[DE-> RU. PL] Buvusieji Rytprūsių geležinkeliai

[Vitas]

Kažkada žiūrėjau filmą apie Kristijoną Donelaitį. Jo pradžioje be džiaugsmo konstatuota, kad Tolminkiemis vadinasi Čystyje Prudy, nors aplink nėra jokių tvenkinių. Dar pažymėta, kad savo paskirties jau netekusi pro šalį einančio geležinkelio stotelė taip pat vadinasi Čystyje Prudy.
Tas iš Nesterovo (Stalupėnų) į Krasnoliesje (Ramintą) ėjęs geležinkelis vienoje knygoje pavadintas Nesterovo-Goldapo (Stalupėnų-Geldupės) geležinkeliu. Ar Rusijos-Lenkijos sieną sovietmečiu bėgiai ten kirto, įsitikinti nepavyko (sovietinė pasienio zona darė savo !!!). Dabar kaip žiūriu žemėlapį http://www.warsaw-life.com/map/map.php , tai iš Nesterovo į Krasnoliesę geležinkelis nepažymėtas. Nejaugi bėgių jau nėra? Savo savo vaikystės vietų pažiūrėti nuvažiuočiau, jei tik Rusijos vizų nereikėtų.
Lenkijoje geležinkelis Olecko-Goldap http://www.pkp.pl/files/plk_Gdansk_olsztyn.jpg
pažymėtas punktyrais. Ko gero, tai jau geležinkelis neveikiantis. Pavyko rasti buvusios Goldapo geležinkelio stoties ir jos prieigų nuotraukų -
http://www.zdjecia.ruciane-nida.org/...php?cat_id=201

[Zorro]

Čia nepažymėtas joks geležinkelis.





http://www.bueker.net/trainspotting/maps_poland.php

[Zorro]

Ir čia: 1989 m. žemėlapis.
http://download.maps.vlasenko.net/smtm200/n-34-17.jpg

[suoliuojantis]

Praeita savaitę teko būtie tiek Olecke, tiel Geldapėje. Olecke matosi, kad geležinkelio stotyje yra vagomų, nors judėjimo nemačiau, o į pačią stotį užėjęs nebuvau. Gekdapėje taip pat jokio judėjimo nepastebėjau, nors kažkas panašaus į kelis vagonus stovi. Mat nesidomėjau specialiai geležinkeliais ))

[Vitas]

Olecko niekada nepriklausė Sovietijai.
Prašom paskaityti temos pavadinimą

Tragedijos nematau: Goldapas ir Olecko lyg ir yra mano paminėto geležinkelio Nesterovas-Krasnolesje tęsinys (Obelieniaus knygoje "Lietuvos vandens turistų keliais" jis įvardintas Nesterovo-Goldapo (Stalupėnų-Geldupės) geležinkeliu).
Prisimenu, kaip 1992-1993 metais geležinkelio atkarpa nuo Kazlų Rūdos iki Šeštokų buvo masiškai vadinama Kauno-Varšuvos geležinkeliu (paminint kitas už Lietuvos ribų esančias stotis - Suvalkus, Augustavą, Sokulką, Bialystoką...), tada kažkaip nenorėta žinoti, kad per Kazlų Rūdą pagrindinis kelias eina link Kybartų-Nesterovo-Kaliningrado.
Kiek radau žinių ir kiek matyti panašiuose į prikabintą Nesterovo-Krasnoliesės žemėlapį, dar vienas geležinkelis ėjo iš Suvalkų (Papiernios) į Gusevą. Lenkijoje išlikę Stančikų tiltai. Su Nesterovo-Goldapo geležinkeliu lygtai jis kirtosi Čystyje Prudy (Tolminkiemio) stotyje. Iš vaikystės laikų ties Gusevu (Gumbine) kažkokių tai pylimų prisimenu...
Olecko sovietijai nepriklausė, bet iš Suvalkų į Gusevą ėjusį geležinkelį (beveik lygiagrečiai Olecko-Goldapo linijai) antrojo pasaulinio karo metu išmontavo sovietinė kariuomenė (matyt, bėgių labiau reikėjo Berlyno šturmui).

[Al1]

Olecko sovietijai nepriklausė, bet iš Suvalkų į Gusevą ėjusį geležinkelį (beveik lygiagrečiai Olecko-Goldapo linijai) antrojo pasaulinio karo metu išmontavo sovietinė kariuomenė (matyt, bėgių labiau reikėjo Berlyno šturmui).

Rytprusiu gelezinkelius sovietai tikrai "isgaidino".
Tiek Kaliningrado srityje, tiek ir teritorijoje, kuri dabar Lenkijai priklauso, tiek ir Lietuvoje, Klaipedos kraste. Silute - Kuliesai - standartines vezes gelezinkelis, isardytas 1945 m. Isarde siauruka Pagegiai - Smalininkai, Klaipedos siauruka.

[x21]

[PL] Geležinkeliai Lenkijoje

Geležinkelio pervaža prie Kowale Oleckie:



Šiaurinė kryptis:



Pietinė kryptis:

[Vitas]

Geležinkelio pervaža prie Kowale Oleckie:



Šiaurinė kryptis:



Pietinė kryptis:

Kierk įsivaizduoju, tai neveikiantis Olecko-Goldapo geležinkelis?
Ne ką geriau atrodo siauruko geležinkelio ppervaža Ežerėlyje, rytiniame Kauno gatvės gale. Į vieną pusę bėgiai dar yra. Panaši situacija su geležinkelio bėgiais išilgai Švenčionių gatvės Kaune (Šančiuose).
Tikiuosi, bėgiai Skuode, Lūšėje, Kabeliuose dar atrodo geriau...

[x21]

...tai neveikiantis Olecko-Goldapo geležinkelis?...

Aš nežinau koks čia geležinkelis, panašu Olecko-Gołdap... šiaip nuoroda į maps.google pateikta...

[Salvijus]

[RU. PL] Buvusių Rytprūsių geležinkeliai

Su gausiu būriu donelaitininkų iš Šiaulių tradiciškai važiavome pagerbti mūsų lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio gyvenimo vietos - Tolminkiemio (vok. Tollmingen, dab. Čystyje Prūdy).
Tarp talkos ir koncerto radau laiko ir nuskubėjau į buvusią geležinkelio stotį. Išliko beveik laiko ir naujųjų krašto šeimininkų nepaliesti (štai kur per laiką ne kartą patvirtinta vokiška kokybė) apie 100 m. senumo raudonų plytų senasis stoties pastatas, vandens bokštas, vienkelio bėgiai. Ant sienos nei laikas, nei naujieji regiono šeimingai niekaip nesunaikino senojo gyvenvietės ir stoties pavadinimo Tollmingen. Puikiausiai kaip ir kiti miestelio pastatai išliko gatvės, vedančios link stoties, kaip ir priestoties aikštės akmenų grindinys - lygus kaip stalas.
Nuėjau paklausinėti šalia gyvenančio "dieduko" - ilgamečio darbuotojo apie paskutinius traukinius - paskutinis dvivagonis dyzelinis keleivinis traukinys į Nestorovo (buv. Stalupėnus) stotį išvyko 1973 m., o krovininis - prieš 3 metus.
Kai pokalbis ėjo į pabaigą pašnekovas paklausė iš kokios vietos esu - pasakiau, kad iš Lietuvos, nurodžiau miestą - tai jis man lietuviškai sako - "tai galim kalbėtis lietuviškai". Pasirodo jis yra kilęs iš buv. Telšių apskrities, Užvenčio valsčiaus ir dab. Čystyje Prudy gyvena nuo 1950 m. - čia jo šeima rado prieglobstį nuo Sibiro tremties. Dar kartą įsitikinu - "Pasaulis tikrai mažas" ir buvo labi malonu kalbėtis su vietos žmogumi ta kalba, kuria prieš kelis šimtus metų šnekėjo mūsų klasikas K. Donelaitis ir jo "Metų" herojai - būrai.
Beje nors vandens bokštas yra apleistas, tačiau vokiečių statyti metaliniai laiptai išliko. Tik deja per vidurį buvo nuojautos pakopos - tad toliau kelionės gabaliuką (keletą metrų) į viršų buvo galima tęsti turėklais. Šį kartą dėl kolegos svorio gabaritų nesiryžome.
Ir galiausiai šiek tiek gražių vaizdų iš mums lietuviams brangios vietos.

[Salvijus]

Taigi, kviečiame rašyti šioje naujoe temoje apie buvusių Rytprūsių (Ostpreussen) geležinkelius, stotis ir t. t. Šiai temai kaip ir piklausytų temos apie Klaipėdos krašto geležinkelius, nes visi jie buvo nutiesti vokiečių.
Pats 1998 m. esu keliavęs iš Karaliaučiaus iki Elbingo, iš Elbingo į Olštyną, iš Olštyno į Berlyną.
2008 m. - iš Marienburgo į Dancigą ir atgal. Deja nuotraukų neturiu.

[Zorro]

Eisenbahnstrecken Ostpreußen — 1944



http://www.raether-buch.de/index.html

[Salvijus]

Tinklas iš ties tankus - palyginus su kaimynėmis Lietuva ir Lenkija. Vokiškos infrastruktūros ypatumai.

[Vytautas_LT]

Tinklas iš ties tankus - palyginus su kaimynėmis Lietuva ir Lenkija. Vokiškos infrastruktūros ypatumai.

Iš pradžių galvojau, kad tik vokiečių žemėse pažymėti visi geležinkeliai. Tačiau ir Lenkijoje, ir Lietuvoje pažymėti VISI...

[Eimantas]

2006-01-14
Tankiausias Europoje geležinkelių tinklas Mažojoje Lietuvoje ir elektrifikuota geležinkelio atšaka Klaipėdos krašte - istorinė praeitis

[Salvijus]

Šiek tiek svečiavausi pas kolegas Kaliningrado sr.
(...)

Keletas vaizdelių:

Kaliningrado keleivinė (buv. šiaurinė - Nordbanhof) stotis anksti ryte


Kaliningrado [Kionigsbergo] pietinė stotis


Dešinėje kelias ir pakeltas peronas 1420 vėžei. Stotis per karą beveik nenukentėjo.


Černiachosko [Insterburg] stotis
Matyti, kad statyta apie 1950 m.

(...)

[Eimantas]

Černiachosko [Insterburg] stotis
Matyti, kad statyta apie 1950 m.
Atvaizdas

Perstatyta, langų forma išduoda, kad tai prieškarinis pastatas.

[tricky_kid]

/\

Labai rimtai perstatyta. Matyt visą vidurinę dalį bombos sunaikino.





Sovijau dėkui už nuotraukas. Mano kuklia nuomone gal reiktų rašyti lietuviškus pavadinimus ... Karaliaučius, Įsrutis, Raušiai. Bet čia tik mano nuomonė.

[Romas]

Visi žino, kad vokiečiai 1938 m., o sovietai 1946 m. pakeitė visus vietovardžius.

Betgi ši tema apie geležinkelius.
Yra tema apie Kaliningradą, Lenkiją Mozūrus (pietinius Rytprūsius).
Jei reikia, galima padaryti atskirą temą.

Dėl aiškumo gerai dėti 2-3 kalbų versijas.
Bet ar būtina apie vietovardžius diskutuoti būtent čia?

[Romas]

Diskusija apie vietovardžius čia galėjo būti, bet kai ji sudaro 2/3 temos, tai jau per daug.
Viskas iškelta į temą Vietovardžių pervardinimai

Šioje temoje galima:
1) Rašyti vietovardžius trimis kalbomis keturiomis versijomis ir dviem raidynais (o gal užteks ir lotyniškai)
Pvz. Rus. Nesterov/ Нестеров, vok. Stalupoenen / Ebenrode, liet. Stalupėnai
2) Rašyti bet kokiomis dviejų kalbų kombinacijomis (eiliškumas nesvarbus), pvz, Tilžė / Sovietsk
Tilžė / Tilsit
Tilsit / Sovietsk
3) Parašyti vieną vietovardį, bet kad būtų aišku, o ne kaip skirtingų kalbų kratinys
(pvz. Wehlau, netoli Černiachovsko, prie kelio į Tvankstę iš Ebenrodės)
Arba ta pati vieta tiesiog rus. Znamensk.

Vienu žodžiu, rašykite kaip norite, bet kad būtų aišku ir pageidautina apie geležinkelius.
O apie vietovardžius diskutuokime atskirai.