Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[John]

Kas man nepatinka, tai kad neįmanoma paieškoje nurodyti minimalaus ar maksimalaus persėdimo laiko. Kartais pasiūlo kokius nors 70 min. trukmės persėdimus, o kartais 7 min. Bet forume daug kas prirašė apie dažnus vėlavimus, tai turbūt nusipirkęs variantą su 7 min. persėdimu liksi kvailio vietoj, nes antrasis traukinys, spėju, nepalauks.

Kiek žiūrinėjau tvarkaraštį, lyg ir „suderinti“ persėdimai trunka bent kokias 20 minučių. Tai čia turbūt tiek užmesta rezervo vėlavimams? Ar tiesiog LTG mėgsta ilgiau užlaikyti keleivius peronuose be stogo? Lyginant su tais 20 min. persėdimais, tie variantai su 7 min. persėdimais atrodo kaip kažkoks atsitiktinis „susiderinimas“, kurio niekas nenumatė, bet leidžia pirkti bilietus.

O su Kaunas-Šiauliai maršrutu įdomumas tas, kad tai vienas iš nedaugelio maršrutų, kuris labai konkurencingas laiko prasme. Gerai, kad padaugėjo reisų, bet tas konkurencingumas pilnai galės pasireikšti esant bent kokiom 8 porom per dieną...

"Persėdimai", kai traukiniai važiuoja porą kartų per dieną ar šiaip nereguliariu ir neaišku kieno sąlygotu laiku, yra gana beprasmis ir absoliučiai nepatikimas dalykas. Ypač kai su tais keliais servisais per dieną LTG sugeba užvėluoti didžiąją dalį traukinių be aiškios priežasties. Problemą šituo konkrečiu atveju su persėdimu Kaišiadoryse nemaža dalimi spręstų žmoniškas Vilnius-Kaunas tvarkaraštis, kuris turėtų būti elementariai kas valandą visą dieną (su keliais kaspusvalandiniais servisais piko metu). Atitinkamai reiktų paderinti ir Vilnius-Klaipėda, kuris turėtų eiti kas porą valandų ar kažkiek panašiai ir būtų draugiškas Vilnius-Kaunas persėdimams Kaišiadoryse. Protu nesuvokiama, kokie bepročiai LTG sudarinėja tvarkaraščius. Ypač kai prekinių traukinių tranzitas iš BY ir RU smarkiai kritęs ir nebėra problemų dėl capacity (tiesą sakant, jų realiai niekada nebuvo). Ar čia elementarus LTG specelystų glušumas ar kažkokios techninės priežastys (riedmenų trūkumas™) sąlygoja tokius absurdus su LTG tvarkaraščiais?

[Gator]

Kas man nepatinka, tai kad neįmanoma paieškoje nurodyti minimalaus ar maksimalaus persėdimo laiko. Kartais pasiūlo kokius nors 70 min. trukmės persėdimus, o kartais 7 min. Bet forume daug kas prirašė apie dažnus vėlavimus, tai turbūt nusipirkęs variantą su 7 min. persėdimu liksi kvailio vietoj, nes antrasis traukinys, spėju, nepalauks.

Kiek žiūrinėjau tvarkaraštį, lyg ir „suderinti“ persėdimai trunka bent kokias 20 minučių. Tai čia turbūt tiek užmesta rezervo vėlavimams? Ar tiesiog LTG mėgsta ilgiau užlaikyti keleivius peronuose be stogo? Lyginant su tais 20 min. persėdimais, tie variantai su 7 min. persėdimais atrodo kaip kažkoks atsitiktinis „susiderinimas“, kurio niekas nenumatė, bet leidžia pirkti bilietus.

Įdomu ar išvis tuos persėdomus derino. Na pvz Kaunas Šiauliai tie persėdimai. Toks vaizdas, kad sudarė atskirai Kaunas Vilnius ir Vilnius Šiauliai grafikus, o persėdimai Kaunas Šiauliai yra tiesiog tai kas atsitiktinai sutapo, kad Kaišiadoryse prasilenkia ir tiek.

[taccido]

"Persėdimai", kai traukiniai važiuoja porą kartų per dieną ar šiaip nereguliariu ir neaišku kieno sąlygotu laiku, yra gana beprasmis ir absoliučiai nepatikimas dalykas. Ypač kai su tais keliais servisais per dieną LTG sugeba užvėluoti didžiąją dalį traukinių be aiškios priežasties. Problemą šituo konkrečiu atveju su persėdimu Kaišiadoryse nemaža dalimi spręstų žmoniškas Vilnius-Kaunas tvarkaraštis, kuris turėtų būti elementariai kas valandą visą dieną (su keliais kaspusvalandiniais servisais piko metu). Atitinkamai reiktų paderinti ir Vilnius-Klaipėda, kuris turėtų eiti kas porą valandų ar kažkiek panašiai ir būtų draugiškas Vilnius-Kaunas persėdimams Kaišiadoryse. Protu nesuvokiama, kokie bepročiai LTG sudarinėja tvarkaraščius. Ypač kai prekinių traukinių tranzitas iš BY ir RU smarkiai kritęs ir nebėra problemų dėl capacity (tiesą sakant, jų realiai niekada nebuvo). Ar čia elementarus LTG specelystų glušumas ar kažkokios techninės priežastys (riedmenų trūkumas™) sąlygoja tokius absurdus su LTG tvarkaraščiais?

Ne visai taip. Į Mažeikius yra keturios reisų poros per dieną, bet tai nereiškia, kad jos negali būti suderintos su Vilnius-Šiauliai. Jos netgi TURI būti suderintos (dabar tik viena pora ale suderinta).
Gerai, tarkim, kad traukiniai linkę vėluoti. Tai net ir tokiu atveju galima numatyti žmoniškesnius persėdimus. Šiauliai>Mažeikiai galima padaryti 5 min. persėdimą. Jeigu traukinys iš Vilniaus vėluoja, Mažeikių traukinys tiesiog turi palaukti. Netikiu, kad į Mažeikius toks intensyvus krovinių eismas, kad negalima pavėlinti traukinio. Bet tai išeina visais atžvilgiais geriau, nes keleivis nesėdės beprasmiškai Šiaulių stotyje 20 min., o stovės tik 3-5 min., visiškai nesvarbu, ar pirmasis traukinys vėlavo, ar ne.

Priešinga kryptimi Mažeikiai>Šiauliai traukinys gali atvykti kokias 15 min. prieš traukinio į Vilnių išvykimą, jeigu jau taip dreba kinkos dėl Mažeikių traukinio vėlavimo.
Bet dabar kažkokios nesąmonės padarytos: persėdimas link Mažeikių trunka 26 min., persėdimas į Vilnių 20 min.

O kaip minėta, vakarinėje kelionėje Vilnius>Mažeikiai persėdimas nuo gruodžio 11 d. išsitemps nuo 20 min. iki 41 min.


Dėl persėdimų Kaišiadoryse tai čia komplikuota istorija. Pirma, greitieji Klaipėdos traukiniai nestoja Kaišiadoryse. Antra, toks persėdimas užtruktų ilgiau ir pagal atstumą būtų ilgesnis.
Todėl čia reikėtų įdėmiai žiūrėti, kaip geriau derinti. Gal pvz. Jonavoje, kaip buvau siūlęs „Lietuvos takte“.
https://100minciu.wordpress.com/2021...uvos-taktas/#e
Bet taip, esminė problema yra Vilnius<>Klaipėda ir Vilnius<>Kaunas reguliarumas, nes jeigu jie nereguliarūs bei retesni nei 2 val., tai ir kitų maršrutų neįmanoma normaliai suderinti.

Įdomu ar išvis tuos persėdomus derino. Na pvz Kaunas Šiauliai tie persėdimai. Toks vaizdas, kad sudarė atskirai Kaunas Vilnius ir Vilnius Šiauliai grafikus, o persėdimai Kaunas Šiauliai yra tiesiog tai kas atsitiktinai sutapo, kad Kaišiadoryse prasilenkia ir tiek.

Dar tame PR straipsnyje kažkas buvo paminėta apie Šilutę. Tai iš tikrųjų yra nemažai „persėdimų“, bet jie visi kažkokios keistos 25-30 min. trukmės. Tik darbo dienomis yra vienas įdomus: iš Šilutės galima persėsti į Klaipėda-Šiauliai-Vilnius traukinį, bet persėdimas tik 7 min. (7:23-7:30). Tai man labai įdomu, ar praktiškai tokia kelionė įmanoma.

[John]

Ne visai taip. Į Mažeikius yra keturios reisų poros per dieną, bet tai nereiškia, kad jos negali būti suderintos su Vilnius-Šiauliai. Jos netgi TURI būti suderintos (dabar tik viena pora ale suderinta).
Gerai, tarkim, kad traukiniai linkę vėluoti. Tai net ir tokiu atveju galima numatyti žmoniškesnius persėdimus. Šiauliai>Mažeikiai galima padaryti 5 min. persėdimą. Jeigu traukinys iš Vilniaus vėluoja, Mažeikių traukinys tiesiog turi palaukti. Netikiu, kad į Mažeikius toks intensyvus krovinių eismas, kad negalima pavėlinti traukinio. Bet tai išeina visais atžvilgiais geriau, nes keleivis nesėdės beprasmiškai Šiaulių stotyje 20 min., o stovės tik 3-5 min., visiškai nesvarbu, ar pirmasis traukinys vėlavo, ar ne.

Priešinga kryptimi Mažeikiai>Šiauliai traukinys gali atvykti kokias 15 min. prieš traukinio į Vilnių išvykimą, jeigu jau taip dreba kinkos dėl Mažeikių traukinio vėlavimo.
Bet dabar kažkokios nesąmonės padarytos: persėdimas link Mažeikių trunka 26 min., persėdimas į Vilnių 20 min.

O kaip minėta, vakarinėje kelionėje Vilnius>Mažeikiai persėdimas nuo gruodžio 11 d. išsitemps nuo 20 min. iki 41 min.


Dėl persėdimų Kaišiadoryse tai čia komplikuota istorija. Pirma, greitieji Klaipėdos traukiniai nestoja Kaišiadoryse. Antra, toks persėdimas užtruktų ilgiau ir pagal atstumą būtų ilgesnis.
Todėl čia reikėtų įdėmiai žiūrėti, kaip geriau derinti. Gal pvz. Jonavoje, kaip buvau siūlęs „Lietuvos takte“.
https://100minciu.wordpress.com/2021...uvos-taktas/#e
Bet taip, esminė problema yra Vilnius<>Klaipėda ir Vilnius<>Kaunas reguliarumas, nes jeigu jie nereguliarūs bei retesni nei 2 val., tai ir kitų maršrutų neįmanoma normaliai suderinti.



Dar tame PR straipsnyje kažkas buvo paminėta apie Šilutę. Tai iš tikrųjų yra nemažai „persėdimų“, bet jie visi kažkokios keistos 25-30 min. trukmės. Tik darbo dienomis yra vienas įdomus: iš Šilutės galima persėsti į Klaipėda-Šiauliai-Vilnius traukinį, bet persėdimas tik 7 min. (7:23-7:30). Tai man labai įdomu, ar praktiškai tokia kelionė įmanoma.

Ok, tarkim Mažeikių traukinys gali palaukti, bet Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda tikrai nieko nelauks. O ir šiaip neteko girdėti apie "palaukimo" praktiką. Realybėje Mažeikių traukinio "palaukimas" būtų tik dar vienas vėlavimas iš daugumos keleivių perspektyvos. Dar vienas dalykas, kad 5 minutės net nesiskaito kaip vėlavimas ir už tai net aš pernelyg nebaru LTG. Dažnai vėluoja ir 10 ir 15 minučių ir tai kartojasi nuolat tai dėl tos, tai dėl anos priežasties (realiai dėl nekompetencijos ir aplaidumo). Ir kas gi trukdo pradžiai Vilnius-Kaunas padaryti clock-facing tvarkaraštį tiksliai kas valandą? Tai neišspręstų visų persėdimų problemos, bet bent jau būtų galima žinoti, kad jei ką, tai nereiks Kaišiadoryse laukti daugiau, kaip valandos, o tikriausiai kur kas mažiau. Tiesiog paprastas psichologinis užtikrintumas, kas yra labai svarbu bet kokiame VT. Na ir bilietų kainas skaičiuoti ne pagal bėgių kilometražą, o pagal realistišką atstumą tarp kelionės pradžios ir pabaigos. Arba tiesiog nerodyti tokių "jungčių", jei jau tai kelia problemas.

[taccido]

Ok, tarkim Mažeikių traukinys gali palaukti, bet Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda tikrai nieko nelauks.

Taigi rašiau, kad traukinys iš Mažeikių gali atvažiuoti 15 min. prieš Šiauliai-Vilnius išvykimą, kad būtų pakankamas rezervas. O priešinga kryptimi užtenka 5 min. su palaukimo galimybe. Regioninis taikosi prie greitojo, bet ne atvirkščiai.

Jeigu aš atvykau iš Vilniaus į Šiaulius, persėdu į laukiantį Šiauliai-Mažeikiai traukinį, tai kodėl turiu traukinyje sėdėti 20 min.? O jeigu traukinys dar neatvažiavęs – dar blogiau, kad keleiviai 20 min. laikomi lauke.

O ir šiaip neteko girdėti apie "palaukimo" praktiką. Realybėje Mažeikių traukinio "palaukimas" būtų tik dar vienas vėlavimas iš daugumos keleivių perspektyvos.

Normali praktika Vokietijoje, kad regioninis palaukia vėluojančio greitojo. Aišku, ne visur ir ne visada, nes yra tam tikras limitas.
Būna, kad greitasis kažkur užsilaiko, tada palydovas per garsiakalbį praneša, kad vėluojam ir po kelių minučių pasakys, ar įvyks anšliusai artimiausiame mieste.
Po kelių minučių praneša, kad traukinys į miestą X palauks/nepalauks ir kokia alternatyvi kelionės galimybė. Jeigu neįvyksta suderintas persėdimas į paskutinį dienos traukinį, liepia kreiptis į traukinio palydovus.

Dar vienas dalykas, kad 5 minutės net nesiskaito kaip vėlavimas ir už tai net aš pernelyg nebaru LTG. Dažnai vėluoja ir 10 ir 15 minučių ir tai kartojasi nuolat tai dėl tos, tai dėl anos priežasties (realiai dėl nekompetencijos ir aplaidumo). Ir kas gi trukdo pradžiai Vilnius-Kaunas padaryti clock-facing tvarkaraštį tiksliai kas valandą? Tai neišspręstų visų persėdimų problemos, bet bent jau būtų galima žinoti, kad jei ką, tai nereiks Kaišiadoryse laukti daugiau, kaip valandos, o tikriausiai kur kas mažiau. Tiesiog paprastas psichologinis užtikrintumas, kas yra labai svarbu bet kokiame VT. Na ir bilietų kainas skaičiuoti ne pagal bėgių kilometražą, o pagal realistišką atstumą tarp kelionės pradžios ir pabaigos. Arba tiesiog nerodyti tokių "jungčių", jei jau tai kelia problemas.

Taip. Neseniai buvo incidentas su traukinių atšaukimas Vilnius-Kaunas. Tai nustebau, kad reikia skambinti telefonu, norint sužinoti, ar traukinys atvažiuos laiku. Kas neleidžia padaryti pranešimų internete, kad galima būtų pasitikrinti savo traukinio punktualumą? Arba matyti pranešimą: „vėlavimas 5 min.“.

[John]

Taigi rašiau, kad traukinys iš Mažeikių gali atvažiuoti 15 min. prieš Šiauliai-Vilnius išvykimą, kad būtų pakankamas rezervas. O priešinga kryptimi užtenka 5 min. su palaukimo galimybe. Regioninis taikosi prie greitojo, bet ne atvirkščiai.

Jeigu aš atvykau iš Vilniaus į Šiaulius, persėdu į laukiantį Šiauliai-Mažeikiai traukinį, tai kodėl turiu traukinyje sėdėti 20 min.? O jeigu traukinys dar neatvažiavęs – dar blogiau, kad keleiviai 20 min. laikomi lauke.



Normali praktika Vokietijoje, kad regioninis palaukia vėluojančio greitojo. Aišku, ne visur ir ne visada, nes yra tam tikras limitas.
Būna, kad greitasis kažkur užsilaiko, tada palydovas per garsiakalbį praneša, kad vėluojam ir po kelių minučių pasakys, ar įvyks anšliusai artimiausiame mieste.
Po kelių minučių praneša, kad traukinys į miestą X palauks/nepalauks ir kokia alternatyvi kelionės galimybė. Jeigu neįvyksta suderintas persėdimas į paskutinį dienos traukinį, liepia kreiptis į traukinio palydovus.

Problema su Vokietija, kad ten traukiniai nors ir vėluoja (pats su kaupu tuo įsitikinau praėjusią vasarą ), bet jie važiuoja dažnai, maršrutų daug ir dažnai egzistuoja alternatyvūs maršrutai per aplinkui ar kitokio tipo servisu (vietoj S-Bahn, gali imti RE ar dar kokį nors servisą). Panašiai ir NL, kur traukinių daug, maršrutų daug, vėluojant ar dingus vienam traukiniui visada yra koks nors kitas ir nereikia dėl to stresuoti.

LTG atveju su vienu ar dviem traukiniais per dieną persėdimo galimybės egzistuoja labiau popieriuje, nei praktikoje. Visokie "derinimai" tai irgi spręstų tik popieriuje. Labai labai mažai keleivių naudotųsi tokiomis galimybėmis dėl patikimumo stokos. Patikimumas šiuo atveju ne tik konkretaus traukinio punktualumas, bet kelionės patikimumas plačiąja prasme, kai esi užtikrintas, kad no matter what, į kelionės tikslą kažkaip nusigausi traukiniu, net jei vienas ar keli traukiniai vėluos ar bus atšaukti. Problemos sprendimas yra gana aiškus: clock facing tvarkaraščiai visomis pagrindinėmis kryptimis: Vilnius-Kaunas kas valandą, Vilnius-Klaipėda kas 2 valandas, Kaunas-Šiauliai kas 2 valandas. Problem solved. Brangu? Nėra daug keleivių? Užsiauginkim keleivių bazę leisdami patikimą clock-facing servisą ir jo nekaitaliokim. Visi žinos, kad per dieną važiuoja bent ~8 traukiniai tuo pačiu valandos metu. Leidžiam tinkamo dydžio traukinius ir t.t. Basic stuff. Nebereiktų nei nieko "derinti" nei aiškintis, kodėl gi tie keleiviai mieliau renkasi autobusą ar nuosavą mašiną, nei traukinį. LTG keleivių ir maršrutų skaičiai yra mizeriniai ir sustatyti normalų tvarkaraštį tokiomis sąlygomis ten galėtų 5 metų vaikas per 10 minučių.

[ejs-ejs]

LTG keleivių ir maršrutų skaičiai yra mizeriniai ir sustatyti normalų tvarkaraštį tokiomis sąlygomis ten galėtų 5 metų vaikas per 10 minučių.

Taip ir yra. Kam tuomet kažką keisti?

[Pilaitis]

Taip ir yra. Kam tuomet kažką keisti?

Problema manau, kad dirba ten visai ne 5 metų vaikai ir atlygius irgi gauna ne visai vaikiškus

[Gator]

Na ir bilietų kainas skaičiuoti ne pagal bėgių kilometražą, o pagal realistišką atstumą tarp kelionės pradžios ir pabaigos. Arba tiesiog nerodyti tokių "jungčių", jei jau tai kelia problemas.

Ar irgi pagalvojau - kodėl Kaunas - Šiauliai "jungiamasis" reisas per Kaišioadoris turi kainuot idaug daugiau nei tiesioginis. Ir lėtesnis, ir brangesnis.
Kodėl negalėtų kainuoti tiek pat kiek tiesioginis? Apart LG nerangumo, ar yra argumentų?
Kaip tu paskatinsi važiuot su persėdimu, jeigu jis ženkliai brangesnis ir ženkliai lėtesnis už tiesioginį?

[Aleksio]

Ar irgi pagalvojau - kodėl Kaunas - Šiauliai "jungiamasis" reisas per Kaišioadoris turi kainuot idaug daugiau nei tiesioginis. Ir lėtesnis, ir brangesnis.

Keleivis moka už atstumą, todėl ir brangiau. Jeigu keleiviui tai nepatinka - tegul renkasi kitą transportą.

[ejs-ejs]

Taigi rašiau, kad traukinys iš Mažeikių gali atvažiuoti 15 min. prieš Šiauliai-Vilnius išvykimą, kad būtų pakankamas rezervas. O priešinga kryptimi užtenka 5 min. su palaukimo galimybe. Regioninis taikosi prie greitojo, bet ne atvirkščiai.

Realiai pvz Šiauliai keleiviams naudoja 3 kelius. Nei vienas jų nėra skirtas dvikrypčiam eismui, nors gal galėtų būti pritaikytas (įrengus atitinkamą signalizaciją). Požeminės perėjos nėra, tik tiltas.

Kaip galėtų būti organizuotas eismas? Kelių numeracija nuo stoties pastato pusės, jei kam kiltų klausimų.
Vilnius -Klaipėda ir Klaipėda - Vilnius prasilenkia aplink Šaulius.Kaip ir ideali vieta pajungti regioninius maršrutus. Regionai (Mažeikiai, Rokiskis) suvažiuoja prieš "metropoliją", išvažiuoja po jos, svarbu tinkamai sudėlioti peronus.
Pvz: Vilnius- Klaipėda atvažiuoja į pirmą kelią, Klaipėda - Vilnius - į antrą, kai yra dabar. Trečias kelias pritaikomas darbui dviems kryptimis, į jį suvažiuoja vakarinės ir rytinės krypčių regioniniai traukiniai. Minusas - po kelius besiblaškantys žmonės, dėl kurių saugumo iešmai visą laiką turi būti perjungti į du tuščius stoties keleivinės dalies apvažiavmo kelius.

Kitas variantas, kiek saugesnis: regioniniams maršrutams pritaikomas pirmas kelias, įrengiant krypčių atskyrimą bei atitinkamą signalizaciją ir perėją ties stoties durimis. Gali būti, jog vakarinės pusės pirmą peroną tektų šiek tiek pailginti. Tuomet 'metropoliui' skiriami antras ir trečias keliai, kurie turi bendrą peroną. Minusas - kai antrame kelyje atvažiuoja arba stovi traukinys, į antrą peroną galima patekti tik tiltu (arba perėja kažkur ties buvusiu aklikeliu) ir tai irgi nėra labai saugu keleiviams. Plius stoties kelių rekonstrukcija, jei leidžia kreivės.

Bet, vėl tie keleiviai kažkuo nori; kroviniams to nereikia.

Normali praktika Vokietijoje, kad regioninis palaukia vėluojančio greitojo. Aišku, ne visur ir ne visada, nes yra tam tikras limitas.

Jie ko gero gali naudoti daugiau kelių. Lietuvoje ko gero tik Vilniaus ir Kauno stotys gali vienu metu priimti 2+2 priešingų krypčių keleivinius traukinius.

[ejs-ejs]

Keleivis moka už atstumą, todėl ir brangiau. Jeigu keleiviui tai nepatinka - tegul renkasi kitą transportą.

Ne apie bulves ar buratinus kalbame, kad bilieto kainą skaičiuoti tonkilometriais.

[John]

Ar irgi pagalvojau - kodėl Kaunas - Šiauliai "jungiamasis" reisas per Kaišioadoris turi kainuot idaug daugiau nei tiesioginis. Ir lėtesnis, ir brangesnis.
Kodėl negalėtų kainuoti tiek pat kiek tiesioginis? Apart LG nerangumo, ar yra argumentų?
Kaip tu paskatinsi važiuot su persėdimu, jeigu jis ženkliai brangesnis ir ženkliai lėtesnis už tiesioginį?

Nelabai gali būti kitų argumentų. Nebent argumentas, kad LTG tyčia skatina žmones nesinaudoti jungtimis. Bet jei taip, tai turbūt išvis nevertėtų tų "jungčių" rodyti.

[acetonas]

Nelabai gali būti kitų argumentų. Nebent argumentas, kad LTG tyčia skatina žmones nesinaudoti jungtimis. Bet jei taip, tai turbūt išvis nevertėtų tų "jungčių" rodyti.

Jeigu jų nerodytų, būtų per daug akivaizdu ir sukeltų per daug klausimų. Šiaip, turime LTG atstovą forume. Koks jo požiūris į keleivius yra akivaizdus.

[felar]

Dar vienas leak'as iš LTG Link website'o. Panašu, kad LTG Link nuo gruodžio mėn. planuoja testuoti jungtinį bilietą su Vilniaus JUDU.

Nuorodos (kol kas dar veikia):
https://ltglink.lt/anglies-pluosto-laumzirgiai
https://ltglink.lt/en/combined-ticket

[John]

Gal kas žino, koks dabar statusas didžiojo LTG riedmenų pirkimo už 200 milijonų, apie kurį ketinimai buvo paskelbti 2020? Kas nors juda ar padėta į stalčių? Nes su dabartiniu riedmenų parku jie ilgai netemps ir kyla grėsmė serviso integralumui.

[Valdemar]

Dar vienas leak'as iš LTG Link website'o. Panašu, kad LTG Link nuo gruodžio mėn. planuoja testuoti jungtinį bilietą su Vilniaus JUDU.

Nuorodos (kol kas dar veikia):
https://ltglink.lt/anglies-pluosto-laumzirgiai
https://ltglink.lt/en/combined-ticket

Įdomu ar veiks sistema jei važiuosi iki Naujosios Vilnios. Ten tiek pat būtų aktualus toks bilietas.

[Zefyras]

Dar vienas leak'as iš LTG Link website'o. Panašu, kad LTG Link nuo gruodžio mėn. planuoja testuoti jungtinį bilietą su Vilniaus JUDU.

Nuorodos (kol kas dar veikia):
https://ltglink.lt/anglies-pluosto-laumzirgiai
https://ltglink.lt/en/combined-ticket

Labai juokingas tekstas surašytas (veri sustainabal trevel wis trolejbus), vistiek iki galo nesupratau, koks bilieto tipas reklamuojamas. Dieninis VT bilietas Vilniuje ir traukinio bilietas į vieną pusę?

[ifl]

Labai juokingas tekstas surašytas (veri sustainabal trevel wis trolejbus), vistiek iki galo nesupratau, koks bilieto tipas reklamuojamas. Dieninis VT bilietas Vilniuje ir traukinio bilietas į vieną pusę?

Parašyta belekaip tam, kad nebūtų įmanoma suprasti.

[Tomas]

Parašyta belekaip tam, kad nebūtų įmanoma suprasti.

Apie lengvai suprantamą kalbą (easy to read) - Institucinės globos pertvarka