Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Fulgur]

Tikiuosi į traukiniobilietą sukelta dar ne viskas. Beje, Daugpilio dar nėra. Jokių pasikeitimų nepatikau kol kas absoliučiai niekur - visur keliom minutėm nebent pakeisti laikai. Ekspresų Vilnius-Klaipėda-Vilnius važiavimo trukmė sumažėjo kai kur iki 15 min (grąžintas greičiausias laikas 3h 47 min.). Sunku suvokti, kaip LG galėjo palikti kaip vėliausią Klaipėda-Vilnius traukinį 16:05 val. kuris yra absoliučiai per anksti.

Kaip jūs matote tvarkaraštį po 171211?

[dtb]

Kaip jūs matote tvarkaraštį po 171211?

Skiltyje "Tvarkaraščiai" (viršutinėje juostoje) rodo visas datas.

[Vitas]

(...)
Iš Vilniaus 1640 toks vėlokai, gal studentai, kiti susitvarko iki 14-15 val reikalus. Galėtų būti ~15~15:20 val. Nes juk yra 1740 (kuris irgi per vėlai). Atvykus 21:57 teks pėškom/taksi (Klaipėdoje baigia darbą 21 val A1, A15, A28, dar anskčiau A41). Tai geriau autobusu ~1615 val. 3:45 ir vietoje. Taip darydavau anksčiau. Beje, tada supratau, kad Klaipėda, nepaisant miesto legendų, ne didmiestis, nes išlipęs iš traukinio turi eiti pėškom kaip kaime, o nuvaldytas miestas

Iš Vilniaus 14:15h išvyksta traukinys Vilnius-Šiauliai. Į Šiaulius jis atv. 16:47h. Iš Šiaulių 17:09h išv. traukinys Radviliškis-Klaipėda. persėsti galima tiek Šiauliuose, tiek Radviliškyje. Tai ~14-15h iš Vilniaus į Klaipėdą (ir tarpines stotis bei stoteles) - tik pirmyn...!

[Fulgur]

Jei sakote, kad tvarkaraščiai tik minutėmis skiriasi nuo 2017 12 11, tai šitas interviu su Keleivių direkcijos vadovu daugiau idealistinis

– Kaip sekasi didinti keleivių srautą ir kaip šis augimas pasiskirsto atskiruose maršrutuose?

– Geležinkeliais pervežamų keleivių skaičius šiemet auga, kai kuriuose maršrutuose tai jaučiama labiau, kai kuriuose - mažiau. Iš teigiamų pavyzdžių galiu išskirti Klaipėdos kryptį, taip pat Mažeikius. Metai dar nesibaigė, viščiukus skaičiuoti dar anksti, tačiau būtų labai gerai, jei pasiektume 4,5 mln. keleivių skaičių, nes šiais metais turime daug eismo pertvarkų. Nepaisant to, 4,5 mln. keleivių per metus yra labai nedaug - pavyzdžiui, 10 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje geležinkelių vidaus maršrutais per metus keliauja apie 175 mln. žmonių. Todėl tenka pripažinti, kad Lietuvoje keliauti geležinkeliu vis dar nėra patrauklu, todėl ir keleivių skaičius gana mažas.

– Kas lėmė tokį Lietuvos atsilikimą?

– Ke gero, mes neturime susiformavusių keliavimo traukiniais tradicijų, todėl dabar link jų ir einame. Peržiūrime svarbiausių traukinių maršrutų grafikus, kad jie būtų patrauklesni žmonėms, visų pirma važiuojantiems į darbą. <...>

– Gal jau esate pasiskaičiavę preliminarias investicijas?

– <...>Tuo metu į riedmenis reikėtų investuoti kokį 100 mln. eurų. Pagal kitų šalių praktiką galiu pasakyti, kad nauji riedmenys suteikia didelį impulsą keleivių skaičiaus augimui. Pavyzdžiui, Estijoje buvo nupirkti nauji traukiniai, visiškai pakeisti peronai ir keleivių skaičius išaugo 50 procentų. <...>

– Kai kuriuose maršrutuose keleivių nestokojate jau dabar. Vasarą vietų trūkumas tikrai buvo jaučiamas pajūrio eksprese.

– Pajūrio ekspresas šiemet papildomai pritraukė 4,5 tūkst. visiškai naujų keleivių, o ir pats maršrutas mums ekonomiškai yra vienas geriausių, nes jis yra ilgas - keleivis įlipa Vilniuje ir išlipa Klaipėdoje, o nevažiuoja vieną trumpą stotelę. Pati didžiausia problema, kad tam tikri traukiniai būna užimti 100 proc., o kitų užimtumas siekia tik apie 40 proc., todėl siekdami subalansuoti keleivių srautus, pradėjome taikyti pikinę ir ne pikinę traukinių bilietų kainodarą. Nes jei žmogui nėra svarbu nuvažiuoti į kažkurį tašką ryte ar vakare, jis gali įsigyti pigesnį bilietą mažiau patraukliu laiku. Pikinių keleivių perkėlimas į kitus traukinius, taip padidinant bendrą pervežamų keleivių skaičių, mums yra viena didžiausių užduočių.

– Tikriausiai turite ir neefektyvių maršrutų - kiek jų dar yra likę ir kokia jų apkrova?

– Tobulybei ribų nėra, su visais maršrutais reikia dirbti, su tuo pačiu Vilniaus-Kauno maršrutu, kur mes per metus pervežame 1,3 mln. keleivių, dar reikia daug ką daryti - gerinti tvarkaraščių patrauklumą, ypatingai žmonėms, kurie važiuoja į darbą, kad jie galėtų atvykti greičiau. Galiu paminėti ir Marijampolės-Kauno ruožą - įvertinus gyventojų ir pervežamų keleivių skaičių, čia potencialo tikrai matome daugiau, o tam reikia patrauklesnių grafikų ir greičiau važiuojančių traukinių.

– Kaip vertinate pietinę - Varėnos ir Marcinkonių kryptį, neretai pavadinamą ir grybautojų maršrutu?

– Galiu atsakyti skaičiais - Varėnoje yra apie 11 tūkst. gyventojų, o šiuo maršrutu, kuris yra pakankamai ilgas, pernai keliavo 111 tūkst. žmonių. Sakyčiau, tai tikrai labai geras skaičius, pavyzdžiui, Mažeikių kryptimi keleivių yra tik 34-35 tūkstančiai. Galbūt dalis keleivių ir yra grybautojai, tačiau nemanau, kad jų dalis būtų didelė. Grybautojai paprastai renkasi automobilius, kad paprasčiau būtų prie miško privažiuoti.

– Šiaurės, Ignalinos kryptimi keleiviniai traukiniai dabar važiuoja iki Turmanto. Ar tai yra racionalu?

– Žiūrint į žemėlapį, geriausia būtų važiuoti tik iki Visagino, o ne Turmanto, į kurį važiuoja 2-3 keleiviai. Bet norėdami turėti didžiausią ekonominę naudą ir sumažinti kaštus, lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje mes šioje atkarpoje jau važiuosime iki Daugpilio. Kad yra norinčių važiuoti į Daugpilį, galime spręsti iš to, kiek savaitgaliais šiame mieste būna automobilių lietuviškais numeriais. Kelionė automobiliu į Daugpilį yra sudėtingesnė, o traukiniu – pakankamai greita.

Daugpilis ir yra mažas etapas rengiantis sekančiam didžiuliam žingsniui į Rygą. Tai nėra vien mūsų valios ir noro reikalas, tam reikia ir Latvijos geležinkelių, su kuriais mes jau kalbamės, noro. Tikiuosi, kad dar iki „Rail Baltica“ atsiradimo mes važiuosime į Rygą, tačiau tai bus tikrai ne anksčiau kaip antroje kitų metų pusėje arba 2019 metų pradžioje.

– Anksčiau buvo planų Naujosios Vilnios maršrutą integruoti į vilniečio kortelę, kodėl jie taip ir nebuvo įgyvendinti?

– Apie bilietų integravimą kalbame tiek su Vilniaus, tiek su Kauno savivaldybe. Čia problemų kyla dėl to, kad Vilniaus ir Kauno įdiegtos IT sistemos skiriasi ir jų apjungimas, kiek žinau, yra sudėtingas. <...>

– Daugiau tarptautinių maršrutų neplanuojate?

– Esame bendravę su Ukrainos geležinkeliais, kurie norėtų sujungti Kijevą-Minską-Vilnių-Rygą-Taliną, tačiau šie planai dar tik embriono stadijoje. <...>.

http://news.bns.lt/54215661?lipi=urn...K104fe8A%3D%3D

[Kitas Džiugas]

LG tyliai panaikino Jaunimo bilietą ir galimybę studentams važiuoti už ketvirtį kainos. Iki lapkričio Vilnius–Kaunas kai kurie reisai su visomis nuolaidomis kainavo 1,80 €.

[dtb]

Tiesa, įvesta nauja nuolaida - moksleiviams su mokinio pažymėjimu nuo šiol taikoma 30% nuolaida. Nors el. bilietų pirkimo sistemoje tokios lengvatos net nėra...

[Gator]

LG tyliai panaikino Jaunimo bilietą ir galimybę studentams važiuoti už ketvirtį kainos. Iki lapkričio Vilnius–Kaunas kai kurie reisai su visomis nuolaidomis kainavo 1,80 €.

Jau čia per gerai, 50proc. pats tas būtų. Už 1,80 turbūt ir mažiau pelninga buvo, ta prasme esant dvigiunai ddesnei kainai dviguba mažiau važiuojančių nebus.

[dtb]

LG patyliukais panaikino nuolaidą perkant bilietus internetu.

Pavyzdžiui, vietoje 16,53 € dabar į Klaipėdą bilietas kainuoja 17,40 €.

[Ignalina]

LG patyliukais panaikino nuolaidą perkant bilietus internetu.

Pavyzdžiui, vietoje 16,53 € dabar į Klaipėdą bilietas kainuoja 17,40 €.

Buvus 5% nuolaida dingo visuose maršrutuose. Prieš tai panaikino Jaunimo nuolaidą, na, vietoj jos davė moksleiviams 30%, tačiau studentams gaunasi brangiau. Internetinė 5% nuolaida buvo bent kokia paskata pirkti bilietus internetu, o ne kasose į reisus be vietų žymėjimo. Dabar kankintis su puslapiu nėra jokios naudos.

[Gator]

Kas per idiotai? Kai visi nori nukraut darbuotojus ir kuo dagiau funkcijų permest internetui, tai jie atvirkščiai daro
Ir net ne tai, kad "nebeliko paskatos pirkti internetu", tai yra ne ta, kad jokio skirtumo kainos prasme, bet gyvai dar ir pigiau dėl bankinio mokesčio.

[Al1]

Studentai ir taip turi lengvatą, kurią kompensuoja valstybė. Moksleiviai neturi. Nuolaida komercinė. Internetu ne į Vilnius - Klaipėda - Vilnius nėra jokios prasmės pirkti, nes bilietų visada yra, o 5 procenetai nuo 5 eurų (vidutinė tipinė bilieto kaina, nors būna ir dar mažesnės) - keliolika ar keli centai, už kuriuos net į mokamą tualetą stotyje nenueisi... Nukrauti darbu nėra kiš ko? Mažose stotyse ir taip po 1 kasą dirba, o didesnėse 2-5 kasininkės, kas pilnai atitinka poreikį ir mažinti nėra galimybių, nes jei bus mažiau, tada bus eilės. Be to žmonės dažnai neplanuoja kelionės iš anksto. Jei dar ir suplanuoja kelionę į vieną pusę iš anksto, tai grįžimo neplanuoja, važiuoja kaip išeina. Ir kas iš to, kad nusipirksi bilietą atgal, o gal į jį nespėsi ar susitvarkysi reikalus anksčiau ir paskui teks trintis stotyje kelias valandas...

[Gator]

o 5 procenetai nuo 5 eurų (vidutinė tipinė bilieto kaina, nors būna ir dar mažesnės) - keliolika ar keli centai

Patinka man tokie žongliravimai ir nuomonės formavimas palankus žongliruotojui. Ne 25 ct, bet "keliolika ar net keli"
Internetu pirkdavo turbūt todėl, kad nelaukiant eilėse iškart gali eiti į traukinį.

[Gator]

Nukrauti darbu nėra kiš ko? Mažose stotyse ir taip po 1 kasą dirba, o didesnėse 2-5 kasininkės, kas pilnai atitinka poreikį ir mažinti nėra galimybių, nes jei bus mažiau, tada bus eilės. .

Kalba eina, kad dabar dar labiau jas apkrauna (taip, būna ir dabar jau eilės prie kasų, tad dar papildomai didės kažkiek). Elementarus efektyvaus verslo pavyzdys bankai - jie visaip stengiasi prvers\ti klientus atlikti veiksmus banku, nes taip mažinamos darbuotojų darbo valandos. Tai yra elementari verslo logika. Atvirkščiai niekas nedaro. Nebent specialiai gali švaistyti žmonų darbo valandas būudamas valstybinė įmonė ir pinigai juk ne tavo, o valstybės.

. Be to žmonės dažnai neplanuoja kelionės iš anksto. Jei dar ir suplanuoja kelionę į vieną pusę iš anksto, tai grįžimo neplanuoja, važiuoja kaip išeina. Ir kas iš to, kad nusipirksi bilietą atgal, o gal į jį nespėsi ar susitvarkysi reikalus anksčiau ir paskui teks trintis stotyje kelias valandas...

Na ir kas, kad dažnai neplanuoja? Kartais ir planuoja. Geniali logika - jei ne visi planuoja, reiška nereikia planuojantiems tokios galimybės

Si\unku diskutuot kai su elementaria logika praslenkia minčių formavimas...

[Kitas Džiugas]

Kas per idiotai? Kai visi nori nukraut darbuotojus ir kuo dagiau funkcijų permest internetui, tai jie atvirkščiai daro
Ir net ne tai, kad "nebeliko paskatos pirkti internetu", tai yra ne ta, kad jokio skirtumo kainos prasme, bet gyvai dar ir pigiau dėl bankinio mokesčio.

Ar dar ir apmokėjimą padarė mokamą?

[Gator]

Ar dar ir apmokėjimą padarė mokamą?

Kalbu apie banko pavedimo mokestį (dalis žmonių gal turi krepšelius, tai susimoka krepšelio principu).

[Al1]

Mokėk kortele ir jokių banko mokesčių nebus.

Patinka man tokie žongliravimai ir nuomonės formavimas palankus žongliruotojui. Ne 25 ct, bet "keliolika ar net keli"
Internetu pirkdavo turbūt todėl, kad nelaukiant eilėse iškart gali eiti į traukinį.

Tai ir dabar gali pirkti ir nelaukti eilėje, jei tik eilėje problema. Ką už 25 ct. galima nusipirkti? Pora pigiausių bulkučių, pigaus batono. Pigiausių makaronų maišelį. Bulvių kilogramą. O jei bilietas kainuoja 2 eurus, tai ką už 9 ct. gali nusipirkti?

[Al1]

Kalba eina, kad dabar dar labiau jas apkrauna (taip, būna ir dabar jau eilės prie kasų, tad dar papildomai didės kažkiek). Elementarus efektyvaus verslo pavyzdys bankai - jie visaip stengiasi prvers\ti klientus atlikti veiksmus banku, nes taip mažinamos darbuotojų darbo valandos. Tai yra elementari verslo logika. Atvirkščiai niekas nedaro. Nebent specialiai gali švaistyti žmonų darbo valandas būudamas valstybinė įmonė ir pinigai juk ne tavo, o valstybės.



Na ir kas, kad dažnai neplanuoja? Kartais ir planuoja. Geniali logika - jei ne visi planuoja, reiška nereikia planuojantiems tokios galimybės

Si\unku diskutuot kai su elementaria logika praslenkia minčių formavimas...

Nebūna tų eilių eilinę dieną. O 2-3 žmonės eilėje tai jau problema? Kasininkių darbas yra pardavinėti bilietus, o ne rūkyti ar miegoti. Kas tinka bankams, netinka geležinkeliams. Visur yra sava specifika. Kiek tų kasininkių Vilniuje ar Kaune dirba vienu metu - 3-5. Tai gal siūlai 1 ar 2 palikti? Vis tiek dauguma perka kasoje. Ir nuo to, kas sumažės kasininkių, keleiviai nepuls pirkti internetu vėlgi dėl tam tikros specifikos - dalis neturi interneto, dalis neturi banko kortelių, dalis traukiniais važinėja retai, dalis kelionių neplanuoja iš anksto ir t.t. O tai, kad bankuose sumažėjo darbuotojų, blogiau tik klientams, o bankams, aišku, gerai. Bet klientai laukia eilėse po pusvalandį ar net daugiau. Ir nereikia čia piarinti bankų - jie dirba tik sau, o ant klientų jiems nusispjaut, klientas rūpi tik tiek, kiek gali duoti pelno, nepaisant visų jų gražių viešųjų ryšių akcijų ir demagogijos.
Taigi dar kartą kartoju, kad LG nepanaikino bilietų pardavimo internetu ir kiekvienas, kuri turi galimybę tai padaryti, gali tuo naudotis. Beje, į Klaipėdos traukinius nuolaidos yra. Pats pirkau neseniai ir jos tikrai yra.

[Eimantas]

„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo naują susisiekimo paslaugą įmonėms

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/v...imonems-853671

[lukass]

Ar numatoma geležinkelio linija Kaunas–Klaipėda?

Tarp daugybės maršrutų, kuriuos siūlo „Lietuvos geležinkeliai“, geležinkelio linijos, jungiančios Kauną ir Klaipėdą, – nėra. Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Manto Dubausko teigimu, įmonė stengiasi atsižvelgti į keliautojų poreikius...

[Dariukas]

privežti juos iki Jonavos menka problema, atstumas apie 32 km, tą galima sutvarkyti. kitas reikalas, kur juos "sukišti"? kai pesos perpildytos ir dažnai su bilietais striuka? kai stotyje tau sako, kad bilietų nėra ir tai tampa tik keleivio problema. juk ne jis kaltas, kad turi norą važiuoti