 20:00?). Tam reikėtų vieningos sistemos (informacija+bilietai+tvarkaraščiai) sukūrimo.
2. Ar bus svarstoma apie persėdimą traukinys-traukinys, o ne tik apie traukinys-keltas?

Tolimojo susisiekimo srityje Lietuvoje – nearti dirvonai. Absoliučiai nieko nedaryta. Galima būtų rašyti ir rašyti pasiūlymus.

Pigu

Autobusas Palemonas-Kauno oro uostas, suderintas su traukiniu iš/į Vilnių.
Mažesnių miestų autobusų priderinimas prie traukinių ir bilietų suderinimas
Dviračių stoginės, geresnės stotelių stoginės

Vidutiniška

Traukinių stotelė ties Žarijų g. Vilniuje
Vilkpėdės stotelė ties Tūkstantmečio gatve
Amalių stotelė Kaune
Kaunas-1 stotelė
Papildomi reisai ryte/vakare

Brangu
Geležinkelis į Palangą, Druskininkus