Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Keleivių srautai LG maršrutuose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    pvz. Skuodo-Klaipėdos, Klaipėdos-Šilutės maršrutų keleiviams neliko nieko kito, kaip sėstis į automobilius ar rinktis autobusus.
    Tarp kitko, Klaipėdos-Šilutės maršrutą gražinti netgi reikėtų, juolab, kad peronai išliko, kai kur net geležinkelio atnaujinimo darbai įvyko. Jei būtų paleidžiama kad ir ta pati PESA, kurių LG turi per daug, keleivių tikrai būtų ir maršruto išlaikymas nebūtų nuostolingas.
    Beje, kuomet važiavo traukinys, bilietas traukiniu iki Šilutės kainuodavo 10 litų, autobusu - 13-14 Lt. Taigi ir kaina konkurencinga.

    Comment


      Tik važiavimo laikas nesąmoningas buvo, todėl srautas keleivių neatsigavo.
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Parašė lietus Rodyti pranešimą
        Sovietmečiu geležinkelis pirmiausiai buvo skirtas karinėms reikmėms, antroje vietoje buvo pramoninės reikmės, o keleivių vežimas buvo paskutinėje vietoje. Nuo to laiko niekas juose ir nepasikeitė, išskyrus tai, kad visiškai neliko poreikio jį naudoti karinėms reikmėms. Nes jeigu pažiūrėsime kur buvo tais laikais tiesiami geležinkeliai, tai tik į pramonės objektus. O ten kur buvo didelis keleivinių traukinių poreikis, bet beveik nebuvo pramonės niekas net negalvojo geležinkelio tiesti. Jeigu į Druskininkus geležinkelis nebūtų buvęs lenkų nutiestas, tai nė vienas Lietuvos kurortas jo ir neturėtų, kaip ir dabar neturi. Keleivių komfortas išvis buvo paskutinėje vietoje, traukiniai važinėjo perkrauti ir labai dažnai nepalankiu keleiviams grafiku. Ir nieks net negalvojo padidinti vagonų skaičiaus arba dažninti traukinių kursavimą. Greitis irgi palyginus su vakarų kapitalistinėmis valstybėmis buvo super lėtas, bet geležinkelių modernizuoti, tam, kad keleiviai būtų vežami greičiau niekas net nemąstė, kokiu greičiu važiavo po karo toks visus tuos 45 metus ir liko. Būtent toks požiūris į keleivį ir atbaidė visus potencialius keleivius, bei paskatino automobilizaciją.
        Dėl prioritetų nesiginčiju. Taip buvo. O dėl kito galima ir pasiginčyti. Pirma, niekas realiai nežino, kokie geležinkeliai tuomet buvo tuose mitologiniuose Vakaruose, nes niekas tais laikais Vakaruose nesilankė taip, kaip dabar. O buvo jie ne kažin kuo geresni ar net prastesni. Dabar yra internetas ir galima pasižiūrėti, kokios senienos ir laužai važinėjo 70 ar 80 metais Vakaruose. Esminis lūžis įvyko 90-ųjų pabaigoje 2000 pradžioje. Todėl visos kalbos apie Vakarų geležinkelių komfortą ir t.t. 70 ar 80 metais tėra iliuzijos, paremtos jau paskutiniųjų 20 metų laikotarpio įspūdžiais. Antra, greitis taip pat ne kažin kiek didesnis buvo. Taip, Vakarų Europoje jau buvo greitųjų geležinkelių, kaip kad TGV, bet ir TSRS buvo. Beje, greitoji linija tarp Maskvos ir Leningrado buvo pirmoji Europoje savo metu. Kitur tebuvo tik 140-160. Kad vėliau viskas TSRS sustojo ir daugiau nebuvo plėtros, tai jau kitas dalykas. Dar reikia turėti omenyje, kad Europoje kiekviena šalis savo geležinkelius vystė pati, o esant mažai šaliai ir dideliam gyventojų tankiui galima turėti tankų tinką. Tuo tarpu TSRS buvo didžiulė savo teritorija su mažu gyventojų tankiu ir uždavinys numeris 1 buvo užtikrinti susisiekimą tarp pagrindinių miestų, pramonės objektų ir strategiškai svarbių objektų, rajonų sausuma. Ir vienintelė priemonė tam buvo geležinkelis. JAV čia ne argumentas - savo dydžiu ji neprilygo TSRS, o gyventojų buvo daugiau, tai ir tankesnis tinklas vystėsi. Bet jei imame laikotarpį po 50 metų, tai geležinkeliai ten jau nyko septynmyliais žingsniais. Nyko jie ir Europoje, krovinių pervežimai iš viso pabėgo į autotransportą. Taigi, jei imame laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, tai pradžioje sekė atstatymas, o vėliau degradacija. TSRS jos nebuvo, tik plėtros sulėtejimas. Kaip minėjau, didžiausias dėmesys buvos skiriamas tolimiems pervežimams, kas natūralu tokiai didelei šaliai, ir pramonei. O artimam susisiekimui - autotransportas. TSRS mastu, o dabar Rusijos, "artimas" ir "tolimas" skiriasi nuo europinio ir mūsiško suvokimo kartais, o greičiau eile. Keleivius pas mus atbaidė laukinio liberalizmo laikais. Grafikai tarybiniais laikais buvo pakankamai palankūs, perkrauti - ne visur ir ne visada.
        Paskutinis taisė Al1; 2015.09.16, 21:05.

        Comment


          Kaip visad, belieka sutikti su A1 mintimis.

          Aš pats tarp Vilniaus ir Kėdainių traukiniu važinėju labai retai, dažniau jau traukiniu iki Kauno ir tada autobusu. Vilnius-Klaipėda amžiais perpildytas, jau nekalbant apie tokius "nuotykius" prieš porą metų, kai į 6-vietes kupė būdavo kišama po 8 žmones (ir dar dauguma studentai su dideliais lagaminais). Matrisė Vilnius-Šiauliai yra iš viso pasityčiojimas iš keleivio. Negi nėra padoresnio sėdynių išdėstymo? 3 prieš 3?? Tai kaip jaustis tokiu važiuojant? Suspaustas dviejų nepažįstamų žmonių ir dar žvilgsniu ir keliais įsirėmęs į kitą?? Kodėl nepaleidus tokių traukinių, kaip į Marcinkonis važiuoja? Ten vietos ir keleiviams ir bagažui pakankama.

          Comment


            LG valdžia nuolat "aimanuoja", kad nuostolingas yra maršrutas Šiauliai-Panevėžys-Rokiškis. Ir netgi stengiasi maršrutą pilnai sutrumpinti iki panevėžio (darbo dienomis jau sutrumpintas). Betgi tokiu maršrutu popiet traukinys Nr 630 iš Radviliškio išvyksta 16:14 h, t.y.- 19 minučių prieš atvykstant traukiniui Nr 23 iš Vilniaus. Persėdimas neįmanomas, iš sostinės traukiniu atvažiavę keleiviai į stotis ir stoteles tarp Radviliškio ir Panevėžio ir toliau priversti važiuoti kitu transportu.

            Comment


              Na į Rokiškį iš Vilniaus gali važiuoti taip tik railfanas

              Comment


                Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
                Na į Rokiškį iš Vilniaus gali važiuoti taip tik railfanas
                Nebūtinai railfanai, nebūtinai tais traukiniais iš Vilniaus ir nebūtinai iki Rokiškio. Kad ir iš Kėdainių į Panevėžį.
                Mano studijų laikais būdavo populiaru važiuoti iš Vilniaus 3:00h nakties išvykdavusiu dyzeliuku Vilnius-Klaipėda, kuris iš Kauno išvykdavo 4:39h, ir Linkaičiuose persėsti į dyzeliuką Šiauliai-Daugpilis. Kas iki kur šiuo dyzeliukiu važiuodavo, žinoma tik jiems patiems. Radviliškyje persėsti jau nepavykdavo, Linkaičiuose stodavo abu. Kai aš važiuodavau tuo traukiniu iš Kauno į Šiaulius ar Klaipėdą, Linkaičiuose išlipančio jaunimo pamatydavau, tarp Linkaičių ir Radviliškio kitą dyzeliuką - taip pat. Išsyk atrodė, kad tas dyzeliukas važiuoja link Jonavos, bet tvarkaraštyje tokio neradau, paskui apskaičiavau, kad tai Šiauliai-Daugpilis, ir kažkaip negreitai supratau, kad geležinkeliai į Vilnių ir Rokiškį išsiskiria ne Radviliškyje, o Linkaičiuose.

                P.S.:
                1.Atrodytų, kad Suvalkijoje traukiniu iš Marijampolės į Pilviškius, Alksnėnus ar net Vilkaviškį taip pat važiuotų tik railfanai. Kol traukiniai važinėjo į Marijampolę (iki "Rail-Baltica" statybos pradžios, o dabar statyba baigta, tik traukinių eismą atnaujinti neskubama) traukiniai persėdant Kazlų Rūdoje buvo geras susisiekimas su apskrities centru Marijampole.
                2. Yra žmonių, kurie autotransportu važiuodami patiria problemų dėl sveikatos sutrikimų, traukiniu važiuoti tokiems geriau.
                Paskutinis taisė Vitas; 2015.10.12, 10:05.

                Comment


                  Kaip jau minėjau, galėtų suderinti maršrutus Klaipėda - Vilnius ir Šiauliai - Rokiškis, kad galima būtų pasiekti Panevėžį ir Rokiškį iš Klaipėdos.

                  Comment


                    Sovietmečiu esu važinėjęs keistomis kryptimis keistais laikais, bet susisiekimo tikslu.

                    Šiais laikais 03,00 val. išvykstančiu traukiniu važiuočiau tik pažintiniais ar turistiniais tikslais

                    PS
                    Jei kažkam užtektų valios pratęsti "Rokiškio traukinį" iki Daugpilio, atsirastų žymiai daugiau motyvacijos priderinti prie Vln-Klp

                    Comment


                      Lietuviai apsitijo, tsakant. Latvijoje ir dabar yra tokių ankstyvų traukinių ir autobusų. Ir ne tušti jie važiuoja, keleivių yra. Aišku, ne kažin kiek, bet yra.

                      Comment


                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        (...) Latvijoje ir dabar yra tokių ankstyvų traukinių ir autobusų. Ir ne tušti jie važiuoja, keleivių yra. Aišku, ne kažin kiek, bet yra.
                        Lenkijoje taip pat yra.

                        Comment


                          Lenkija didelė šalis ir nuvažiuoti iš vieno jos galo į kitą nepakanka 5 val. Bet Latvija tokia kaip Lietuva.

                          Comment


                            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                            Lenkija didelė šalis ir nuvažiuoti iš vieno jos galo į kitą nepakanka 5 val. Bet Latvija tokia kaip Lietuva.
                            Latvijoje keliai prasti. Ir VT yra konkurencingas, nes su mašina nelabai greičiau gaunasi.
                            Beje, jei būtų traukinys Kaunas-Vilnius-Vilniaus oro uostas VNO, Daugpilis-Vilnius-VNO manau taip pat būtų žmonių ankstyvuose reisuose (tarkime charteriai rytais skrenda, o savaitei statyti automobilį arba brangu, arba nesaugu ir nepatogu). Bet čia prasideda. Nėra elektros, taip negalima, mašinistui pamaina tik vėliau prasideda, iš kur gausime traukinį Kaune, kasa nedirba ir pan.

                            Comment


                              Aš ir apie naktinius autobusus rašiau. Taigi, keliai ne prie ko.

                              Comment


                                Nuo liepos mėnesio keleivių padidėjimas jaučiamas traukinių maršrutuose Kaunas-Marijampolė. Matyt, įtaką turi autobusų bilietų kainų padidėjimas nuo liepos 1 dienos. Bilietas traukiniu iš Kauno į Marijampolę kainuoja 3,50 EUR, autobusu - 4,40-4,50 EUR

                                Comment


                                  620M Pesos susidoroja su srautais?

                                  Beje, ar Marijampoliečiai naudojasi Balstogės reisais savaitgaliais?

                                  Comment


                                    Parašė Vitas Rodyti pranešimą
                                    Nuo liepos mėnesio keleivių padidėjimas jaučiamas traukinių maršrutuose Kaunas-Marijampolė. Matyt, įtaką turi autobusų bilietų kainų padidėjimas nuo liepos 1 dienos. Bilietas traukiniu iš Kauno į Marijampolę kainuoja 3,50 EUR, autobusu - 4,40-4,50 EUR
                                    Gal ir Kauno oro uostas prisidėjo?

                                    Comment


                                      Parašė dtb Rodyti pranešimą
                                      620M Pesos susidoroja su srautais?

                                      Beje, ar Marijampoliečiai naudojasi Balstogės reisais savaitgaliais?
                                      Susidoroja, bet ko gero tik studentų vasaros atostogų sąskaita.
                                      Lenkijos traukiniui suvalkiečiai abejingi

                                      Comment


                                        Parašė Vitas Rodyti pranešimą
                                        Susidoroja, bet ko gero tik studentų vasaros atostogų sąskaita.
                                        Lenkijos traukiniui suvalkiečiai abejingi
                                        Nepasakyčiau. Viena moteriškė iš susižavėjimo net sunkią piniginę paliko

                                        Comment


                                          O kroviniai bent vaziuoja tuo nauju Lenkijos gelezinkeliu?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X