Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[TIME]

Italo vaziuoja tik tarp didmiesciu kur daugiausiai paklausos (Lietuvos atveju tai butu kokia greitoji linija Varsuva-Kaunas-Vilnius-Ryga ar Vilnius-Klaipeda sezono metu). Susisiekimas tarp tokiu maziu miesteliu kaip Siauliai ar Mazeikiai, suprantama kaip viesoji paslauga ir aptarnaujama Trenitalia. Geri ir iperkami traukiniai ne tik sprendzia susisiekimo ar tarsos problema, bet ir efektyviausia kovos su skurdu priemone. Lietuvos atveju, daugiausiai darbo vietu yra didziausiuose miestuose, o didziausias nedarbas- mazesniuose miesteliuose, daugumai zmoniu per brangu pirkti automobili, draudimus ir degalus, kad vaziuotu i prastai apmokamaa darbo vietas ar per sunku vaziuoti letais, nereguliariais ir nedaznais autobusais, patogus susisiekimas traukiniais padetu sprest ir sias strukturinio nedarbo problemas

[mantasm]

Shinkansen'as pelningas, o lokalius nepelningus susisiekimus remia vietinės valdzios. Todėl ir kėliau klausimą čia kažkada, ar Vilnius - Kaunas tikrai jau nepelninga, nes tada mažai šansų privačiam operatoriui ateiti.

Shinkansen pelningas iš pervežimų ar įskaitant komercinių plotų nuomą stotyse? Shinkansen valdo tie patys operatoriai kurie ir vietinius traukinius bei jų stotis valdo.

[ifl]

Nebūtina leisti traukinio ten, kur pilnai pakanka autobuso (t.y. mažų miestelių žmones vežiot į didmiesčius). Traukinys skirtas didesniems srautams.

Shinkansen'o pelningumas priklauso nuo konkretaus Shinkansen'o. Vieniems komerciniai plotai labai esminis indėlis, kiti kaip Tokaido pelningi vien iš pervežimų.

[Al1]

Tada Lietuvoje iš viso nereikia geležinkelių, nes pilnai su esamais ir netgi dvigubai didesniais srautais susitvarkytų ir autobusai...

[taccido]

Nebūtina leisti traukinio ten, kur pilnai pakanka autobuso (t.y. mažų miestelių žmones vežiot į didmiesčius). Traukinys skirtas didesniems srautams.

Kolega, siūlote labai prabangų variantą – autobusus. Ten žmonėms bus per daug vietos, per daug oro, per daug prabangos. Jūsų vietoje iš pat pradžių siūlyčiau dar ekonomiškesnį ir patogesnį variantą – mikriukus (tokiu pačiu retu ir nereguliariu grafiku, kaip ir traukiniai). Po pusės metų tokio „eksperimento“, kai keleivių bus sumažėję kokiais 75 procentais, mikriukus bus galima pakeisti dar ekonomiškesniu transportu – dušmano VW Transporteriu arba paprastu lengvuoju automobiliu. Kai kartą per mėnesį važiuojantis lengvasis automobilis bus panaikintas, tada būsime pasiekę efektyvumo viršūnę.

[MedinisStrazdas]

Nebūtina leisti traukinio ten, kur pilnai pakanka autobuso (t.y. mažų miestelių žmones vežiot į didmiesčius). Traukinys skirtas didesniems srautams.

Shinkansen'o pelningumas priklauso nuo konkretaus Shinkansen'o. Vieniems komerciniai plotai labai esminis indėlis, kiti kaip Tokaido pelningi vien iš pervežimų.

Tai gal autobuso nereikia, mikriukus paleidžiam? Traukinys pirmiausia yra kokybinis pranašumas, ne vien talpumo.

[evil]

Kokybinis tai kokybinis, bet jis turi važiuoti patogiu laiku, o kad važiuotu tinkamu laiku jis turi važiuoti labai dažnai. Čia kaip Vilniaus oro uostas, kuris teoriškai turi susiekimą traukiniu su Vilniaus geležinkelio stotim, bet praktiškai pasinaudoti niekad nėra tekę, nes važiuoja taip retai, kad tektų laukti porą valandų vietoj to, kad sėsti į autobusą kuris važiuoja kas 20 minučių. Ir čia kalbu iš asmeninės praktikos, kad ir kaip norėjau išbandyti tą geležinkelio liniją niekaip nepavykdavo nes prisideda ~2val. per kelionę ir tai tik jei lėktuvas neskrenda labai vėlai.

[MedinisStrazdas]

Kokybinis tai kokybinis, bet jis turi važiuoti patogiu laiku, o kad važiuotu tinkamu laiku jis turi važiuoti labai dažnai. Čia kaip Vilniaus oro uostas, kuris teoriškai turi susiekimą traukiniu su Vilniaus geležinkelio stotim, bet praktiškai pasinaudoti niekad nėra tekę, nes važiuoja taip retai, kad tektų laukti porą valandų vietoj to, kad sėsti į autobusą kuris važiuoja kas 20 minučių. Ir čia kalbu iš asmeninės praktikos, kad ir kaip norėjau išbandyti tą geležinkelio liniją niekaip nepavykdavo nes prisideda ~2val. per kelionę ir tai tik jei lėktuvas neskrenda labai vėlai.

Tai kai prieš kelia dienas kalbėjome šitoje temoje - ten kur geras VT traukiniai važiuoja kas pusvalandį.

[Kitas Džiugas]

Kokybinis tai kokybinis, bet jis turi važiuoti patogiu laiku, o kad važiuotu tinkamu laiku jis turi važiuoti labai dažnai. Čia kaip Vilniaus oro uostas, kuris teoriškai turi susiekimą traukiniu su Vilniaus geležinkelio stotim, bet praktiškai pasinaudoti niekad nėra tekę, nes važiuoja taip retai, kad tektų laukti porą valandų vietoj to, kad sėsti į autobusą kuris važiuoja kas 20 minučių. Ir čia kalbu iš asmeninės praktikos, kad ir kaip norėjau išbandyti tą geležinkelio liniją niekaip nepavykdavo nes prisideda ~2val. per kelionę ir tai tik jei lėktuvas neskrenda labai vėlai.

Iki pandemijos tekdavo, būdavo pigiau nei autobusas nuo stoties ir važinėdavo kas pusvalandį.

[Ångstrom]

Dėl traukinių maršrutų naikinimo parlamentaras kreipėsi į Vyriausybę

Kreipimąsi inicijavęs Seimo narys E. Sabutis pabrėžia, kad „LTG Link“ noras nutraukti traukinių maršrutus gali būti sustabdytas Vyriausybės, tereikia peržiūrėti jos pačios priimtą aprašą, kuriame įtvirtinti subsidijuojamų maršrutų ribiniai koeficientai ir normos. „Dabar akivaizdu, kad dėl šios metodikos taikymo į sudėtingas pinkles praėjusią savaitę ir pateko kai kurios savivaldybės, per kurių teritorijas eina bendrovei nepelningi maršrutai“, – pastebi parlamentaras.

Jo teigimu, viešojoje erdvėje mažai žinoma apie lygiai prieš metus priimtą naujos redakcijos Vyriausybės nutarimą dėl viešųjų paslaugų nuostolių kompensavimo, kuriame, iš pirmo žvilgsnio, nustatyta nekalta formulė, o jos taikymas, kaip aiškėja dabar, ir privedė prie šios situacijos, kurią turime. „Paaiškėjo, kad formulė viską ir lemia. Jeigu neatitinki formulės kriterijų, tau aiškiai pasakoma, kad tavo rajonas nepelningas ir net nevertas kompensavimo, todėl reikia nutraukti maršrutą. Akivaizdu, kad apraše nurodytos formulės aklas laikymasis yra visiškai buhalterinis ir labai kenksmingas žmonės, visų pirma gyvenantiems regionuose“, – sako socialdemokratas.

Pasak jo, Vyriausybė artimiausiu metu privalo koreguoti formulėje nurodytus ribinius dydžius, juos sumažinant, – taip būtų išsaugoti maršrutai, kuriais kiekvieną dieną keliauja dirbantieji rajonų centruose, besimokantieji aukštosiose mokyklose ir centrinėse poliklinikose privalomai besilankantys senjorai.

„Visiškai aišku, kad sprendimų kamuolys tikrai yra tiek Vyriausybės, tiek pačios „LTG Link“ aikštelės pusėje, todėl itin stebina jų užsiimta pozicija ir pasirinkta komunikacinė strategija kaltinti savivaldybes ir vykdyti jų atvirą šantažą – norite, kad liktų maršrutai, susimokėkite. Jokios socialinės atsakomybės ir tik grynas išskaičiavimas. Reikėtų priminti, kad savivaldybių biudžetai dėl centrinės valdžios sprendimų ir taip menki, o jų dar prašoma pervesti lėšas į „LTG Link“ sąskaitą“, – stebisi parlamentaras.

Jo teigimu, matematika šioje vietoje labai paprasta: savivaldybės, susimokėdamos geležinkelių bendrovei, bus priverstos mažinti kitas savo biudžetų eilutes, o tai reikš kai kurių kritinių socialinių ar švietimo paslaugų mažinimą.

„Toks įspūdis, kad bendrovė užmiršo, kad ji yra ne privati, o valstybinė įmonė. Ji turi vadovautis visai kitais standartais, t. y. užtikrinanti viešųjų ir būtinųjų paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams. Toks turėtų būti pirminis valstybės valdomų įmonių tikslas, o ne aklas pelno vaikymasis. Įmonė net nebando slėpti, kad yra valstybė valstybėje ir visi privalo žaisti pagal jų taisykles“, – parbrėžė E. Sabutis.

Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija, parlamentaro teigimu, privalo įsikišti į šį procesą ir užkardyti planus naikinti susisiekimą geležinkeliu. „Užtenka, kad valdančiųjų sprendimais jau uždarinėjamos gydymo įstaigos regionuose, o šių regionų gyventojai dabar priversti vykti į didesnes sveikatos priežiūros įstaigas. Dažnas tai daro važiuodami traukiniais. Šiandien matome, kad ligoninių nebepakanka, reikia uždaryti ir geležinkelių linijas, taip dar labiau apsunkinant gyvenimą šiems gyventojams. Logikos čia jokios nėra, tai pasityčiojimas iš savivaldybių ir ten gyvenančių žmonių“, – stebisi socialdemokratas.

Kreipimesi taip pat prašoma ateinančių metų biudžete užtikrinti deramą finansavimą nuostolingų maršrutų kompensavimui, kad būtų išsaugotos būtinos visuomenei keleivių vežimo traukiniais paslaugos.

[ifl]

Tada Lietuvoje iš viso nereikia geležinkelių, nes pilnai su esamais ir netgi dvigubai didesniais srautais susitvarkytų ir autobusai...

Na taip, daugeliu žmonių tokio kaip traukinio galimai nereikia, jiems reikalinga susisiekimo priemonė iš taško A į tašką B. Daugeliu atvejų traukinio privalumai lieka visiškai neišnaudoti, nes ir kainuoja brangiau, ir laiko nesutaupo.

Išvis, kvepia nostalgija praeitiems laikams. Taip, miesteliai nyksta ir nyks toliau, populiacėja mažėja, automatiškai ir infrastruktūra turi trauktis.

[ejs-ejs]

LTG nėra privati bendrovė. Kam nuo to geriau, išskyrus jos įvairių lygių vadovus?

[Ångstrom]

Iš esmės čia atrastas dar vienas būdas definansuoti savivaldybes, kuriose Vyriausybė mato mažiau intereso.

[Al1]

LTG neracionaliai skirsto riedmenis. Kai taip, tai "trūksta" Pesų Klaipėdos maršrutui, o realybėje gainioja jas į Turmantą, net Jašiūnus.

730M Jašiūnuose rugsėjį.

https://parovoz.com/newgallery/pg_vi...LNG=RU#picture

[Vitas]

LTG neracionaliai skirsto riedmenis. Kai taip, tai "trūksta" Pesų Klaipėdos maršrutui, o realybėje gainioja jas į Turmantą, net Jašiūnus.

730M Jašiūnuose rugsėjį.

https://parovoz.com/newgallery/pg_vi...LNG=RU#picture

Rudenį į Klaipėdą keleivinių traukinių poreikis sumažėja

[Al1]

Ne visomis dienomis. O kai reikia, tai tada trūksta traukiniuose vietų, bilietai išparduoti anksti. Nes traukiniai naudojami kituose maršrutuose, kur pakaktų DR1A ar 620M, daro bereikalingą ridą ir greičiau prireikia remonto...

[MedinisStrazdas]

Rudenį į Klaipėdą keleivinių traukinių poreikis sumažėja

Turbūt todėl atvykus pusvalandžiui prieš išvažiavimą bilieto beveik niekada nerasi nes visi parduoti? Kai poreikis viršija pasiūlą tai čia #1 indikatorius kad reikia didinti reisų pasiūlą, o ne mažinti.

[mantasm]

Turbūt todėl atvykus pusvalandžiui prieš išvažiavimą bilieto beveik niekada nerasi nes visi parduoti? Kai poreikis viršija pasiūlą tai čia #1 indikatorius kad reikia didinti reisų pasiūlą, o ne mažinti.

Arba kelt kainas Keleivių mažiau, darbo mažiau, pelnas tas pats.

[MedinisStrazdas]

Arba kelt kainas Keleivių mažiau, darbo mažiau, pelnas tas pats.

Tikrai lietuviškas sprendimas

[Garbanius]

Ne visomis dienomis. O kai reikia, tai tada trūksta traukiniuose vietų, bilietai išparduoti anksti. Nes traukiniai naudojami kituose maršrutuose, kur pakaktų DR1A ar 620M, daro bereikalingą ridą ir greičiau prireikia remonto...

Važinėja turbūt iš rezervo, kai užsilenkia visi darkonai ir mažos Pesos. Kaip ir su autobusais.