Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Vitas]

Kelionę į pajūrį automobiliu "dievinate" kiek puris pajėgiate, bet nė vienas neįvertinate ten taikomų mokesčių (kaip antai, įvažiavimo į Palangą ir Kuršių Neriją, parkavimo). Ir draudžiamiejo kelio ženklai pajūryje automobilius baido nuo daugelio gatvių... Pagaliau, nekoks poilsis prie jūros, kai rūpi nežinia kur paliktas automobilis. O jei dar techninių problemų jam atsiranda... Ir, žinoma, nuovargis paima ilgai vairuojant (ypač nemalonu sekmadienio vakarą grįžtant automagistralės "kamštyje", - tą praeitą vasarą pajutau kelis kartus, vieną kartą ties Ariogala teko sukti iš automagistralės ir važiuoti per Čekiškę, Vilkiją, - likusi kelionės dalis šia apylanka beveik prilygo poilsiui vairuojant)... Važiuojant visuomeniniu transportu, rūpesčių mažiau. Prie grafikų taikytis reikia, bet prisitaikyti įmanoma, nors tas susisiekimas galėtų būti geresnis...
Žinoma, nekenčiantiems traukinių važiuoti automobiliu niekas nedraudžia. Pagaliau tema yra apie keleivių vežimą Lietuvos geležinkeliais, tai nereikėtų "nuvažiuoti nuo bėgių"...

[Garbanius]

O kiek šitam maršrute keleivių šiomis dienom? Teko paimt prieš savaitę keleivį iš autobuso Klaipėda-Vilnius, tai atvažiavo didžiulis triašis autobusas su visais 3 keleiviais iš Klaipėdos. Tiesa čia buvo šeštadienio rytas, bet toks oro vežiojimas ir traukiniuose rytiniuose kažin?

[mskapss]

Asmeniškai prieš traukinio maršrutą nieko neturiu, bet tam tikri kainodariniai dalykai tikrai keistai atrodo (palyginti su autobusais)
Pvz. autobusu (Kautra ar TOKS) vežtis dviratį yra nemokama arba už nedidelį mokestį (3 eur), traukiniu norint vežti dviratį jo kaina yra rodos 45% nuo bilieto kainos ir pvz. studentui (ar vaikui...) nuolaida yra, bet dviratis yra vežamas tik už pilną kainą be nuolaidų. Važiuojant šeimai - kainos skirtumas tarp autobusų ir traukinių (ar galiausiai asmeninio transporto) tampa ne traukinių naudai

[Al1]

Kelionę į pajūrį automobiliu "dievinate" kiek puris pajėgiate, bet nė vienas neįvertinate ten taikomų mokesčių (kaip antai, įvažiavimo į Palangą ir Kuršių Neriją, parkavimo). Ir draudžiamiejo kelio ženklai pajūryje automobilius baido nuo daugelio gatvių... Pagaliau, nekoks poilsis prie jūros, kai rūpi nežinia kur paliktas automobilis. O jei dar techninių problemų jam atsiranda... Ir, žinoma, nuovargis paima ilgai vairuojant (ypač nemalonu sekmadienio vakarą grįžtant automagistralės "kamštyje", - tą praeitą vasarą pajutau kelis kartus, vieną kartą ties Ariogala teko sukti iš automagistralės ir važiuoti per Čekiškę, Vilkiją, - likusi kelionės dalis šia apylanka beveik prilygo poilsiui vairuojant)... Važiuojant visuomeniniu transportu, rūpesčių mažiau. Prie grafikų taikytis reikia, bet prisitaikyti įmanoma, nors tas susisiekimas galėtų būti geresnis...
Žinoma, nekenčiantiems traukinių važiuoti automobiliu niekas nedraudžia. Pagaliau tema yra apie keleivių vežimą Lietuvos geležinkeliais, tai nereikėtų "nuvažiuoti nuo bėgių"...

Gal kas ir dievina, bet faktas lieka faktu. Beveik 90 proc. poilsiautojų vyksta nuosavu automobiliu. Ir jų neiškrapštysi iš automobilių. Taip pat ir tie, kas važiuoja autobusais, kažin ar dėl 1-2 eurų mažesnės kainos rinksis ilgesnę visa valanda kelione traukiniu. Tuo labiau, kad į Palangą ar Nidą autobusas atveža tiesiai, o traukinys ne. Galiausiai gautųsi ir brangiau, ir ilgiau. Tai, kad LG veža iki Palangos ar Nidos, tai yra lašas jūroje. Kiek ten į tą autobusą telpa? 45 keleiviai? Tuo tarpu per dieną važiuoja kiek autobusų sezono metu? Vis tiek tai yra lašas jūroje, nes tie kiti tūkstančiia atvyksta automobiliais. Deja, bet tokia realybė. Ją reikėtų keisti, bet gi apie tai niekas net negalvoja valdžioje.

[Tomas]

Yra dar vienas dalykas. Ypač šeimos su vaikais mėgsta į pajūrį bogintis krūvas visokios mantos - dviračius, paspirtukus, riedlentes, riedučius, riedžius, šalmus ir t.t. ir pan., nekalbant apie krūvas skudurų ir kito inventoriaus. Visas tas ūkis gana nesunkiai keliauja lengvuoju automobiliu, bet sunkiai ar niekaip autobusais ar traukiniais. Tai jie ir lieka prakaituotiems backpackeriams.

[Vitas]

Na taip, Palangoje ir kitose pajūrio gyvenvietėse pilna eismą draudžiančių kelio ženklų, tačiau pėsčiam į kitą gatvės pusę pereiti netaip paprasta - lengvųjų automobilių privažiuoja. Bet ir traukinio bilietą nenusipirksi likus valandai-kitai iki išvykomo laiko - jų jau nebūna bent savaitgaliais...
Iš Kauno į pačią Klaipėdą traukiniu važiuotų gal tik railfanai, bet kas kita - vasarą iki Kretingos (toliau - autobusu į Palangą), Plungės (į Žemaitijos nacionalinį parką), Telšių...

[J.U.]

Prieš 30 metų visa Kinija, pasipuošusi mėlynais darbiniais rūbeliais važinėjo lopytais dviračiais. Lietuva buvo pilna Žiguliukų. Šiandien Kinija aplenkė Prancūziją greitųjų traukinių parametrais ir juos eksportuoja tiems patiems prancūzams. Nunyko traukinio Paryžius - Lionas šlovė. Lietuva gi svajoja pasiekti 120? Kinijos Bullet Train ne problema 350 km/h.

[Aleksio]

Prieš 30 metų visa Kinija, pasipuošusi mėlynais darbiniais rūbeliais važinėjo lopytais dviračiais. Lietuva buvo pilna Žiguliukų. Šiandien Kinija aplenkė Prancūziją greitųjų traukinių parametrais ir juos eksportuoja tiems patiems prancūzams. Nunyko traukinio Paryžius - Lionas šlovė. Lietuva gi svajoja pasiekti 120? Kinijos Bullet Train ne problema 350 km/h.

Kinijoje viename miesto rajone gyvena daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje + Kinijos valdžia neribotais kiekiais gali subsidijuoti geležinkelius (o Lietuvos valdžia reikalauja dividendų į biudžetą).

[Petr]

Tai traukinio žinomumas visiškai kita kalba, faktas, kad srautas nukenčia dėl to, kad traukinio nežino.
Aš kalbu apie tuos, kurie žino ir, kuriems būtent tuo metu rekia važiuoti.
Praktiška visi jie rinksis traukinį.

O išspręsti tą problemą būtų labai paprasta kabinant motrisę (ten gi motrisė?) Jonavoje prie traukinio Vilnius - Klaipėda. Va tau ir traukinys Kaunas - Šiauliai ir Kaunas - Klaipėda. Ir kokie du traukiniai per dieną Kaunas - Šiauliai su visais sustojimais ne pro šalį būtų.

[Al1]

Nieko neišspręsi. Sukabinimui reikia apie 15 minučių. Laiko gaišimas, o jei dar pavėluos vienas iš traukinių. Automotrisės nekomfortiškos, tik 3 klasės. Be to jos būtų balastas dyzeliniam traukiniui, o tai sumažintų dinamines charakteristikas ir greitį... Automotrisių variklis turėtų dirbti tik elektros gamybai (reikalingas šildymas, kondicionavimas ir apšvietimas, kitų sistemų veikimas).

[Petr]

Nieko neišspręsi. Sukabinimui reikia apie 15 minučių. Laiko gaišimas, o jei dar pavėluos vienas iš traukinių. Automotrisės nekomfortiškos, tik 3 klasės. Be to jos būtų balastas dyzeliniam traukiniui, o tai sumažintų dinamines charakteristikas ir greitį... Automotrisių variklis turėtų dirbti tik elektros gamybai (reikalingas šildymas, kondicionavimas ir apšvietimas, kitų sistemų veikimas).

Na tiek tikrai nereikia, gal 5 min max. Dėl vėlavimo - čia ir yra praktiškai vienas traukinys. Lietuvoje jau tikrai toks "intensyvus" eismas, kad traukiniai kasdien vėluoja. Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarioje tokia praktika su dyzelias yra įprasta.

[Ignalina]

Kaip tik atsilaisvino 630m pesos, jos patogesnės negu 620.

[Al1]

Na tiek tikrai nereikia, gal 5 min max. Dėl vėlavimo - čia ir yra praktiškai vienas traukinys. Lietuvoje jau tikrai toks "intensyvus" eismas, kad traukiniai kasdien vėluoja. Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarioje tokia praktika su dyzelias yra įprasta.

Ką reiškia nereikia? 15 minučių tam skiriama. Taip, Vilniaus - Klaipėdos traukiniai dažnai vėluoja, nors vėlavimas nedidelis, bet 10-15 min. dažnai pasitaiko. O dar iki 15 minučių bereikalingo žaidimo Jonavoje. Atkabinimas už trunka apie 10 min. bet sukabinimas 15 min. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 620M yra netinkama važiuoti į Klaipėdą - tik 3 klasė. Autobuse komforto daugiau. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 740ML turės trauktį tą 620M, o tai reiškia, kad nukentės greitis, pagreitis ir visa kelionė dar labiau pailgės. Niekas šitomis nesąmonėmis neužsiims. Pilnavertiškai sukabinami tarpusavyje gali būti tik traukiniai, kurie tam pritaikyti, t.y. gali dirbti kaip daugelio vienetų junginys. Šveicarijos geležinkeliai dirba preciziškai, nors ir ten vėlavimų pasitaiko. Bet visgi kur kas mažiau nei pas mus. Tarp Kauno ir Šiaulių reikia bent 5 porų traukinių kasdien, kad jie galėtų konkuruoti su autobusais. Taip pat reikia, kad juose būtų 2 klasės salonas. Pesos tam netinka.

[1G2G]

Vienas traukinys ir dar tik atskiromis dienomis mažai kam reikalingas. Juo gali naudotis tik tam tikra tikslinė keleivių grupė. Šiuo atveju studentai. Net ir kasdien 1 kartą per dieną toks traukinys tai tas pats kas nieko. Kai autobusų yra apie 16 kasdien ir dar kelis atskiromis dienomis. Trumpesnis laikas ir kaina mažai ką reiškia. Tuo labiau, kad traukinys turi šiuos privalumus tik važiuojantiems į Radviliškį ir Šiaulius. Į Kėdainius jau privalumo nėra, o apie Jonavą iš viso galima nekalbėti. Stotis užkampyje, į miestą dar reikia nusigauti. Kaip ten su miesto autobusais - neaišku. Ar prie visų traukinių yra priderinti reisai ir kiek jie laukia vėluojant traukiniui. Visokios Dotnuvos, Gimbogalos iš viso mažai kam reikalingos, nes stotys yra toli nuo miestelių ar kaimų. Studentus dar tėvai gali atvažiuoti pasiimti, o patys žmonės važiuos autobusais, nes jų irgi virš 10 per dieną važiuoja.
Daugumai žmonių traukinio reikia tada, kada jiems reikia, o ne kada gali LG. Studentams tinka, tai ir važinėja jie. Važiuotų penktadieniais ryte iš Kauno, tai vežtų 10-15 keleivių ir viskas. Kažkas pasikeistų, jei LG Kaunas - Šiauliai paleistų bent 5 poras traukinių kasdien. Bet automotrisės tam netinka. Komforto lygis per žemas.

Traukiniai tikrai konkurencingi tarp Vilniaus ir Jonavos, o ypač Kėdainių. Vilnius-Kėdainiai traukiniu užtrunka apie 1,5 h, o autobusu - mažiausiai 2,5h. Tai labai reikšmingas skirtumas. Tik traukinių reikia daugiau, o sustojimo vietas reikia pritraukti arčiau miestų centro - tada konkurencingumas dar padidėtų.

[Petr]

Ką reiškia nereikia? 15 minučių tam skiriama. Taip, Vilniaus - Klaipėdos traukiniai dažnai vėluoja, nors vėlavimas nedidelis, bet 10-15 min. dažnai pasitaiko. O dar iki 15 minučių bereikalingo žaidimo Jonavoje. Atkabinimas už trunka apie 10 min. bet sukabinimas 15 min. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 620M yra netinkama važiuoti į Klaipėdą - tik 3 klasė. Autobuse komforto daugiau. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 740ML turės trauktį tą 620M, o tai reiškia, kad nukentės greitis, pagreitis ir visa kelionė dar labiau pailgės. Niekas šitomis nesąmonėmis neužsiims. Pilnavertiškai sukabinami tarpusavyje gali būti tik traukiniai, kurie tam pritaikyti, t.y. gali dirbti kaip daugelio vienetų junginys. Šveicarijos geležinkeliai dirba preciziškai, nors ir ten vėlavimų pasitaiko. Bet visgi kur kas mažiau nei pas mus. Tarp Kauno ir Šiaulių reikia bent 5 porų traukinių kasdien, kad jie galėtų konkuruoti su autobusais. Taip pat reikia, kad juose būtų 2 klasės salonas. Pesos tam netinka.

Matyt taisyklės jau n metų yra nepakeistos, jei tiek daug laiko skiriama. Na netinka 620M, tai tegul kitą modelį ten priskiria. Iš viso tokiam maršrutui reiktų lyg 8 Pesų - 4 Kaunui, 4 Vilniuj (jei po 1 Pesa išvyksta iš Kauno ir Vilniaus). 730 ML LG turi 7 vienetus, 630M 3 vienetus. Iš visų (6) traukinių porų 5 poros galėtų būti iš 730ML ir viena iš 630M. Jei didėsnis srautas iš Vilniaus, tai dar yra 1 likusi 730ML ir viena 630M. Čia bent ne vasaros sezonui taip galėtų būti.

O kai TEPas su vagonais, tai teisiog kabinti Pesą kaip papildomą vagoną prie traukinio.

Sukabinimas dviejų 730ML ar 630M tikrai neturėtų trukti daugiau negu 5 min. Detalių nežinau, na bet ta sukabinimo technika tikrai negali labai daug skirtis nuo tų pačių Siemensų ar Stadlerių.

[Al1]

Traukiniai tikrai konkurencingi tarp Vilniaus ir Jonavos, o ypač Kėdainių. Vilnius-Kėdainiai traukiniu užtrunka apie 1,5 h, o autobusu - mažiausiai 2,5h. Tai labai reikšmingas skirtumas. Tik traukinių reikia daugiau, o sustojimo vietas reikia pritraukti arčiau miestų centro - tada konkurencingumas dar padidėtų.

Tai dėl šito niekas ir nesiginčija.

Matyt taisyklės jau n metų yra nepakeistos, jei tiek daug laiko skiriama. Na netinka 620M, tai tegul kitą modelį ten priskiria. Iš viso tokiam maršrutui reiktų lyg 8 Pesų - 4 Kaunui, 4 Vilniuj (jei po 1 Pesa išvyksta iš Kauno ir Vilniaus). 730 ML LG turi 7 vienetus, 630M 3 vienetus. Iš visų (6) traukinių porų 5 poros galėtų būti iš 730ML ir viena iš 630M. Jei didėsnis srautas iš Vilniaus, tai dar yra 1 likusi 730ML ir viena 630M. Čia bent ne vasaros sezonui taip galėtų būti.

O kai TEPas su vagonais, tai teisiog kabinti Pesą kaip papildomą vagoną prie traukinio.

Sukabinimas dviejų 730ML ar 630M tikrai neturėtų trukti daugiau negu 5 min. Detalių nežinau, na bet ta sukabinimo technika tikrai negali labai daug skirtis nuo tų pačių Siemensų ar Stadlerių.

Taisyklės taisyklėmis, gal keliomis minutėmis ir sutrumpėtų tas laikas, jei jas pakeistų, bet jis yra baigtinis ir konkretus. Per 3 ar 5 minutes tai neįvyks. Čia ne manevrinis šilumvežis, kuris gali prisikabinti porą vagonų ir be stabdžių magistralės prisijungimo ir pastumdyti kelynu.

Ką reiškia kito modelio automotrisę paskirti? LG jų įvairių turi ir neribotą kiekį? Visa esmė, kad LG neturi tinkamų riedmenų.

[Vitas]

Ką reiškia nereikia? 15 minučių tam skiriama. Taip, Vilniaus - Klaipėdos traukiniai dažnai vėluoja, nors vėlavimas nedidelis, bet 10-15 min. dažnai pasitaiko. O dar iki 15 minučių bereikalingo žaidimo Jonavoje. Atkabinimas už trunka apie 10 min. bet sukabinimas 15 min. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 620M yra netinkama važiuoti į Klaipėdą - tik 3 klasė. Autobuse komforto daugiau. Be to dar kartą kartoju, kad Pesa 730ML turės trauktį tą 620M, o tai reiškia, kad nukentės greitis, pagreitis ir visa kelionė dar labiau pailgės. Niekas šitomis nesąmonėmis neužsiims. Pilnavertiškai sukabinami tarpusavyje gali būti tik traukiniai, kurie tam pritaikyti, t.y. gali dirbti kaip daugelio vienetų junginys. Šveicarijos geležinkeliai dirba preciziškai, nors ir ten vėlavimų pasitaiko. Bet visgi kur kas mažiau nei pas mus. Tarp Kauno ir Šiaulių reikia bent 5 porų traukinių kasdien, kad jie galėtų konkuruoti su autobusais. Taip pat reikia, kad juose būtų 2 klasės salonas. Pesos tam netinka.

620M antra ar trečia klasė - galima ginčytis. Nors asmeniškai - 2'ai klasei nepriskirčiau, nors ne viename tvarkaraštyje matęs 2 klasę. Autobusas kad ir koks komfortabilus būtų konfortu traukinio neaplenks... Dėl sukabinimų/atkabinimų trukmės nediskutuoju, bet esu matęs iš Kauno 21:50h išvykstantį traukinį Kaunas-Marijampolė, kai važiavo sukabinti DR1A ir 620M.

Kaip tik atsilaisvino 630m pesos, jos patogesnės negu 620.

Nedaug atsilaisvino tų 630M

[Al1]

Tai LG balamūtina, 3 klasę išduoda už 2. Bet juk akivaizdus skirtumas yra, kur antra klasė Klaipėdos traukiniuose, ir kokia "antra" klasė Pesose 620M. Kas dėl komforto su autobusu, tai Pesos 620M komfortu autobuso nepralenkia. Tik kad tualetas didelis.

[Vitas]

Tai LG balamūtina, 3 klasę išduoda už 2. Bet juk akivaizdus skirtumas yra, kur antra klasė Klaipėdos traukiniuose, ir kokia "antra" klasė Pesose 620M. Kas dėl komforto su autobusu, tai Pesos 620M komfortu autobuso nepralenkia. Tik kad tualetas didelis.

Kažkuriais metais rudens-žiemos-pavasario sezone (kai keleivių būna mažiausiai) iš Vilniaus į Klaipėdą (reisu, kai apie 6.30-7.00h išvykstama iš Vilniaus ir apie 22h grįžtama) mėginta leisti 620M. Tokio "komforto" nuo Vilniaus bent iki Ketingos tai nepavydėčiau...
O buvusiame maršrute Vilnius-Šeštokai pats ne kartą mačiau PESA 620M (kažkur 2008m., kai buvo uždarytas Kauno tunelis ir šis traukinys važiuodavo aplenkdamas Kauną (per Kauno HE).

[Gator]

Kaunas - Šiauliai atvyksta 23:25, apie puvalandį per vėlai, kad žmonės galėtų pasnaudoti VT Kaune. Manau tai svarbus dalykas, žinant, kad tai vienintelis dienos traukinys.