Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ejs-ejs]

Vietoje tuščių traukinių varinėjimo kažkur į periferiją, kur nėra keleivių, galėtų aplink Vilnių padaryti daugiau stočių/stotelių ir paleisti kokius ale "miesto geležinkelio" maršrutus. Atkarpoje tarp Lentvario ir N.Vilnios galima būtų tikrai racionalų maršrutą suformuoti, pastačius dar kokių 10 stotelių.

Tik reikia smulkmenos - papildomų kelių poros šiose stotelėse.

[Kitas Džiugas]

Seni: https://ltglink.lt/metiniai-tvarkarasciai

Nauji: https://ltglink.lt/nauji-tvarkarasciai

Panašu, kad pavėlinus Vilniaus-Rygos traukinį nuplaukia trumpas persėdimas Rygoje į Valgos traukinį.

[sleader]

Tik reikia smulkmenos - papildomų kelių poros šiose stotelėse.

Visas paminėtas ruožas yra dvikelis ir tikrai galima ten sutalpinti daugiau važiuojančių traukinių. Juo labiau žiūrint į perspektyvą, kad Vilnius - Kaunas bus europinė vėžė, tai dabartinė vėžė gali likti tokiems miesto, priemiesčio ir regioniniams maršrutams.

[Kitas Džiugas]

Įvyko LTG Link bandomasis važiavimas iki Daugpilio, jo meras sako, kad traukiniai reguliariai pradės važinėti pavasarį.

https://www.facebook.com/share/p/15dAh8RGVh/

[Palpatine]

ką ten bandyt jei jau ten važinėjo? ar DRA telpa dar stotyje?

[Konstantin]

Panašu, kad pavėlinus Vilniaus-Rygos traukinį nuplaukia trumpas persėdimas Rygoje į Valgos traukinį.

Klausimas ar čia tikrai buvo vienašališkas pakeitimas iš LTG ar visgi buvo suderinta su LV ir jie pavėlins traukinį. Kolkas per bilietų pardavimo puslapį patikrint laiko nepavyksta... Bet Estai nuo pavasario (jei susitars su LV) nori leist Ryga-Tartu traukinį, klausimas kaip su jo grafiku, ar bus priderintas su LTG ar ne...

[ignaloidas]

ką ten bandyt jei jau ten važinėjo? ar DRA telpa dar stotyje?

Susidarė skirtumų tarp Lietuviškų ir Latviškų DR1A per metus, pvz. Lietuvoje su eismo kontrole kalbėti naudojama GSM-R technologija, kai Latvijoje nuo kitų metų bus naudojama DMR technologija.

[Visdarlietus]

Man irgi labai įdomu kiek keleivių važiuoja tokiu maršrutu ir dar viduryje dienos. Turbūt rankos pirštų užtektų suskaičiuoti.

Vietoje tuščių traukinių varinėjimo kažkur į periferiją, kur nėra keleivių, galėtų aplink Vilnių padaryti daugiau stočių/stotelių ir paleisti kokius ale "miesto geležinkelio" maršrutus. Atkarpoje tarp Lentvario ir N.Vilnios galima būtų tikrai racionalų maršrutą suformuoti, pastačius dar kokių 10 stotelių.

Ir kur jūs tas 10 stotelių matote? Tarp Vilniaus ir Panerių niekur nėra patrauklios vietos stotelėms. Vokės stotelė irgi ne kažikokius srautus generuoja. Gal net autobusas nuo Vokės stotelės į Graičiūno gatvės įmones būtų neprošal, bet tada reikia integruotų bilietų.

[sleader]

Ir kur jūs tas 10 stotelių matote? Tarp Vilniaus ir Panerių niekur nėra patrauklios vietos stotelėms. Vokės stotelė irgi ne kažikokius srautus generuoja. Gal net autobusas nuo Vokės stotelės į Graičiūno gatvės įmones būtų neprošal, bet tada reikia integruotų bilietų.

Septynias pažymėjau. Gal dar kažkur toliau būtų galima sugalvoti.
Raudonai - naujos.
Mėlynai - esamos.



Nu pažiūrėkim į žemėlapį kur yra ta Vokės stotis ir turbūt nesunku suprasti kodėl ji ne kažką generuoja. Kai nuo didžiosios gyventojų koncentracijos Trakų vokėje ji nutolusi kažkur apie 2 km. O jeigu žiūrėti į pramonės objektus aplink, tai nėra iš kur tiems keleiviams į tuos objektus važiuoti. Tokią Vokės stotį reikia naikinti ir vietoje jos įrengti dvi naujas kitur. Reikia daug daugiau stočių mieste.
Pvz. Nuo Ž. Panerių daugiabučių iki geležinkelio ten nėra nė 500 metrų, bet nėra jokios stoties. Nors jiems būtų labai patogu net iki Vilniaus stoties nuvažiuoti geležinkeliu. Taip pat ši stotis į perspektyvą galėtų sėkmingai aptarnauti gyventojus iš Užusienio plėtros, jei ten paleidus privežamąjį maršrutą ir nutiesus gatvę iki tokios stoties.
Nuo naujų Markučių daugiabučių iki geležinkelio apie 1 km. Jeigu būtų susisiekimas, tai iš ten greitai geležinkeliu būtų galima pasiekti ir tą pačia Vilniaus stotį, kur galima būtų greitai ir efektyviai nuvažiuoti pvz. iki oro uosto. Arba kokį naujamiestį pasiekti, jei būtų tokia stotis/stotelė kaip pažymėjau Vilkpėdė.

[Al1]

Man irgi labai įdomu kiek keleivių važiuoja tokiu maršrutu ir dar viduryje dienos. Turbūt rankos pirštų užtektų suskaičiuoti.

Vietoje tuščių traukinių varinėjimo kažkur į periferiją, kur nėra keleivių, galėtų aplink Vilnių padaryti daugiau stočių/stotelių ir paleisti kokius ale "miesto geležinkelio" maršrutus. Atkarpoje tarp Lentvario ir N.Vilnios galima būtų tikrai racionalų maršrutą suformuoti, pastačius dar kokių 10 stotelių.

Važiuoja. 12-13 val. yra normalus laikas grįžti iš miesto, atlikus reikalus mieste ryte. 15 valanda jau per vėlai jiems, per daug ilgai laukti reikia. 15 val. yra kitam keleivių srautui. Taip, 15 val. srautas didesnis, bet 12-13 irgi reikalingas. Ir jis reikalingas ne tik Kenai, nors jai labiausiai, bet ir Kyviškėms.

Tuo tarpu oro vežiojimas į oro uostą tęsiasi. Ir dar RA2 negailą (ta prasme, kad RA2 gali būti panaudotas racionaliau) šitam sugadinto oro maršrutui...

[Kitas Džiugas]

Bent jau pagal naują grafiką iki 1-2 k./h padažninamas maršrutas į VNO.

[Visdarlietus]

Septynias pažymėjau. Gal dar kažkur toliau būtų galima sugalvoti.
Raudonai - naujos.
Mėlynai - esamos.



Nu pažiūrėkim į žemėlapį kur yra ta Vokės stotis ir turbūt nesunku suprasti kodėl ji ne kažką generuoja. Kai nuo didžiosios gyventojų koncentracijos Trakų vokėje ji nutolusi kažkur apie 2 km. O jeigu žiūrėti į pramonės objektus aplink, tai nėra iš kur tiems keleiviams į tuos objektus važiuoti. Tokią Vokės stotį reikia naikinti ir vietoje jos įrengti dvi naujas kitur. Reikia daug daugiau stočių mieste.
Pvz. Nuo Ž. Panerių daugiabučių iki geležinkelio ten nėra nė 500 metrų, bet nėra jokios stoties. Nors jiems būtų labai patogu net iki Vilniaus stoties nuvažiuoti geležinkeliu. Taip pat ši stotis į perspektyvą galėtų sėkmingai aptarnauti gyventojus iš Užusienio plėtros, jei ten paleidus privežamąjį maršrutą ir nutiesus gatvę iki tokios stoties.
Nuo naujų Markučių daugiabučių iki geležinkelio apie 1 km. Jeigu būtų susisiekimas, tai iš ten greitai geležinkeliu būtų galima pasiekti ir tą pačia Vilniaus stotį, kur galima būtų greitai ir efektyviai nuvažiuoti pvz. iki oro uosto. Arba kokį naujamiestį pasiekti, jei būtų tokia stotis/stotelė kaip pažymėjau Vilkpėdė.

Vokės stotelė buvo padaryta Liudvinavo gyvenvietei, kol ji netapo Vilniaus dalimi ir nebuvo miesto autobusų. Žarijų-Graičiūno stotelės lauktų Vokės stotelės likimas, vis tiek dauguma važiuotų autobusu. Ž.Paneriai, reiktų lipti į pylimą, maždaug dvigubai aukštesnį nei oro uosto stotelėje ir dar eiti toliau nei iki troleibuso, Naujininkų, tai ten kažkada buvo Vilnius-prekinis stotis, neprisimenu, kad ja labai būtų naudojasi miesto gyventojai. Ten tik darbininkai iš kitų miestų išlipinėdavo.

[Al1]

Jei automobilizacijos neriboti, tai iš tokio miesto geležinkelio naudos nebus. Bet jei būtų imta riboti automobilizacija, naikinami besidubliuojantys VT maršrutai, kuriami privežamieji iki traukinio, tai miesto geležinkelis turi perspektyvas. Tik kursavimas turi būti irgi ne retesnis nei 2-3 kartai per valandą.
Kas dėl Vokės stotelės, tai Liudvinavo kaimas yra ilgas, ir vieną galą aptarnauja autobusas, kitą galą aptarnauja traukiniai. Autobusai ten buvo ir anksčiau, tik priemiestiniai. Dabar miesto.
P.S. Vokės stotelė atsirado Pirmojo pasaulinio karo metu (ar jam besibaigiant), kai buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Vokę ir traukiniai kursavo iš abiejų tilto pusių, o žmonės pereidavo Vokę pėsti kelio tiltu. Paskui stotelė taip ir liko...

[sleader]

Vokės stotelė buvo padaryta Liudvinavo gyvenvietei, kol ji netapo Vilniaus dalimi ir nebuvo miesto autobusų. Žarijų-Graičiūno stotelės lauktų Vokės stotelės likimas, vis tiek dauguma važiuotų autobusu. Ž.Paneriai, reiktų lipti į pylimą, maždaug dvigubai aukštesnį nei oro uosto stotelėje ir dar eiti toliau nei iki troleibuso, Naujininkų, tai ten kažkada buvo Vilnius-prekinis stotis, neprisimenu, kad ja labai būtų naudojasi miesto gyventojai. Ten tik darbininkai iš kitų miestų išlipinėdavo.

Bet gyvenimas nestovi vietoje. Dabar Liudvinavas yra mažai aktualus turėti stotį būtent ten, kur ji yra. Juo labiau pvz. iki Žarijų-Graičiūno tiems keliasdešimčiai keleivių būtų ne daug toliau, organizuojant viską privežamaisiais maršrutais.
Pas mus apskritai mažai žiūrima į perspektyvą ir mažai planuojama, kaip organizuoti efektyvų transportą iš sparčiai į šonus besiplečiančio Vilniaus prieigų. Nes pvz. į šiaurę nuo tos pačios Trakų vokės yra didžiuliai gyv. namų kvartalai, kuriems naudojantis P+R ir tokiu geležinkelio susisiekimu, tai būtų greitas ir patogus būdas pasiekti miestą.
Dėl Žarijų-Graičiūno stotelės, tai jos likimas priklauso nuo keleivių srauto iš kitos miesto dalies. Ten aplink daugybė įmonių, kurioje dirba daug žmonių. Jie nuo stoties nevažiuos, nes stotyje jie negyvena ir dabar iki stoties dar jiems reikia atvažiuoti. Bet jeigu pvz. būtų susisiekimas tarp Markučių ir to pramonės rajono, kodėl gi ne? Pats žinau žmogų, kuris gyvena tuose naujuose Markučių namuose ir dirba Thermofisher. Tai vien dėl to, kad labai nepatogu važinėti VT - nusipirko automobilį kelionėms į darbą. O tokiu geležinkelio susisiekimu, kelionė nuo namų Markučiuose iki Thermofisher užtruktų ~35 min. Kai ne piko metu, panašiai tiek reikia važiuoti automobiliu (~20 km). O VT, tai ten išvis virš valandos reikia keliauti. Kam kelionė į darba Vilniuje, kai trunka virš valandos su VT, gali būti patraukli?

Dėl Ž. Panerių, tai į pylimą laiptais galima įlipti, galima užvažiuoti liftu, kuris bet kurioje modernioje stotyje turėtų būti. Čia menka problema. Kaip ir sakiau, žiūrėti kas kur važiavo anksčiau - neverta, nes daug kas pasikeitė, o ir nėra daugiau kitų stotelių, kurios reikalingos, kad tokia sistema funkcionuotų. Tai aišku, jei iš Ž. Paneriu bus galima nuvažiuoti tik į Stotį ir Naują Vilnią, tai mažai kas važiuos, nes šie taškai mažai daliai aktualūs. Visko esmė yra kelionės laikas.
Geležinkeliu nuo Ž. Panerių iki pvz. kažkur Švitrigailos/Panerių g. sankryžos būtų galima nuvažiuoti per kokias 25 min, įskaitant ėjimą. Kai dabar VT tam reikia bene 45 min.

Geras susisiekimas skatina ir gyvenamųjų rajonų plėtrą ir verslo plėtra tose zonose. Vilnius sparčiai auga, tai kažkokį greitą susisiekimo "stuburą" reikia formuoti ir bent daliai miesto, tam galima panaudoti geležinkelį.

[Al1]

Thermofisher pats vežioja savo darbuotojus. Negi nėra reiso į Markučius? Į pačius gal ir ne, bet su miesto VT pasiekti ten, kur važiuoja tie Tgermofischer užsakyti autobusai sunku?

Švitrigailos/Panerių g. - nesąmonė. Niekas nedarys stotelės už kelių šimtų metrų nuo stoties.

[sleader]

Thermofisher pats vežioja savo darbuotojus. Negi nėra reiso į Markučius? Į pačius gal ir ne, bet su miesto VT pasiekti ten, kur važiuoja tie Tgermofischer užsakyti autobusai sunku?

Švitrigailos/Panerių g. - nesąmonė. Niekas nedarys stotelės už kelių šimtų metrų nuo stoties.

Šiandien vežioja, nes kitaip ten be automobilio labai sunku nuvykti ir dėl to kenčia jų, kaip darbdavio patrauklumas. Jeigu būtų patogus susisiekimas kitu būdu, pvz. traukiniais, dar klausimas ar vežiotų patys ar pvz. įteiktų visiems po nuolatinį tokio transporto bilietą. Nežinau nei vieno darbdavio, kuris vežioja savo darbuotojus, kai darbovietė yra lengvai pasiekiamoje vietoje.
Apskritai, jeigu žiūrėti į viską tokiu kampu, kad darbdaviai gali pavežti savo darbuotojus, kitur gali kažkaip kitaip nuvažiuoti - tuomet reikia išvis naikinti keleivių susisiekimą geležinkeliais, viešajį transportą ir kt. Juk kažkas kelionę paorganizuos.
Tik tada nesuprantama paties pozicija dėl Kenos, kur realiai tų keleivių mažai ir juos racionaliau vežti kokiu vidutinės talpos autobusu, nei varinėti traukinį. O maršrutais, kur keleivių galėtų atsirasti ir jų atsirastų ne tik tiesioginių, bet pvz. papildančių ir tarpmiestinius maršrutus - transluojama jog nereik nieko daryti.

Jeigu kalbėti apie stotelę prie Švitrigailos tilto per geležinkelį, tai ten tarp stoties ir mano parodytos stotelės Vilpėdė, būtų atstumai po ~1km. Pas mus gal ir nedarys, nes turbūt pagal kažkokį iš tarybinių laikų likusį standartą, stotys gali būti tik per kokį keletos ar keliolikos km atstumą, kad realiai Lietuvos dydžio miestuose gali būti jų max dvi. Kai tuo tarpu kokiam Berlyne S-bahn stotys butent ir yra kas kilometra, užstatytoje miesto dalyje. Link to ir reikia keliauti su geležinkelių plėtra. Nes kitaip nepadidinsime populiarumo, nes pvz. man nuo namų Vilniuje iki Kauno nuvažiuoti reikia 50 min automobiliu, kai vien geležinkelio stotį pasiekti reikia 45min autobusu. Tai ar aš galiu skaitytis potencialus geležinkelio keleivis?

[Al1]

Kaip tik nekenčia patrauklumas, jei vežioja į tokį užkampį. Jei nevežiotų, būtų sunku surasti darbuotojus. Reikia turėti omenyje, kad dalis darbuotojų yra studentai, kurie neturi automobilių. Darbdaviai dabar yra priversti vežioti darbuotojus, nes jie jau nesivolioja ir eilės už durų nelaukia. Bet vežioti sau darbuotojus gali leisti stambi įmonė, kurioje dirba daug darbuotojų. Smulkios firmelės nevežioja. Ir tai yra didelė problema, kai darbo vietos keliasi į visokius miesto pakraščius. Ir tai yra didelis blogis, kai tai vyksta nekontroliuojamai. Nors ten Paneriuose dar tarybiniais laikais tos bazės ir Fermentas atsirado, bet susisiekimas ir tuomet ten buvo prastas.

Visos iš miesto toks kaip Vilnius išeinančios geležinkelio linijos turi turėti normalų priemiestinį susisiekimą. Kenoje kelevių nėra mažai. Kaip tik Jašiūnuose keleivių mažai. Kai dar traukiniai važinėjo iki Stasylų (Senųjų), tai Stasylose keleivių buvo daugiau nei Jašiūnuose. Kenos maršrutas, šiaip jau, turėtų būti pratęstas iki Šumsko. Tam kad priemiestinis VT funkcionuotų ir būtų reikalingas žmonėms, jis turi važiuoti tada, kada reikia žmonėms, o ne ryte į miestą, vakare iš miesto...

Berlyno pavyzdys ne prie ko. S-Bahn iš esmės Berlyne dirba kaip metro. Todėl ten galima. Jei tik priemiestinis, tai atstumai turi būti didesni.

[sleader]

Jei Berlyno pvz. blogas, tai paimkime Varšuvos pvz. Ar čia irgi netiks, nes pas mus "ypatingas klimatas ir ypatingos sąlygos", kad pas mus geležinkelis gali važiuoti tik į užkampius, o ten kur būtų daug keleivių - negali?


Aišku kitur tai ten visokie "ale metro", kurie dirba miestui, jo žmonėms. O pas mus tas tikrasis geležinkelis, kuris turi važiuoti toli, stoti laukuose ir vežti orą

P.S. Berlin Ostbahnhof sugeba aptarnauti 50 traukinių per valandą, su išvykimais kas 1-3 minutes, turėdama tiek pat kelių kaip ir Vilniaus geležinkelio stotis. Turbūt mūsų jau užsikištų negyvai jeigu pajunsime kažkokį S-Bahn tipo susisiekimą Vilniuje viena vienintele linija, nes tiesiog kitos linijos neturime kur paleisti.

[Al1]

Berlyno Ostbahnhofas nėra galinė stotis. Todėl gali aptarnauti daug traukinių. Jei stotis yra galinė nemažai daliai maršrutų, tai tuomet tokios stoties pralaidumas sumažėja kartais. S-Bahnas naudoja atskiras linijas. Tas pats Varšuvoje su priemiesčiu ir SKM. Todėl Vilniuje nėra taip paprasta. Jei norit stotelės ties Naujininkų viaduku, tai tuomet reikia išskirti dvi poras kelių grynai priemiesčiui. Kadangi gryno priemiesčio Vilniuje ne tiek ir daug, tai tuomet tai daryti nėra prasmės, jei nedaroma kažko panašaus į miesto/priemiesčio geležinkelį su dažnu kursavimu, o tik įrengiamos kelios papildomos stotelės esamiems traukiniams.

[sleader]

Tai būtent tą miesto/priemiesčio geležinkelį ir reikia daryti. Gal tai pagelbėtų ir tai pačiai Kenai, jei sugeneruotų didesnius srautus visomis kryptimis.
Dėl atskirų linijų toje dalyje ties Vilkpėde ar Naujininkais turbūt problemų nėra, nes vietos ten apsčiai. Kaip ir minėjau, jeigu jau statome RB link Kauno, tai pagrindinis tarpmiestinis susisiekimas iš Vilniaus vakarų kryptimi keliasi į RB. Tuomet esamą 1520 mm vėžė atkarpose link Lentvario ir į kitą pusę link N.Vilnios pilnai galima naudoti miesto ir regioniniam geležinkeliui. Nebus tokio eismo intensyvumo čia, kad visi negebėtų sutilpti.
Dabartinė situacija kai turime eilę kelių ir pvz. turėsime du kelius 1520 + du kelius 1435, kuriais ten važiuos traukiniai kas pusvalandį ar valandą, tai yra/bus visiškai infrastruktūros neišnaudojimas.