Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[KEdas]

Bet kaip atrodytų infrastruktūros kainos statistika jeigu skirtingų transporto rūšių infrastruktūros savikaina būtų vertinama pagal vienodą pervežamų krovinių/keleivių kiekį?

Tam nereikalinga net studija, nes infros kaštai pateikti, LTG infrastruktūros kainodara matoma viešai, tad belieka susigalvoti kiek maksimaliai galima apkrauti esamas linijas ir džiūgauti, kad TEORIŠKAI galima vežti ir pigiau. Bet ką tokie skaičiai duos, jei realybėje tiek keleivių niekada nepririnksite?

[mantasm]

Ne klaidinančios, bet jos vertina ne grynuosius kaštus, o efektyvumą. Studijoje kaina skaičiuojama atsižvelgiant į statistinius vidutinius pervežamų krovinių/keleivių duomenis.
Pagal šią studiją neelektrifikuotos geležinkelio linijos išlaikymas yra brangesnis už elektrifikuotos, nes neelektrifikuota vežama statistiškai mažiau keleivių/krovinių, todėl pervežimo neelektrifikuota linija savikaina yra didesnė!

Bet kaip atrodytų infrastruktūros kainos statistika jeigu skirtingų transporto rūšių infrastruktūros savikaina būtų vertinama pagal vienodą pervežamų krovinių/keleivių kiekį?

Nėra taip, kad elektrifikuota linija yra pigesnė. Su sąlyga, kad yra pakankama apkrova dėl kurios atsipirktų pradinės investicijos elektrifikacijai. Bet jei srauto mažai - elektrifikacija neatsipirktų suvokiamą laiko tarpą.

[John]

Naują keleivinių traukinių depo pastatą statysis https://ltg.lt/naujienos/2024/ltg-li...avimo-sutarti/

Kaip suprantu, nei po elektrifikacijos užbaigimo, nei po Stadlerių užsipirkimo, nei po naujo depo pastatymo, LTG net neplanuoja didinti maksimalaus greičio virš esamų 120km/h, kuris ir taip dar ne visur pasiekiamas

[John]

Nėra taip, kad elektrifikuota linija yra pigesnė. Su sąlyga, kad yra pakankama apkrova dėl kurios atsipirktų pradinės investicijos elektrifikacijai. Bet jei srauto mažai - elektrifikacija neatsipirktų suvokiamą laiko tarpą.

Absoliutus idiotizmas skaičiuoti infrastruktūros statymo "atsipirkimą". Kaip ir gatvių, šaligatvių, parkų, autostradų ir pan. "atsipirkimą".

[Ignalina]

Naują keleivinių traukinių depo pastatą statysis https://ltg.lt/naujienos/2024/ltg-li...avimo-sutarti/

Depą išlaikys Naujojoje Vilnioje, tad prisidėjus naujiems elektrifikuotiems maršrutams padaugės oro vežiojimo N. Vilnia - Vilnius atkarpoje. Gal jau pats laikas būtų visais reisais į depą vežti ir keleivius, o ne išvažiuot užrakintomis durimis?

[John]

Depą išlaikys Naujojoje Vilnioje, tad prisidėjus naujiems elektrifikuotiems maršrutams padaugės oro vežiojimo N. Vilnia - Vilnius atkarpoje. Gal jau pats laikas būtų visais reisais į depą vežti ir keleivius, o ne išvažiuot užrakintomis durimis?

"Nėra paklausos".

[mantasm]

Absoliutus idiotizmas skaičiuoti infrastruktūros statymo "atsipirkimą". Kaip ir gatvių, šaligatvių, parkų, autostradų ir pan. "atsipirkimą".

Žemyniniam Taivane tokia logika gal ir veikia. Pas mus - ne. Ar statom maglevą ir trijų juostų autostradą į kiekvieną kaimą?

[John]

Žemyniniam Taivane tokia logika gal ir veikia. Pas mus - ne. Ar statom maglevą ir trijų juostų autostradą į kiekvieną kaimą?

Niekas niekur buhalteriškai tokių dalykų "atsipirkimo" neskaičiuoja. Taip niekada niekur nebuvo ir nebus. Kam rašinėti nesąmones?
Žinoma, kartais "paskaičiuoja" bendrą/social/whatever "impact", kuris būna gerokai didesnis, nei investicijos, bet tai irgi būrimas iš kavos tirščių. Paprastai tiesiog priimamas politinis sprendimas, kai būna akivaizdu, kad to reikia.

[DJ+]

This is the answer.

Skaičiuot skaičiuoja, bet tu visiškai teisus.

Šaltinis: Draugas kuris dirbo Trafikverket.
Trafikverket labai detaliai skaičiuoja visus atsiperkamumus, socialinį poveikį ir t.t.
Sudėtingos metodologijos ir t.t. Bet summa summarum, tai yra autoritetingas būrimas iš kavos tirščių.
Kai akivaizdu ko reikia ir kokių išvadų reikia, pagal jau padarytas išvadas derina dar nepadarytus skaičiavimus.

[mantasm]

Niekas niekur buhalteriškai tokių dalykų "atsipirkimo" neskaičiuoja. Taip niekada niekur nebuvo ir nebus. Kam rašinėti nesąmones?
Žinoma, kartais "paskaičiuoja" bendrą/social/whatever "impact", kuris būna gerokai didesnis, nei investicijos, bet tai irgi būrimas iš kavos tirščių. Paprastai tiesiog priimamas politinis sprendimas, kai būna akivaizdu, kad to reikia.

Tai kartais galim nutiest maglevą į kalabybiškį? Nes nu kodėl ne

Akivaizdumas ir yra vienokie ar kitokie paskaičiavimai. Nebent akivaizdumas traukiamas iš šiknos.

[John]

Tai kartais galim nutiest maglevą į kalabybiškį? Nes nu kodėl ne

Akivaizdumas ir yra vienokie ar kitokie paskaičiavimai. Nebent akivaizdumas traukiamas iš šiknos.

Nu kam į absurdus eiti?

[ignaloidas]

Kaip suprantu, nei po elektrifikacijos užbaigimo, nei po Stadlerių užsipirkimo, nei po naujo depo pastatymo, LTG net neplanuoja didinti maksimalaus greičio virš esamų 120km/h, kuris ir taip dar ne visur pasiekiamas

Greičio didinimas kaip ir įeina į elektrifikacijos projekto uždavinius.

[John]

Greičio didinimas kaip ir įeina į elektrifikacijos projekto uždavinius.

Good to know. Žiūrėsim tada. Labai labai noriu būti neteisus ir tikėti, kad bent kai kur tas greitis visgi bus padidintas bent iki 140km/h.

[Visdarlietus]

Įdomu kodėl būtent 160 km/h? Tiesiog iki tokio greičio buvo planuojama dar prieš daugiau nei 25 metus paleidžiant greituosius traukinius į Klaipėdą, tada Baltija ir Pajūris. Ar čia kažkoks techninis standartas yra tie 160 km/h ?

[John]

Įdomu kodėl būtent 160 km/h? Tiesiog iki tokio greičio buvo planuojama dar prieš daugiau nei 25 metus paleidžiant greituosius traukinius į Klaipėdą, tada Baltija ir Pajūris. Ar čia kažkoks techninis standartas yra tie 160 km/h ?

Standartas. Bent jau taip dažnai daroma. Turbūt istoriniai dalykai, nes 100mph daugmaž lygu 160km/h. Kadangi britai išrado geležinkelius, tai matyt ir greičio dydžius jie nustatinėjo. 100 mylių per valandą buvo gražus apvalus skaičius labai greitiems traukiniams savo laiku, ir tai gavosi daugmaž 160km/h.

[Lettered]

Good to know. Žiūrėsim tada. Labai labai noriu būti neteisus ir tikėti, kad bent kai kur tas greitis visgi bus padidintas bent iki 140km/h.

2008 m. straipsnis:

Traukiniu Vilnius – Kaunas, 160 km/val.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vokietijos kompanijos „DB-INTERNATIONAL GmbH“ atstovai pasirašė sutartis dėl „Techninės pagalbos (projektavimo) linijos Vilnius – Kaunas kelio modernizavimo greičiui iki 160 km/val.“
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/...km-val-n182559

[Bluefox]

O čia visų 2023 metų keleivių pervežimų statistika:

2023 m. pervežta viso 5 mln. keleivių:

• Iš jų Lietuvoje 4,7 mln.(94 proc.). 0.22 mln. daugiau nei 2022 m. ir 0.115 mln. daugiau nei 2019 m. (rekordiniais).
• Vilnius-Kaunas: 1.7 mln., metinis augimas 10 proc. (Populiariausias maršrutas)
• Vilnius-Klaipėda: 0.6 mln.
• Vilnius-Ryga: 0.0013 mln. (per paskutines penkias 2023-ų metų dienas)
• Kaunas–Šiauliai: metinis augimas 51 proc.
• Klaipėda–Šilutė: metinis augimas 20 proc.
• Vilnius–Vilniaus oro uostas: metinis augimas 18 proc.
• Vilnius-Varšuva-Krokuva: 0.038 mln. Kiek pamenu metų viduryje buvo minėta, kad pervežta apie 18 tūkst. keleivių, tad atrodo maršruto populiarumas išliko stabilus visus metus.
• 35 tūkstančiai pervežtų dviračių ir 8 tūkst. augintinių.

https://ltglink.lt/svarbus-pranesima...5-mln-keleiviu

Man klausimas kyla iš kur galėjo susidaryti 0.3 mln. keleivių ne Lietuvoje, jei į Lenkiją 38 tūkst.? Ar čia įskaičiuojami keleiviai vykstantys tranzitu į rusiją? Taip pat, matant Kaunas-Šiauliai augimą, panašu, kad maršrutas turi dar labai daug potencialo augti toliau.

Ir šiaip, gal kas žino, ar keleivių pervežimo statistika yra įslaptinta informacija ir visuomenei pranešama tik minimaliai, kad patenkinti poreikį? Nes būtų labai įdomu pamatyti kasmetinę visų maršrutų, stotelių statistiką, paanalizuoti, suprasti, kaip maršrutuose skiriasi 1/2 klasių pasirinkimai. Tuo pačiu ir sužinoti, kokia statistika ir kitų maršrutų, kurių populiarumas turbūt mažėja jei nėra minimi (kaip į Turmantą, Marcinkonis).

[Ignalina]

Detali statistika matosi metinėse ir tarpinėse LTG Link veiklos ataskaitose. Kol kas yra tik už 2023 I pusmetį:

[DSaulius]

O čia visų 2023 metų keleivių pervežimų statistika:

2023 m. pervežta viso 5 mln. keleivių:

• Iš jų Lietuvoje 4,7 mln.(94 proc.). 0.22 mln. daugiau nei 2022 m. ir 0.115 mln. daugiau nei 2019 m. (rekordiniais).
• Vilnius-Kaunas: 1.7 mln., metinis augimas 10 proc. (Populiariausias maršrutas)
• Vilnius-Klaipėda: 0.6 mln.
• Vilnius-Ryga: 0.0013 mln. (per paskutines penkias 2023-ų metų dienas)
• Kaunas–Šiauliai: metinis augimas 51 proc.
• Klaipėda–Šilutė: metinis augimas 20 proc.
• Vilnius–Vilniaus oro uostas: metinis augimas 18 proc.
• Vilnius-Varšuva-Krokuva: 0.038 mln. Kiek pamenu metų viduryje buvo minėta, kad pervežta apie 18 tūkst. keleivių, tad atrodo maršruto populiarumas išliko stabilus visus metus.
• 35 tūkstančiai pervežtų dviračių ir 8 tūkst. augintinių.

https://ltglink.lt/svarbus-pranesima...5-mln-keleiviu

Man klausimas kyla iš kur galėjo susidaryti 0.3 mln. keleivių ne Lietuvoje, jei į Lenkiją 38 tūkst.? Ar čia įskaičiuojami keleiviai vykstantys tranzitu į rusiją? Taip pat, matant Kaunas-Šiauliai augimą, panašu, kad maršrutas turi dar labai daug potencialo augti toliau.

Ir šiaip, gal kas žino, ar keleivių pervežimo statistika yra įslaptinta informacija ir visuomenei pranešama tik minimaliai, kad patenkinti poreikį? Nes būtų labai įdomu pamatyti kasmetinę visų maršrutų, stotelių statistiką, paanalizuoti, suprasti, kaip maršrutuose skiriasi 1/2 klasių pasirinkimai. Tuo pačiu ir sužinoti, kokia statistika ir kitų maršrutų, kurių populiarumas turbūt mažėja jei nėra minimi (kaip į Turmantą, Marcinkonis).

Matant visus metinius augimus, LG padarys vieną išvadą - papildomiems traukiniams, poreikio nėra

[bato_usai]

Matant visus metinius augimus, LG padarys vieną išvadą - papildomiems traukiniams, poreikio nėra

Ir kad maršrutas į Daugpilį ir toliau nėra nereikalingas, nes Turmantas yra greičiausiai Lietuvoje auganti vietovė ir tuoj, tuoj pasieks 100 tūkst. Praktiškai Paradise, Las Vegas.