[PL] Siaurieji geležinkeliai Lenkijoje

[Ramūnas kns]

Praeitą savaitę teko keliauti po Augustovo (Lenkija) apylinkes. Gidas davė bukletėlį su siauruko reklama.

[Romas]

Lenkų „siauruką“ atranda ir lietuviai
Rūta Lankininkaitė, LTV „Panorama“, www.lrt.lt
2010 rugsėjo mėn. 24 d. 20:10

Lenkijoje veikiantis lietuviško siaurojo geležinkelio brolis džiūgauja, kad sezonas buvo geras.

Turizmo specialistų teigimu, pramogomis Lietuvos–Lenkijos pasienyje vis labiau domisi ir lietuviai, praneša LTV „Šiandien“. Lietuvos turistai atranda vos už 30 kilometrų nuo sienos esantį Plocično (Płociczno) miestelį šalia Suvalkų. Čia juos vilioja prieš dešimtmetį atgijęs siaurasis geležinkelis.
„Traukinuku pasivažinėti atvyksta turistų iš visos Lenkijos tolimiausių kampelių. Juos čia pasitinka Suvalkų kraštas su gražia gamta, Vygrių nacionalinis parkas, puikūs ežerai, sengirės ir draustiniai. Šiemet mačiau daug automobilių su užsienietiškais numeriais, ypač iš kaimyninės Lietuvos“, – sakė „siauruko“ savininkas Stanislawas Hurinas.
Traukinys į „siauruko“ trasą vyksta tris kartus per dieną. Kelionė per Vygrių nacionalinį parką ir Augustavo girią pirmyn ir atgal tęsiasi daugiau nei 2,5 valandos. Bilieto kaina apie 18 litų. Tiesa, mašinistui kartais tenka neplanuotai sustoti, jeigu ant bėgių randamas nuvirtęs medis.
„Siauruko“ trasą atnaujinęs verslininkas džiaugiasi geru šiemetiniu sezonu, o šis tęsiasi pusę metų.
Ilgiausiai veikiančio tokio tipo geležinkelio Lenkijoje savininkas trasą planuoja dar ilginti. (...)
http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=36883787

Teko tą siauruką matyti, kai kažkada važinėjom dvirčiais aplink Vygrių ežerą.
Ieškoti informacijso reikia pagal antraštes
Wigierska Kolej Wąskotorowa (Kolej leśna Płociczno - Zelwa)
http://www.koleje.wask.pl/kolejRozklJazdy.php?id=wgrkl
Tiesa, ten yra tik 2007 m. tvarkaraštis

Viena nuotrauka iš galerijos

Galerija: http://www.koleje.wask.pl/kolejGaleria.php?id=wgrkl

Labai įdomus tinklapis, kur išvardinti visi Lenkijos siaurukai:
- viename puslapyje viešeji: http://www.koleje.wask.pl/koleje.php?rodz=2
- kitame puslapyje - pramoniniai: http://www.koleje.wask.pl/koleje.php?rodz=1

[Beniux]

Siaurasis geležinkelis Płociczno.

Važiuoti šiauriniu Suvalkų miesto apvažiavimu ir, pasibaigus pastatams (be ne miestui ar jį žyminčiam ženklui), sukti kairėn - yra nukreipiančioji rodyklė Płociczno. Asfaltuotu keliu važiuoti 9 km ir kitos rodyklės nukreips į dešinėje pusėje esantį šį objektą.
Tai turistinis siaurasis geležinkelis, atgaivintas 2001 m. Jį aplankiau, minint atkurtojo geležinkelio dešimtmetį. 600 mm pločio bėgius 1916 m. pirmąkart nutiesė vokiečių kareiviai - reikėjo iš lentpjūvės išgabenti dalinai apdirbtus medžius ar jų gaminius. 36 km ilgio linija buvo sujungta su Želvos ežeru ir Augustavo kanalu, kuriuo sieliai keliavo į faterlandą.
Tarpukariu siaurukas prailgėjo iki 50 km, bet 1989 m. gaigė pirmąjį gyvenimą. Dar po dvylikos metų kėlėsi ir atėjo gyvųjų turistų sveikinti .

Traukinukas, kurio vagonų kiekis priklauso nuo turistų antplūdžio, paprastai išvyksta 11 ir 14 val. Lietuvos laiku (atitinkamai 10 ir 13 val. Lenkijos laiku). Liepos ir rugpjūčio mėnesiais dar "primetama" ir 16 val. kelionė. Mėgstantys pasikalbėti su butelaičiu, gali užsisakyti dar vieną reisą ir vėliau. Trasos ilgis - 10 km (su dideliais šansais sugrįžti atgal).





Bilietus pirkti reikia šiame restorane (jo viduje, dešinėje pusėje). Kaina - 20 zlotų (suaugusiam).







Negaliu abejingai praeiti pro tokius "liokajus":







Einu susipažinti su technika. Pirmiausiai patikrinu "šoferį", kuris greitesnis ir už lokomotyvą.







Pensijoje esantis "rezervas":












Kelias, nors ir "dvigubinasi", bet atrodo patikimai:








Kabinti sugebu ne tik vagonus ...








"Kabinoje" - tvarka ir teisingumas lietuviškos trispalvės motyvais:









Drąsiausi - jau atvirame vagone. Nesupratau, ar jie dar neišlipo, ar ką tik įlipo. Važiuoju ir aš. Jei grįšiu - parašysiu daugiau.

[Beniux]

Pajudame iš Płociczno (lietuviškai būtų maždaug "Kuojynas"; ploc - kuoja, mekšras). Pirmasis sustojimas - Binduga.








Einame prie Vygrių ežero. Kadangi jis yra S formos, tai buvo pramintas Vingriais, o vėliau lenkų supaprastintas iki Vigriai ir Vygriai. Kranto ilgis - 60 km. Giliausia vieta - 73 m.







Tolumoje matyti Kamendulų vienuolyno bokštai.









Grįžtame į uždarą vagoną (kitas - atviras). Čia mus pasitinka kontrolierius, kuris siūlo savitarną - patiems pažymėti bilietą.







Antrasis sustojimas buvo "saldesnis" - Bartny Dół . Lietuviškai reikštų - Bitininkų slėnis.









Einame prie ežero.











Vietovės pavadinimą patvirtina ...








Krantai primena mūsų upių krantus









Nuaidi kontrolieriaus švilpukas, kviečiantis ant ratų. Vėl dardame. Kertame ne vieną asfalto liežuvį.

















Tolimiausias kelionės taškas ir sustojimas - Zielona Karczma ( dar Krusznik) , t.y. Žalioji karčema.







Atrakina vartus į karčemą.







Staiga "pabėga" garvežiukas, palikęs atkabintus vagonus. Už gero šimto metrų jis įrėplioja į lygiagrečiai einančius bėgius ir po kelių bėgių "laužymų" jau atsiduria kitame sąstato gale.

[Al1]

Gražu, puiku.

[Beniux]

Atgal. Puokštes tiesia pievos. Galvoje irgi ... pievos.









Anksčiau tik išveždavo. Keleiviai, prarandantys viltį grįžti.















Paskutinis stabtelėjimas - Powały (lietuviškai - Išvartos).











Pagaliau parveža.








Daugiau - http://www.psmkms.krakow.pl/kolej/Plociczno/index.htm

[Al1]

Žulavos privažiuojamasis geležinkelis (Żuławska kolej dojazdowa). Yra netoli Gdansko į rytus. Dabar taip vadinasi išlikęs ir turistiniam reguliariam susisiekimui naudojamas siaurasis geležinkelis. Buvusi Gdansko privažiuojamųjų geležinkelių sistemos dalis. Atidaryta 1905 m., didžiausią pakilimą išgyveno šeštajį XX a. dešimtmetį ir maždaug iki septintojo dešimtmečio vidurio. Vėžės plotis - 750 mm.
Dabar eksploatuojamos dvi linijos - nuo dešiniojo Vyslos (perkaso) kranto iki Štutovo (miestelio, kurio pašonėje yra Štuthofo lageris) ir nuo Stegnos (mazginė stotis, nuo kurios atsišakoja linija) iki Novy Dvur Gdanski. Traukiniai kursuoja intensyviausiai pirma linija (4 poros traukinių), o antrąja tik ryte iki Stegnos, o vakare atgal iki Novy Dvur Gdanski, kur yra depas. Iki pastarojo miesto stoties šeštadieniais ir sekmadieniais vasaros sezono metu suderintu tvarkaraščiu atvyksta platusis traukinys iš Malborko ir keleiviai gali toliau važiuoti siauruoju traukiniu iki Stegnos. Nes jos apylinkės yra kurortinė zona, labai primenanti mūsų pajūrį.

Traukinys prie stotelės "Muzeum" - Štuthofo konclageris už 200 m dešinėje. Ten, kur stulpas ir traukinio galas - kelias į muziejų.
Rumuniškas lokomotyvas Lxd2-315.



Gale rumuniškas automotrisės prikabinamas vagonas. Automotrisė praktiškai atrodo beveik taip pat kaip ir prikabinamas vagonas. Šių rumuniškų vagonų bei automotrisių PKP buvo užsakiusi gana nemažai 750 mm ir 1000 mm siauriesiems geležinkeliams.



Gdansko privažiuojamieji geležinkeliai aptarnavo Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Prie krematoriumo pastatyti du vagonai, tiesa, jie gali būti ir pokariniai. Tačiau geležinkelio linija, noris ir ant gelžbetoninių pabėgių, čia buvo ir lagerio veikimo metasi (taip parodyta schemoje prie įėjimo).









Ties keliuku nuo krašto kelio į koncentracijos stovyklą.



Atvažiavo traukinys iš Štutovo. Sėdau į jį.



Mazginė Stegnos stotis. Ji yra tikampio tipo. Peronai yra kiekvienoje iš "trikampio" kraštinių. Stoties pastatas neveikia. Jis pokarinės statybos.



Svarstyklės. Didžiausio klestėjimo metais čia buvo labai intensyvus krovininis eismas.



Novy Dvur Gdanski link.

[Al1]

Galbūt tame pastate buvo stotis? Kiek pastebėjau, ir Lenkijoje baisiai niokojami seni pastatai. Toje pačioje Stegnoje ir apylinkėse teko matyti ne vieną seną pastatą taip suniokotą.



Važiuojant traukiniu. Keli kilometrai linijos eina lygiagrečiai krašto keliui.



Galinė stotelė prie dešiniojo Vyslos (perkaso) kranto.



Traukinys stovi apie pusvalandį ir žmonės gali nueiti ant Vyslos perkaso pylimo.



Atviras vagonas.



Lokomotyvas pervažiuoja į kitą sąstato galą.



Nuo pylimo link stotelės.



Vasaros sezono metu veikia keltas ir galima persikelti į kitą pusę, o ten jau kursuoja Gdansko miesto autobusai.



Bet aš traukiniu grįžau atgal.

[Ramūnas kns]

Pirmo pasaulinio karo metu vokiečiai įrenginėjo siauruko trasas medienos išvilkimui iš Sūduvos girių. Neperžengiamos Vygrių girios buvo išvagotos 60cm geležinkelio, kuriuo vėliau „miškininkavo“ lenkai. Dabartiniais laikais dalis trasos sėkmingai panaudojama turizmui.
Nuotraukoje- 49 metų senumo, išblizgintas dyzeliukas.

[udrius]

Taigi, šiais metais pavyko dasibelsti (dėka mano draugų) iki Krośnice , kur EU fondų dėka sukurtas parkinis geležinkelis, plačiau apie jį čia:

http://krosnicepelnapara.pl

Depas ir kartu infocentras:



Bėgiai :



Depo viduje:





Na, linijoje pagrinde naudojamas garvežys:



Tiesa, nesėdėkite atvirame vagone, gražu tačiau labia jau degdamos anglys meta purvą...



Pakeliui sutinkame dvarą:



O aplink liniją yra pora istorinių riedmenų:



Bei dar vienas garvežys, perdažytas pagal multfiržlmo Tomas garvežys įvaizdį



Seno vagono vidus:



Tai tiek labai trumpai - tik esmė

[udrius]

Pratęsiant istoriją apie siaurukus Lenkijoje ir pasiblaškymą po Lenkiją (dar kartą turėčiau padėkoti savo partneriams), pristatau dar vieną geležinkeliuką. Tiesa sakant, ilgai kapsčiau internete ir apie šį geležinkeliuką neradau daug info...

Tiesa sakant, neklausinėkite manęs lokomotyvų ar vagonų tipų, tikrai nežinau

Taigi, Lenkija, Białośliwie Wąskotorowe. Visiškai netoli nuo Bydgosczc, netoli žymiosios Pesa gamyklos. Taigi, jei kas ten būsite, netingėkite, užsukite



Įspūdingo dydžio stotis ir kažkada buvęs įspūdingi dydžio 600 mm geležinkeliuko tinklas. Apie tai galime spręsti iš vagonų parko :



Ruošiamas mūsų traukinukas:



ir pilnas sąstatas:



Mūsų traukinukas pakeliui



manevrai . Tas geltonai apsirengęs vyriokas labai fainaii šūkavo - "Odjazd!" ir sušvildbavo... reikėtų ir mums įvesti tokią tradiciją...



Galutinis mūsų kelionės tikslas, stotelė Wysoka KD. Trumai, kodėl mes čia - dalis siauruko veikia kaip turistinė linija. Kita dalis - buvo ilgais metais užleista, apžėlusi medžiais ir krūmais. Dėka savanorių visi medžiai buvo iškirsti ir tai buvo pirmasis važiavimas su turistais iki šio miestelio. Tai tiek trumpai Kadre matosi ir mini virtuvė - atvarė mikrukas, iškrovė grilius, pakepė dešreles, mėsainius ir viskas super Tačiau pati vieta tai atrodo gan liudnai.... Palyginti su mūsų stotelėmis ir galimu potencialu tiek Biržuose, tiek Petrašiūnuose....

[udrius]

Taigi važiuojame atgal - mūsų traukinukas pakeliui... Stebina namų artumas, kartais atrod, kad net skalbiniai kabinami vos ne ant bėgių...



Kaip čia su gabaritais ? Bet šiaip faina važiuoti per tokius žalius tunelius



Na , o dabar trumpas pabėgiojmas po muziejuką ir depus... Taip buvo mažai likę laiko, bet spėjau Tiesa, tą geležinkeliuką bando gaivinti vokietukas (sako, jis garvežių remonto dirbtuvių savininkas Lenkijoje) ir vietiniai savanoriai. Taigi, daba rtai jau neklauskite kas ir kaip



Sniego plūgas - labai prasta pozicija buvo:





Dar vieans garvežiukas- kaip paminklas



Kelio mašina:




Bent keli klasikiniai aparatai:



Dar vienas depas:



Kelio priežiūros mašina, perdaryta iš vagonetės:

[udrius]

Dar vienas vaizdas į riedmenis:





Ir toliai visiškos paslaptys:









Dar viena lenkų klasika Ly2d



Ir pabaigai - tikro reguliaraus turistinio traukinio išvykimas

[Al1]

Kelios nuotraukos iš Elko siaurojo geležinkelio stoties.
Siaurasis geležinkelis atidarytas 1913 m. 2001 m. nutrauktas reguliarus keleivių vežimas, po metų pradėtas turistinis-pramoginis susisiekimas.

Stotis yra šalia plačiojo geležinkelio stoties, rytinėje kelyno pusėje.
Siaurojo geležinkelio stotis iš gatvės pusės.



Iš miesto į siaurojo geležinkelio stotį veda požeminė perėja po plačiojo geležinkelio stotimi. Vaizdas iš siaurojo geležinkelio pusės. Iki siaurojo stoties dar reikia paeiti apie 150 m.



Keleiviniai vagonai.



Yra riedmenų muziejus.



Ne tik siaurojo geležinkelio riedmenys. Viskas buvo uždaryta, nes buvau vakare, todėl fotografuota per tvorą.





Stoties vaizdas iš Suvalkų gatvės pusės. Stoties kelynas čia baigiasi.



Kiek kitu rakursu.



Transporteriai, kuriais buvo gabenami plačiojo geležinkelio prekiniai vagonai. Tik dviašiai. Kaip rašoma, jie pradėti eksploatuoti tik 1992 m. Kas labai keista. Nors gal kai krito krovinių pervežimai, buvo sugalvota kažkaip juos kompensuoti gabenant plačiojo geležinkelio vagonus...

[Al1]

Kelios nuotraukos iš Gniezno siaurojo geležinkelio Lenkijoje.

Tarpukaryje ir po Antrojo pasaulinio karo tai buvo didelė siaurojo geležinkelio sistema. Ji susidėjo iš buvusios vokiškos ir rusiškos dalių. 1883 m. Vokietijos imperijoje buvo nutiestas Gniezno siaurasis geležinkelis. Tai buvo bendrojo naudojimo geležinkelis. Likus keliems metams iki Pirmojo pasaulinio karo, linija pasiekė Anastazevo miestelį pasienyje su Rusija. Rusijos pusėje keli metai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios irgi buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, tačiau ne bendro naudojimo, pagrindinė jo paskirtis buvo cukrinių runkelių gabenimas. Tačiau linija atėjo į Anastazevo miestelį Rusijos pusėje. Čia buvo pasienio perėja, bet geležinkeliai, nebuvo sujungti, nes tai galėjo būti padaryta tik su aukščiausiuoju abiejų imperijų palaiminimu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos armija įsiveržė į Rusiją, ir netrukus abiejų imperijų pusių linijos buvo sujungtos, nes jų vėžės plotis buvo vienodas (600 mm). Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelis buvo išardytas, atstatytas 1957 m., bet jau su 750 mm vėže. Geležinkelis buvo uždaromas dviem etapais: 1986 m. uždaryta linija buv. Rusijos pusėje, o 1989 m. uždarytas visas likęs geležinkelis. Beje, krovinių pervežimai buvo nutraukti šiek tiek anksčiau nei keleivių. 1991 m. atidarytas turistinis traukinių eismas tarp Gniezno ir Anastazevo. Kiek vėliau vėl buvo atnaujintas krovininis eismas, bet galutinai uždarytas 2008 m. Turistinis geležinkelis nustojo veikęs 2015 m. Pernai buvo gauta lėšų rekonstrukcijai ir atnaujintas turistinis eismas nedidelėje atkarpoje nuo Gniezno.

Aš buvau 2017 m., kai geležinkelis neveikė.

Gniezno siaurojo geležinkelio stotis yra prie viaduko per plačiojo geležinkelio liniją Poznanė - Gnieznas, tačiau nuo plačiojo stoties nutolusi apie 500 m. į vakarus.
Bendras Gniezno siaurojo geležinkelio stoties vaizdas nuo viaduko.



Važiuojant keliu iš Gniezno į Anastazevą, artėjant prie vienos iš siaurojo geležinkelio pervažų tenka važiuoti per Blogų Vietų Malachovo miestelį.



Vokiškos atvirutės kopija stende Anastazeve. Viršuje kairėje vaizdasd iš Vokietijos pusės į Rusiją, o pastatas tolumoje - pasienio kontrolės ir muitinės.



Čia tikriausiai kokie 197x ar 80-ųjų pradžia. Traukinys iš Anastazevo stoties važiuoja buvusios Rusijos pusėn.



Stoties pastatas dabar. Apleistas.



Garvežių depo pastatas paverstas gyvenamuoju namu. Kaip skaičiau internete, gyventojai yra kategoriškai prieš geležinkelį ir jų skundų dėka buvo išardytas Anastazevo stoties kelynas, po to kai 2015 m. buvo nutrauktas eismas.



Bendras Anastazevo stoties vaizdas nuo kelio. Matosi šviežias asfaltas išardytos pervažos vietoje. Aikštelė su stilizuotais pasienio stulpais ir sargybinių būdelėmis. Aišku, siena ėjo ne čia, o už kelių šimtų metrų man už nugaros.



Vaizdas iš ten pat į priešingą pusę. Dešinėje - buvusios Vokietijos muitinės pastatas. Tolumoje matosi sankryža. Siena ėjo šiek tiek prieš ją. Namas tolumoje - buvęs Rusijos pasienio kontrolės ir muitinės pastatas. Geležinkelis ėjo kaire kelio krašto puse.



Kiek paėjus buvusios sienos link. Vaizdas atgal, Anastazevo stoties link.



Buvęs Rusijos imperijos pasienio ir muitinės pastatas.



Už kelių šimtų metrų, ties Anastazevo riba. Čia jau buvo Rusijos imperija. Geležinkelis išardytas po 2008 m., bet pervažoje bėgiai likę.