Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[1252]

Lietuviai traukiniais važinėja bene mažiausiai Europoje – estai ir latviai aplenkė dvigubai

Šaltinis: 15min.lt

Lietuva užima priešpaskutinę vietą ES pagal vidutinį naudojimąsi traukiniais – už mūsų šalį šiuo aspektu prasčiau atrodo tik Graikija, rodo Eurostato statistika.

2019 m. gyventojai vidutiniškai nuvažiavo 128 kilometrus, o 2021 m. – 103 kilometrus.

Matuojant pagal traukinio keliones/gyventojui, <..> Lietuva 2019 m. kartu su Graikija tarp valstybių buvo paskutinė – po 1,8 kelionių/gyventojui, o 2021 m. – priešpaskutinė (1,4 kelionės).

Matuojant traukinių dalį transporte Lietuva buvo kiek aukščiau – su 0,9 (2021 m.) proc. lenkė Šiaurės Makedoniją, Graikiją, Serbiją, ir Juodkalniją. Aukščiausias rodiklis – Šveicarijoje, kur traukiniai 2019 m. užėmė 20 proc. (14,6 proc. 2021 m.) keleivinio transporto dalį.

Vis dėlto, Europos šalys nėra vienodos savo geografija, tad kai kuriose kompaktiškose šalyse kelionių traukiniais rodikliai gali būti kiek aukštesni vien dėl šios priežasties. Kaip Lietuva atrodo pagal geležinkelio tinklo tankumą? Bent jau šiuo aspektu - kur kas geriau. Mūsų šalis užima 20 vietą (31 geležinkelio kilometrai 1000 km² sausumos ploto) ir lenkia 11 šalių, tarp jų ir abi Baltijos valstybes.

Sveikinimai LTG, Susisiekimo ministerijai ir savivaldybėms.

[John]

Su tokiu apgailėtinu servisu ir požiūriu į keleivius, kažkaip kitaip ir negali būti. Net kai ES praktiškai už dyką pasiūlo pastatyti naujas geležinkelio stotis, to atsisakome.

[Tomas]

Darnus judumas my ass.

Sveikinimai LTG

LTG tikrai džiaugiasi, nes daug metų stengėsi minimizuoti keleivių vežimo apimtis ir savo pasiekė. Turbūt net premijas išsimokės tokia proga. O susisiekimo ministerijai šiaip dzin.

[transit]

Šiuo metu manau, kad visi šie LTG ir Vyriausybės veiksmai yra sąmoningi, siekiant sugadinti VT koncepciją Lietuvoje ir apskritai turėti plačius kelius automobiliams. Jei taip nėra, tai kaip Estijoje ir Latvijoje važiuojančiųjų skaičius išaugo dvigubai?

[jan]

Šiuo metu manau, kad visi šie LTG ir Vyriausybės veiksmai yra sąmoningi, siekiant sugadinti VT koncepciją Lietuvoje ir apskritai turėti plačius kelius automobiliams. Jei taip nėra, tai kaip Estijoje ir Latvijoje važiuojančiųjų skaičius išaugo dvigubai?

Kur dvigubai išaugo?
Keleivių LV EE visada buvo kelis kart daugiau nei LT nes Rygoje ir Taline yra priemiestiniai traukiniai.
Lietuvoje jie beveik neegzistuoja nes nėra miestuose traukinio linijų, visos eina pakraščiu per miškus arba per industrines zonas.
Atmetus priemiestinius keleivius LV EE vaizdas irgi nekoks, nuo 2010 nebėra traukinio į Ventspilį, nuo 2014 į Pernų.

[John]

Kur dvigubai išaugo?
Keleivių LV EE visada buvo kelis kart daugiau nei LT nes Rygoje ir Taline yra priemiestiniai traukiniai.
Lietuvoje jie beveik neegzistuoja nes nėra miestuose traukinio linijų, visos eina pakraščiu per miškus arba per industrines zonas.
Atmetus priemiestinius keleivius LV EE vaizdas irgi nekoks, nuo 2010 nebėra traukinio į Ventspilį, nuo 2014 į Pernų.

Maršrutų gal nėra, ne linijų? Jei dienos vidury norint nuvažiuoti iš Vilniaus į Trakus, populiarų priemiestį ir turizmo traukos centrą, kito traukinio reikia laukti daugiau kaip dvi valandas, tai čia linijos problema ar imbeciliško LTG maršrutų ir tvarkaraščių planavimo? Kaunas-Jonava? Vilnius-Vievis? Tas pats galioja ir visoms kitoms priemiestinėms linijoms, kurios neegzistuoja, nes debilai SuMine ir LTG tiesiog elementariai nesuvokia, kad taip galėtų būti.
Taip pat, kas tiksliai trukdo nutiesti tuos porą km bėgių nuo Kretingos iki Palangos ir paleisti tiesioginius traukinius tiek iš Klaipėdos, tiek iš Vilniaus? Keleivių srautai potencialiai milžiniški, bet jei politika yra tyčinis ir piktybiškas geležinkelių transporto nustekenimas ir naikinimas, tai biškį keista ieškoti kaltų "linijose" ar "industrinėse zonose". Ne tame problema, o LTG ir Susisiekimo ministerijos piktybiškame ir tyčiniame veikime, siekiant galutinai sunaikinti keleivinį geležinkelių transportą Lietuvoje.

[bato_usai]

Originalus straipsnis su statistika:
https://www.euronews.com/next/2023/0...rain-in-europe

Pirmiausia tai sakyčiau trūksta lokomotyvų ir vagonų (jeigu atsiribosime nuo normalių vadovų keleivio vežimo daliai klausimo). Kai LTG pilnai išparduoda maršrutą likus dienom iki išvykimo ir neturi kaip tuomet pridėti talpos ar papildomą reisą, tai sakyčiau situacija yra probleminė. Pasižiūrėjus metines ataskaitas ir kiek yra pripirkta ir netgi dabar užsakoma krovininių ir koks nesveikas santykis su keleiviniais visada norisi vemti.

[bato_usai]

Kitas dalykas, jeigu pastebėsite, trūksta dar duomenų iš Olandijos, iš Belgijos ir iš Vengrijos. Turbūt nelenktų Šveicarijos, bet būtų gerokai didesni vidurkiai.

[Bluefox]

Lyg ir dar nebuvo dalintasi. LTG apžvalginė prezentacija apie planuojamus projektus artimiausiais metais (elektrifikacija, Rail Baltica, kroviniai ir t.t.): https://doc.ltg.lt/lt/apie_mus/strat...ija%202040.pdf

Gaila nieko apie važiavimo greitį, integraciją su miestų VT sistemomis.

[Julius.ste]

Gaila nieko apie važiavimo greitį, integraciją su miestų VT sistemomis.

Lyg ir priešpaskutinėje skaidrėje užsiminta. Tiesa, labai abstrakčiai:

Vienas bilietas, viena mokėjimo sistema, apjungtos skirtingos transporto rūšys, į LTG LINK sistemą integruota „Door to door“ (D2D) dalis

O žmonėms su individualiais poreikiais, manau neįgaliesiems, tuo pačiu daugeliu atveju ir tėvams su vaikų vežimėliais pritaikymas žadamas tik po 2027.

[ignaloidas]

O žmonėms su individualiais poreikiais, manau neįgaliesiems, tuo pačiu daugeliu atveju ir tėvams su vaikų vežimėliais pritaikymas žadamas tik po 2027.

Tai kad nepakeitus traukinių nelabai ir pritaikysi esamus, kažkiek dabartiniai tinkami, bet tikrai ne visi ir tikrai ne puikūs, o nauji tik 2026 teatkeliauja. Kad pritaikyt visus prireiks gerokai daugiau nei dabar užsakyta, ir nors kažkiek būtų galima akceleruoti, nėra biudžetų ir/ar paramos kad išpildyt prieš 2027.

Man tiesa sakant labiau įdomu kaip su traukiniais Rail Baltica'i, kalbama kad 2028 važiuos traukiniai ruožais Lietuvoje, bet kiek dabar perka naujų tai atrodo tarsi pagrinde skirta atnaujinti esamus nei kad plėsti parką. Regis naujų traukinių pirkimų skelbta nebuvo, o matant laikus užsakymų išpildymo kaip jau ir laikas būtų,

[neoplan]

Dalyje stočių užtektų bent minimalių išlaidų mobilumo pagerinimui. Teko neseniai keliauti iš Lazdėnų stoties, kuri šiltuoju sezonu gana populiari dėl šalia esančio regioninio parko, tai nustebino, jog nėra net elementaraus bebarjerinio perėjimo tarp platformų. Į vieną pusę atvykus su neįgaliojo vežimėliu, atgal iš tos pačios stoties pats nebegrįši. Bet tai lygiai taip pat nepatogu ir vežantis dviračius, tėvams su vežimėliais ir t.t.

[Julius.ste]

Suprantama, jog traukinių taip greitai nepakeisi. Bet daugumoje yra žemas įėjimas, kuris nesukelia didelių keblumų. Lieka seni laiptuoti dyzeliniai Turmanto ir Marcinkonių kryptimi. Nežinau kokia situacija kituose, ne iš Vilniaus važiuojančių, regionuose. Kaip neoplan rašė, problema labiau yra ne traukiniai, o stotys. Vilniuje net į požeminę perėją negalėtų pats neįgalusis patekti. Iš pirmo perono yra keltuvas prie laiptų, bet norint juo naudotis reikia skambinti paliktu numeriu. Lentvaryje, kiek pamenu irgi lyg numeris pakabintas ant sienos. Naujoji Vilnia ir t.t.

[MedinisStrazdas]

Man tiesa sakant labiau įdomu kaip su traukiniais Rail Baltica'i, kalbama kad 2028 važiuos traukiniai ruožais Lietuvoje, bet kiek dabar perka naujų tai atrodo tarsi pagrinde skirta atnaujinti esamus nei kad plėsti parką. Regis naujų traukinių pirkimų skelbta nebuvo, o matant laikus užsakymų išpildymo kaip jau ir laikas būtų,

Taigi eilinį kartą panaikins vietinius maršrutus, liks riedmenų rail baltikai.

[angelswing]

Suprantama, jog traukinių taip greitai nepakeisi. Bet daugumoje yra žemas įėjimas, kuris nesukelia didelių keblumų. Lieka seni laiptuoti dyzeliniai Turmanto ir Marcinkonių kryptimi. Nežinau kokia situacija kituose, ne iš Vilniaus važiuojančių, regionuose. Kaip neoplan rašė, problema labiau yra ne traukiniai, o stotys. Vilniuje net į požeminę perėją negalėtų pats neįgalusis patekti. Iš pirmo perono yra keltuvas prie laiptų, bet norint juo naudotis reikia skambinti paliktu numeriu. Lentvaryje, kiek pamenu irgi lyg numeris pakabintas ant sienos. Naujoji Vilnia ir t.t.

čia kurioje daugumoje yra žemas įėjimas? Čia Škodos tik, ir iš dalies į Klaipėdą, (o kartais į tą patį Turmantą) vykstantys Pesa 730. Iš dalies, nes žemos grindys yra tik įlipus, zonoje prie tualeto. Norint eiti toliau iš abiejų pusių pasitinka laiptai vagono viduje.

be paminėtų senų dyzelinių reiktų dar pridėti užsilikusius RA-2, bei ne tokius senus PESA 620, PESA 630

[John]

Šiaip geras klausimas, dėl kokių tiksliai priežasčių, per daugiau, nei 20 metų, LTG nepakeitė (kaip suprantu, net ir neplanuoja keisti) peronų aukščių iki ES numatyto standarto 760 arba bent 550mm? "Trūksta riedmenų" argumentas čia kaip ir sunkiai tiktų. Elementarus glušumas ir nekomeptencija?

[Tomas]

Geležinkeliu niekas nevažiuoja, nėra prasmės investuoti.

[ignaloidas]

Šiaip geras klausimas, dėl kokių tiksliai priežasčių, per daugiau, nei 20 metų, LTG nepakeitė (kaip suprantu, net ir neplanuoja keisti) peronų aukščių iki ES numatyto standarto 760 arba bent 550mm? "Trūksta riedmenų" argumentas čia kaip ir sunkiai tiktų. Elementarus glušumas ir nekomeptencija?

Man regis kas naujai pastatoma pakeliama, e.g. RB1 naujai statyti peronai visi 550mm. Bet pavyzdžiui dėl Kauno stoties atnaujinimo, projekte regis nemačiau nieko dėl peronų tiksliai, nors Rail Baltica kaip ir planuoja 760mm kaip standartą visur turėt? Ta pačia proga būtų galima pakelt ir 1520mm peronus, vistiek ten beveik viską praknis.

[alga]

Šiaip geras klausimas, dėl kokių tiksliai priežasčių, per daugiau, nei 20 metų, LTG nepakeitė (kaip suprantu, net ir neplanuoja keisti) peronų aukščių iki ES numatyto standarto 760 arba bent 550mm? "Trūksta riedmenų" argumentas čia kaip ir sunkiai tiktų. Elementarus glušumas ir nekomeptencija?

Dėl tų pačių priežasčių, kodėl per 20 metų platformų aukščių prie ES TSI nepriderino Vokietija, Lenkija ir visi kiti. Daug senos infrastruktūros pastatytos pagal ankstesnius standartus, ir yra daugiau ką veikt, negu kilnot peronus.

[John]

Dėl tų pačių priežasčių, kodėl per 20 metų platformų aukščių prie ES TSI nepriderino Vokietija, Lenkija ir visi kiti. Daug senos infrastruktūros pastatytos pagal ankstesnius standartus, ir yra daugiau ką veikt, negu kilnot peronus.

Ta prasme visus tuos 5 ar 6 realiai naudojamus peronus Lietuvoje reiktų labai sudėtingai priderinti?