[DE-> RU. PL] Buvusieji Rytprūsių geležinkeliai

[Beniux]

Noriu Sovijaus pasakojimą apie Tolminkiemio geležinkelio stotį papildyti 1915 m. atviruku. Apačioje, dešinėje matome geležinkelio stotį. Į šį miestelį geležinį kelią nutiesė 1907 m.; kitais metais galutinai įrengė stotį.



nuotrauka paimta iš kažkokio vokiško internetinio puslapio
http://www.stallupoenen.de/HB/HB39-Z...bEbenrode.html

[Beniux]

Turiu keletą senesnių Rytprūsių krašto nuotraukų ar jų kopijų. Įdeju su jomis susijusias (pvz. geležinkelio tiltų) nuotraukas:

Vėluva - Wehlau









Tilžė - Tilsit











Insterburg - Įsrutis






Karkeln - lietuviško pavadinimo nežinau - Mysovka (rusiškai)




Stalluponen - Stalupėnai





Neu Skarduponen - Naujieji Skardupėnai



Mollehnen - Molėnai




Karaliaučiaus šiaurinė stotis





Karaliaučiaus pagrindinė geležinkelio stotis

[Romas]

Keliaujant Lenkijoje po Mozūrų kraštą (buv. pietinę Rytprūsių dalį) daug kur susiduri su buvusių geležinkelių likučiais.
Stebina iki šiol išlikusių viadukų gausa. Ten yra ką veikti ir važiuojant žiūrėti tik vokiškų geležinkelių likučių


Dėl orientacijos įkeliu porą žemėlapių
Dabar Kaliningrado pasienyje veikia tik viena viena magistralinė linija Balstogė -Grajevo - Elkas - Gižycko - Korše - Olštynas - Ilava
Iki stambaus Korše (Korsze) mazgo - buv. Bresto - Karaliaučiaus geležinkelio dalis, į pietvakarius nuo Korše - Tilžės - Įsruties - Berlyno geležinkelio dalis)
Į pietus nuo jos yra pora veikiančių linijų Mozūrų ežeryno turistiniam ir vietiniam susisiekimui:
Elkas - Mikolaikos - Mrongovas - Červonka - (Olštynas)
Elkas - Piš - Ruciane-Nida - Olštynas
Išlikusios dvi neveikiančios atkarpėlės:
Kentšynas - Vengoževo (Kętrzyn - Węgorzewo) - uždaryta 1992 m., bandymai atgaivinti buvo 2008 m.
Olecko - Geldapė (Gołdap)
Krovininam eismui tebėra naudojama trasa Įsrutis - Girdava - Korše (Černiachovsk- Železnodorožnyj - Korsze). Ten bėgiai nesurūdiję ir žole neužžėlę


Kitame žemėlapyje be fono geriau matysis ankstesnis Rytprūsių geležinkelių tinklas.
Taškinis punktyras rodo išardytus geležinkelius, brūkšninis - neveikiančius


Abu žemėlapiai iš http://mapa.kolej.one.pl/

Labiausiai geležinkeliai nukelntėjo 1945 m., kai geležinkeliai buvo Sovietinės karinės administracijos žinioje - viskas, kas įmanoma, buvo plėšiama kaip karo trofėjus ir vežama į Rusijos gilumą.
Tik 1945/1946 m. sandūroje Prūsijos geležinkeliai atitiko komunistinės Lenkijos vyriausybės žinion. Internete galima surasti 1946 m. gana objektyvų tuometinės geležineklių būklės aprašymą. Buvo siūloma nutiesti ir jungtis su likusios Lenkijos geležinkeliais. (Dabar toks daiktas būtų pavadintas "galimybių studija" ir už jį būtų paprayta ES pinigų, bet tai atskira tema).
Rusijos pasienyje esantys geležinkeliai, aišku, buvo pasmerkti, net jei jų ir nebuvo išardę sovietų kariai.


Įdedu ir vokišką tarpukario žemėlapį (iki 1938 m. lenkiškų ir lietuviškų vietovardžių vokietinimo).
Pažymėjau apytikrę dabartinę PL-RU sieną ir tas vietas, iš kurių bus nuotraukos
Paspaudus galima pamatyti geresnės rezoliucijos žemėlapio iškarpą

Žemėlapis iš www.mapywig.org.

[Romas]

Aplankyti objektai Vengoževo apylinkėse (kai ten dažniau lankysis lietuviai, gal prigys senas lietuviškas Unguros pavadinimas).
1 ir 5 objektai aplankyti specialiai, likę viadukai pasitaikė pakeliui
1. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Oziorsk, vok. Angerburg - Darkehmen (po 1938 m. Angerapp)
Atkarpa Olszewo Węgorzewskie - Ołownik, vok. Olschowen - Alt Eszergallen (1938 m. pervardinta Kanitz - Sandenwalde). Nuvažiuota dviračiu.

2. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Železnodorožnyj, vok. Angerburg - Girdauen
Viadukas vietiniame kelyje Prynowo - Brzozowo, vok. Prunowen - Brosowen (1938 m. pervardinta į Primsdorf - Hartenstein)

3. Neveikiantis geležinkelis Węgorzewo - Kętrzyn, vok. Angerburg - Rastenburg
Przystań (vok. Pristanien, po 1938 m. - Paßdorf). Sudėtinga sankryža ir viadukas 650 kelyje Węgorzewo - Srokowo - Barciany; vok. Angerburg - Drengfurth - Barten.

4. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Giżycko, vok. Angerburg - Lötzen
Pozezdrze; vok. Passessern, po 1938 m. - Großgarten.
Viadukas kelyje Pozezdrze - Kruglanki (vok. Passessern - Kruglangken, po 1938 m. - Großgarten - Kruglangken)

5. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Olecko; vok. Angerburg - Margrabowa (Oletzko), po 1928 m. - Treuburg.
Kruklanki (Kruglangken). Susprogdintas geležinkelio tiltas.

Žemėlapis iš: www.mapywig.org

[Romas]

1. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Oziorsk, vok. Angerburg - Darkehmen (po 1938 m. Angerapp)
Geležineklio pylimas ir viaduko likučiai pačiame Rusijos pasienyje Ołownik-Wieś vietovėje; vok. Alt Eszergallen (1938 m. pervardinta į Sandenwalde).



Bus daugiau nuotraukų


2. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Železnodorožnyj, vok. Angerburg - Girdauen
Viadukas vietiniame kelyje Brzozowo apylinkėse, vok. Brosowen (1938 m. pervardinta į Hartenstein)





3. Neveikiantis geležinkelis Węgorzewo - Kętrzyn, vok. Angerburg - Rastenburg
Przystań (vok. Pristanien, po 1938 m. - Paßdorf). Sudėtinga sankryža ir viadukas 650 kelyje Węgorzewo - Srokowo - Barciany; vok. Angerburg - Drengfurth - Barten.



4. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Giżycko, vok. Angerburg - Lötzen
Pozezdrze (vok. Passessern, po 1938 m. - Großgarten). Ištarti dabartinį vietovardį reikia [pozezd'že] - turbūt kilo iš kokių nors senovės baltų "pažiegždrių".
Viadukas kelyje Pozezdrze - Kruglanki (vok. Passessern - Kruglangken, po 1938 m. - Großgarten - Kruglangken)





5. Išardytas geležinkelis Węgorzewo - Olecko; vok. Angerburg - Margrabowa (Oletzko), po 1928 m. - Treuburg.
Kruklanki , vok. Kruglangken. Susprogdintas geležinkelio tiltas per Sapinos upę.

Bus daugiau nuotraukų

[Romas]

Bendras Unguros (Vengoževo) apylinkių žemėlapis iš http://mapa.targeo.pl/


Išardytas geležinkeliu Węgorzewo - Oziorsk, vok. Angerburg - Darkehmen (po 1938 m. Angerapp)
Nuvažiuota dviračiu atkarpa Olszewo Węgorzewskie - Ołownik, vok. Olschowen - Alt Eszergallen (1938 m. pervardinta Kanitz - Sandenwalde).
Palydovinė geležinkelio atkarpos nuotrauka.

Žemėlapis iš http://www.zumi.pl

Palyginimui ~1925 ir 1942 m. vokiški žemėlapiai.
1938 metais visi lenkiški (mozūriški) ir lietuviški vietovardžiai buvo pervardinti į vokiškus. Kai kurie išliko - prof. Gerulis įtikino valdžią, kad jų kilmė prūsiška.
..
Žemėlapiai iš www.mapywig.org

[Romas]

Olszewo Węgorzewskie - Pochwałki - Ołownik Wieś

Foto 2011 07
Vaizdas į Vengoževo (Unguros) pusę nuo sankryžos su vietiniu keliu


Olszewo (Olschowen) stoties neišliko, jos vietoje - "wysypisko" (uždarytas sąvartynas). Vieškelis aplenkia stotį iš kairės


Vaizdas į Olszewo Węgorzewskie bažnytkaimį


Tolesni vaizdai labai primena mūsų Alytaus - Varėnos geležinkelį




Žvilgsnis atgal




Kelių kilometrų trasoje buvo gal trys panašios vandens kliūtys


Tolumoje matosi Pochwałki dvaro gyvenvietė (vok. Friedrichsfelde, 1938-1945 - Sandenfelde)


Geležinkelis ėjo tiesiai, keliukas eina per kaimą


Po lietaus ten nesinori važiuoti net dviračiu, sukame į dešinę


Kryžkelė Pochwałki kaimo gale


Keliukas grįžta link geležinkelio


Medžiai dešinėje - buvęs geležinkelis


Keliukas susilieja su geležinkeliu. Atpažinti galima tik pagal sankasos likučius


Žvilgsnis atgal. Geležinkelio sankasa eina dešiniau




Keliukas nepastebimai nusuka nuo geležinkelio ir išeina į Ołownik (PGR) - Ołownik Wieś plentą


Medžiai žymi buvusio Unguros - Darkiemio (dab. Węgorzewo-Oziorsk, vok. Angerburg - Darkehmen / Angerapp) geležinkelio vietą

[Romas]

Ołownik Wieś

Buvęs Unguros - Darkiemio geležinkelis.
Viadukas Senuose Ežergaliuose (lenk. Ołownik Wieś, vok. Alt Eszergallen, 1938-1945 Sandenwalde)

Foto 2011.07






Rusijos siena - už kokio puskilometrio


Vaizdas nuo sienos pusės į viaduką


Vaizdas nuo viaduko link Unguros. Pylimas visas užžėlęs medžiais


Du viaduko galai




Vaizdas nuo viaduko į Kaliningrado pusę




Autobuso stotelė geležinkelio pylimo papėdėje.
Nesvarbu, kad ženklas nupuvęs, svarbiau, kad autobusai kasdien važinėja net vaikams baigus mokslus

[Romas]

Buvęs geležinkelis Rastenburg - Angerburg, lenk. Kętrzyn - Węgorzewo, liet. Raistapilis - Ungura)
Pervaža prie Hitlerio būstinės Wolfschanze (Vilko urvas) -Gierłoż (Görlitz) , netoli Kętrzyn (Rastenburg).
Kažkada čia buvusioje stotyje buvo lankėsi Vokietijos karo vadai ir Vokietijos sąjunginių valstybių vadovai.




Šis geležinkelis veikė iki 1993 metų.
Kartais dar surengiamos turistinės išvykos trasa Gierłoż - Węgorzewo

http://mazury.info.pl/foto/08-07-19-...loz/index.html

[Romas]

Węgorzewo (Angerburg, Ungura)
Iki II pasaulinio karo čia buvo 5 geležinkelio linijos. Paskutinė linija iki Kętrzyn (Rastenburg) veikė iki 1993 metų.

Buvusi Vengoževo (Unguros) geležinkelio stotis iš miesto pusės

[Romas]

Węgorzewo (Angerburg)

Geležinkelio stoties viduje veikia kukli geležinkelių istorijos ekspozicija








Ten buvo keletas žemėlapių iš ~1945-1956 metų.
Šitame žemėlapyje matosi Rusijai menamai priskirta didesnė dalis (apytikriai pažymėjau) dabartinę PL-RU sieną). Nors paieškojus galima rasti liudijimų, kai lenkų repatriantai būdavo iškeldinami kur nors prie Įsrūčio (Instenburg, Černiachovsk), o paskui išaiškėjus, kad ta teritorija atiteks Sovvietijai, vėl buvo sodinami į vagonsu


Šiaurės rytų Lenkijos kampas. Matosi, kuri dalis iki 1918 (Danciogo korodorius) ar 1945 m. (Rytprūsiai) priklausė vokiečiams


Vienas iš nedaugelio vokišką praeitį siekiančių eksponatų

[Romas]

Węgorzewo (Angerburg)

Foto 2012.05
Unguros (Węgorzewo, Angerburg) stotis iš perono pusės

[Romas]

Kruklanki (Kruglanken)

Sugriautas tiltas geležinkelio linijoje Węgorzewo - Olecko (vok. Angerburg - Treuburg // Marggrabowa /Oletzko)
..
Senas žemėlapis iš www.mapywig.org, naujas - iš www.targeo.pl

Krukliankų apylinkių žemėlapis
Ir praėjus po karo 66 metams matosi buvusi geležinkelio trasa

Žemėlapis iš www.zumi.pl

Tiltas pastatytas 1908 m.
Vienas tarpsnis buvo susprogdintas 1914, kai vyko I pasaulinio mūšiai su Rusijos armija prie Mozūrų ežerų.
Tiltas buvo greit atstatytas ir veikė iki II pasaulinio karo pabaigos.
Besitraukiant vokiečiams jis buvo užminuotas, bet kažkodėl nesusprogdintas. Tiltas išlėkė į orą 1945.09.08. Viena iš versijų - tiltą susprogdino lenkų naujakuriai - tam, kad sustabdytų viską grobiančios ir geležinkeliu turtą išvežančios Sovietų armijos siautėjimą.

http://mazury.info.pl/atrakcje/most-...nki/index.html

[Romas]

Kruklanki (Kruglanken)

Foto 2011.07


Per upelį yra pėsčiųjų tiltas


Vasarą beveik viską užstoja medžiai
Vaizdai į tilto atramas nuo upelio




Einame apsidairyti toliau.
Geležinkelio pylimas iš Unguros (Węgorzewo) pusės


Žvilgsnis į vakarus, link Węgorzewo


Žvilgsnis į rytus, link tilto

[Romas]

Sugriautas geležinkelio tiltas iš vakarų pusės


Vaizdas pritraukus


Įlipame į "lovį"


Upeliukas

[Romas]

Kruklanki (Kruglanken)

Persikeliame į kitą pusę


Vakarinė atrama


Rytinė atrama



Rytinė atrama lipant šiaurine sankasos puse







Pylimas į Olecko pusę. Kairėje matosi ugnies taškas, saugojęs tiltą

[Romas]

Kruklanki (Kruglanken)

Rytinė sugriauto Krukliankų tilto (Zwalony most w Kruklankach) dalis

[Romas]

Kruklanki (Kruglanken)

Tilto vaizdas iš pietryčių

[Romas]

Kruklanki (Kruglanken)

Pabaigai - kelios vertikalios sugrauto Krukliankų tilto (zwalony most w Kruklankach) nuotraukos

Foto 2011.07
Vaizdas nuo rytinės atramos


Vaizdas iš pietryčių


Vaizdas nuo upelio



Vaizdas nuo vakarinės atramos

[Romas]

Temų atskyrimas

Kadangi neseniai sukurta atskira tema Kaliningrado srities geležinkeliams, šiek tiek pasikeičia temos struktūra:

- Šioje temoje lieka senos Rytprūsių geležinkelių nuotraukos, žemėlapiai, muziejai, palyginimai su dabartimi Rusijoje ir Lenkijoje bei neveikiančių ruožų nuotraukos;
- Esama veikiančių geležinkelių padėtis - atitinkamai temose:
-- [RU-39] Geležinkeliai Kaliningrado srityje ir
-- [PL] Geležinkeliai Lenkijoje

Lietuvos teritorijoje esančio Klaipėdos krašto geležinkeliai turi atskiras temas
- Klaipėda - Pagėgiai -Tilžė
- Pagėgiai - Lauksargiai - (Radviliškis)
- Klaipėda - Bajorai - (Šiauliai)
- Buv. Klaipėdos krašto geležinkeliai (siaurieji, 1000 mm vėžės)
- stočių nuotraukų gali būti temoje Mažoji Lietuva senuose atvirukuose ir nuotraukose

Šioje temoje pageidautina rašyti ne tik dabartinius (nuo 1945 m.) rusiškus ar lenkiškus vietovardžius, bet ir vokiškus (dalis jų buvo vokietinama 1938 m.) ar tradiciškai vartojamus lietuviškus pavadinimus - tiek, kad būtų aišku, apie kokias vietoves eina kalba. Temoje buvusios diskusijos apie pasikeitusius tų kraštų vietovardžius iškeltos į atskirą temą - Vietovardžių pervardinimai