Kiekvienas traukinys turi numerį, ne tik keleiviniai.
Tai taip. Bet dėl keleivinių traukinių – kiek suprantu, Vokietijoj pvz. reiso numerį vis tiek galima pasitikrint programėlėj. Bet iš principo ant traukinio švieslentės rodomas tik maršruto nr.
O tam reikia kad bilietas galiotu maršrutui, o ne traukiniui, kaip kad yra dabar.
Tai sunkiau padaryti su kupe vagonais, bet vagonams su laisvai pasirenkamomis 2 ar 3 klasės vietomis - nematau problemų. Nori garantuotos vietos - papildomi € ir tik konkretus traukinys.
Na, kupė vagonų vidaus susisiekime neliks, kai bus elektrifikuota linija iki Klaipėdos. Bet vietos trūkumų traukinyje visgi gali būti. Šveicarijoje kaip tik pigesnis bilietas į konkretų traukinį. Numeruotų vietų nėra. Bet jei bilietas su persėdimu, tai galima važiuoti ir kitu traukiniu, jei pirmasis pavėlavo ir į antrą traukinį nespėjai. Aišku, Šveicarijoje vietų perteklius 99 proc. traukinių yra.
Nu vien jau tas faktas, kad ruožas Varėna-Marcinkonys neturi signalizacijos, o pačių bėgių būklė tinkama tik Marcinkonims yra biškiuką problema, kuri spręstina tik realiai viską rekonstruoti ir statant naują signalizaciją nuo Varėnos, kas kainuotų šimtą kitą milijoną pinigų.
O tai tu nori NIEKADA nerekonstruoti ir stebuklingai tas geležinkelis PATS užsigydys? Čia kažkokios naujos pačios susitaisančios technologijos? Jei ten viskas taip prastai kaip sakai, vadinas ten bet kokiu atveju REIKĖS biškutuką vieną kitą milijoną, dešimtį milijonų atsegti... Tuo pačiu būtų logiška nutiesti ir nedidelę atkarpėlę, gal dešimties kilometrų ar panašiai, na, kaip estai, supranti.
Tam yra ES. Beje, Varėnos rajonas seniai yra DEPOPULIACINIS, ten labai mažai žmonių bei nuolat retėja... Druskininkai smarkiai susmuko su gyventojų skaičiumi... Kame bėda pašūkauti Briuselyje, kad ten blogai ir reikia didesnių investicijų? Jum tam mes ir balsavome rinkimuose į Europos parlamentą, rinkome delagatus, kad jie baksnotų į tokius dalykus bei mums būtų padedama finansiškai tai, ko patys galbūt ne visada galime sau leisti painvestuoti?
Be to prisideda visokios ekologijos, Baltosios knygos, nulinės 2050 metų emisijos ir taip toliau ir taip toliau...
Taip, bet ES daugiau pinigų neduos, nes tuos pinigus vis tiek skirsto Lietuvoje. Nereikia daryti tragedijos. Jokia ten rimta signalizacija nereikalinga. Eismas toks - 3 poros traukinių per dieną ir retkarčiais koks išvežamasis (mišką išveža ar kažka patiems geležinkeliams atveža (tarkim, pabėgius ar iešmą) ar infrastruktūrininkų drezina... Dėl greičio - 60 km/h pilnai pakanka tam ruožui.
Keleiviai apklausoje atsakė, ar jie rekomenduotų keliones ,,LTG Link" traukiniais kitiems (NPS rodiklis) ir kiek jie liko patenkinti savo paskutine kelione (CSAT rodiklis).
Beveik ketvirtadalis respondentų yra aktyvūs keliautojai, kurie renkasi traukinį 6 ir daugiau kartų per mėnesį, 2–5 kartus per mėnesį keliauja 28 proc. respondentų, rečiau nei kartą per mėnesį keliaujantieji respondentai sudaro trečdalį visų atsakiusiųjų (34 proc.).
65 proc. respondentų yra 4 didžiųjų miestų gyventojai (Vilnius – 39 proc., Kaunas – 10 proc., Šiauliai – 9 proc., Klaipėda – 7 proc.), 35 proc. mažesnių miestų gyventojai.
NPS rodiklio apibendrinimas: 74 proc. respondentų keliones traukiniais rekomenduotų kitiems (vadinamieji gerbėjai), tik 6 proc. teigia, kad yra tam tikrų trūkumų, dėl kurių kelionės nerekomenduotų (peikėjai), 20 proc. tikisi nedidelių patobulinimų, kad jie galėtų keliones traukiniais rekomenduoti kitiems (pasyvūs). Šiemet 7 procentiniais punktais paaugo gerbėjų dalis, o peikėjų ir pasyvių keleivių dalys atitinkamai sumažėjo 3 ir 4 procentiniais punktais.
Beveik 60 proc. respondentų keliones traukiniais rekomenduoja kitiems dėl galimybės kelionės metu skirti laiko sau – ilsėtis ar darbuotis.
Respondentai, kurie nerekomenduoja arba dvejoja rekomenduoti keliones traukiniais kitiems, tikisi, kad traukiniai toliau bus atnaujinami, vis komfortiškesni (13 proc.), svarbių maršrutų tvarkaraščiai bus patogesni (12 proc.), toliau gerės belaidžio interneto kokybė (12 proc.)
CSAT rodiklio apibendrinimas: 88 proc. keleivių liko patenkinti savo paskutinės kelionės patirtimi (2019 m. – 80 proc.). Vidutinis pasitenkinimo vertinimas siekia 8,8 balo (2019 m. – 8,4 balo).
Keleivių vertinimai paaugo daugelyje kelionės aspektų, kurių svarbiausi:
Traukinio punktualumas (2019 m. – 8,5 balo, 2020 m. – 9,1 balo).
Traukinių tvarkaraščio patogumas (2019 m. – 7,6 balo, 2020 m. – 8 balai).
Pasitenkinimas suteiktomis papildomomis paslaugomis (2019 m. – 8,5 balo, 2020 m. – 8,9 balo).
Gėrimų ir užkandžių asortimento atitikimas poreikiams (2019 – 8 balai, 2020 m. – 8,4 balo).
„Wi-Fi" ryšio tinkamas veikimas (2019 – 6,2 balo, 2020 m. – 7,2 balo)
Šiandien 16:30 Vilnius-Ignalina ir 20:44 Ignalina-Vilnius važiavo Klaipėdinė trivagonė PESA. Stoteles mašinistas pranešinėdavo balsu, pirmą kartą ta kryptimi teko važiuoti tokiais riedmenimis
Šiandien 16:30 Vilnius-Ignalina ir 20:44 Ignalina-Vilnius važiavo Klaipėdinė trivagonė PESA. Stoteles mašinistas pranešinėdavo balsu, pirmą kartą ta kryptimi teko važiuoti tokiais riedmenimis
Kad jau bus greitai metai, kaip važinėja Pesos į Ignaliną/Turmantą. Dažniausiai šiuo laiku ir važiuoja.
Naujai įsigyti elektriniai traukiniai bus eksploatuojami žemėlapyje matomomis raudona ir geltona linijomis. Svarbu paminėti, kad baterijomis varomi traukiniai yra įprasti elektriniai traukiniai ir jei ateityje šiuos ruožus elektrifikuotume, galėsime naudoti tuos pačius traukinius.
Žaibo ženklu pažymėtos stotys, kuriose turėsime įrengti traukinių akumuliatorių įkrovimo infrastruktūrą. Baltosiose linijose važiuosime moderniausiais dyzeliniais traukiniais, kuriuos šiuo metu turime. Šviesiai mėlynomis linijomis kursuos šiuo metu turimi „Škoda“ dviaukščiai traukiniai.
Paskutinis taisė digital; 2021.03.09, 12:46.
Priežastis: pridėta citata
Šiauliai Klaipėda dviaukščiai? Galvojau, kad ten tas pats tik traukinys kur Vilnius Klaipėda.
Tai dabar taip pat: Šiauliai-Klaipėda maršrute RA-2 arba DR, o Vilnius-Klaipėda maršrute 730ML, tai vėliau tikriausiai bus Š-K EJ575, o V-K nauji elektriniai.
Gal todėl, kad Kaunas-Klaipėda automobiliu 2 valandos kelio, o geležinkeliu būtų bent kokios 6, jei ne 8 ?
Vilnius - Klaipėda trukmė 4-4,5 h, tai kodėl Kaunas - Klaipėda turėtų būti 6-8 h? Automobilio nelyginam, iš Vilniaus auto irgi greičiau, bet traukiniai važinėja ir sėkmingai. Logiškiau būtų lyginti autobusą: Kaunas- Klaipėda autobusu ekspresas 2 val. 45 min. (bet dažniausi maršrutai 3,5 h ir daugiau), tai tarkim traukinys būtų lėčiau 30-45 min už ekspresą (ar klystu?), bet vėlgi Vilnius - Klaipėda autobuso greičiausias ekspresas yra 4 val. (vėlgi, mažuma, dauguma link 5 val ir daugiau) tad greičio skirtumas praktiškai tas pats.
Žiūrint Vilniaus pavyzdį atrodo, jog keleivių trūkumo nėra. Ypač įvertinant studentiją vykstančią iš Žemaitijos, o Kaunas universitetų turi nemažai. O kur dar patogumas vykstant traukiniu...
O jei jau labai bijoma dėl keleivių, galima būtų tik vasaros sezonu leisti... tada manau keleivių tikrai netrūktų.
Dėl ko aukščiau jau atsakyta - paklausos ir kelionės trukmės. Dar galima pridėti infrastruktūros užsikišimą, jau numatytas investicijas, gal net turimų pajėgumų kiekį. Netikėčiau, kad ankščiau 2025m. kažkas keistųsi.
„Anksčiau buvo dvi galimybės traukiniu nuvykti iš Kauno į Klaipėdą. Pirmasis traukinys vykdavo tiesioginiu maršrutu, bet bėda buvo ta, kad būdavo labai ilgas kelionės laikas. Kelionė [pirmyn] trukdavo 4,5 val., grįžimas dar ilgiau – net 6,5 val. Jau 2001 metais dėl kelionės trukmės, dėl pastebėjimo, kad mažėja keleivių, šito maršruto buvo atsisakyta.
Comment