Parašė Eimantas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kauno miesto geležinkeliai
Collapse
X
-
Parašė zn76 Rodyti pranešimąIš savo pusės irgi turiu klausimą. Šio geležinkelio ypatingas bruožas yra tai, kad tenka kelis kartus keisti važiavimo kryptį (iki įmonės, kur perkraunamos cheminės medžiagos - netgi 4 kartus). Taip pat svarbi lokomotyvo padėtis vagonų atžvilgiu, priklausomai no to, kur tuos vagonus reikia palikti. Tai mane domina, ar yra (buvo) koks nors normatyvas dėl maksimalaus traukinio ilgio, kuris gali tilpti į aklikelius? Kuris aklikelis daugiausiai apriboja traukinio ilgį? Taip pat, kaip buvo formuojamas traukinys, vežant vagonus iš karto keliems gavėjams (pvz., stiklo fabrikui, aerouostui ir kt.)?
1935 m. Kauno plane (http://maps4u.lt/lt/maps.php?img=Kau...0&zoom=&cat=87) yra pavaizduotas aklikelis už pirmojo didžiojo posūkio dešinėn, leidžiantis nuo stiklo fabriko žemyn. Matyt, kad nereikėtų taip toli važiuoti į aerodromą ar buvusį "Maistą" paimti vagonų, dalį vagonų įvarydavo į aklikelį besileidžiant nuo kalno, o su likusiais nusileisdavo. Tada garvežys grįždavo ir paimdavo likusius vagonus.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTačiau traukinio su kroviniu masė labiau riboja sąstato ilgį, o ne aklikeliai. Žinoma, tuščių vagonų galima būtų ir daugiau nuvežti, jei aklikeliai būtų ilgesni.
Comment
-
Parašė jawa
Nežinau, ar kas patebėjote, važiuojant link Kauno, už Palemono stoties valomi kažkokie rezervuarai su mazutu. Darbininkai ten vaikšto su baltais kombenzonais ir rasperatoriais... Gal kas žinote iš kur tas mazutas?
http://www.youtube.com/watch?v=KC5h4pNOXds
1947 m. Palemone buvo pastatyta bitumo bazė ir rišiklių saugyklos. Iš jų dervos ir pikis buvo vežami į Kauno-Rumšiškių, vėliau Į Kauno - Ukmergės ruožus ir maišomi kelyje greideriais.
Vieninteliu seklių informacijos šaltiniu tapo vietos gyventojai. Jų pasakojimu, įrenginiai aktyviai naudoti prieš 40-50 metų. Čia būdavo išpilamas bitumas, atvežtas traukiniais. O toliau apdorota medžiaga keliaudavo sunkvežimiais ir buvo naudojama magistralei Kaunas - Vilnius tiesti. Vėliau statiniuose likusi derva užpilta storu žemės sluoksniu, tačiau dabar apsauginio sluoksnio neliko.
Comment
-
Noriu suintriguoti su Kauno siauruko tema.
Siaurukas buvo per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariuomenės paskubomis įrengtas 600 mm pločio bėgių tinklas. Statant Kauno tvirtovės sistemą šiaurės rytų kryptimi, tarp Neries ir Nemuno, buvo pastatytas platus įtvirtinimų ruožas. Abiejų upių slėnius dengė VI ir VII fortai. Šioms statyboms palengvinti ir buvo nutiesti siaurojo geležinkelio bėgiai.
Ties KTU Elektronikos fakultetu, kasant kabelius, veikiausiai buvo rasta šio geležinkelio dalis. Pasakojimai nutyli, kur tiksliai buvo rasti bėgiai, bet jei jie buvo 2 metrų gylyje, veikiausiai jie buvo ties Girstučio upeliu (Girstupio upelio dešiniuoju intaku), mat įrengiant tvirtovę ypatingų pylimų susisiekimo keliams nedaryta, stengtasi išnaudoti naturalų reljefą, taigi ir upelių slėnius. Upelis buvo kanalizuotas pastačius studentų miestelį, tačiau kadaise šis upelis nusileisdavo iki pat Karmelitų kvartalo, kuriame jis nukanalizuotas.
Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimą
Nuotraukos liudija, kad bėgiai ėjo ir dabartine Griunvaldo gatve.
Bėgiai ėjo ir Laisvės alėja. Jie buvo skirti konkei (arklių traukiamam tramvajui).
Rašoma, kad šis transportas siekė Kauno senamiesčio tiltą. Tačiau jis ėjo PER Kauno pilį.
Ši XX a. pirmosios pusės nuotrauka yra iš Karo muziejaus fondų. Galima datuoti tiksliau - 1919 - 1935 m., kada veikė siaurukas ir nebuvo pradėta Kauno pilies "restauracija".
Tačiau kur tada siaurukas pro pilį galėjo vesti? Aplinkinės teritorijos juk buvo išparceliuotos troboms.
Nenorėtumėte kas pabandyti rekonstruoti siauruko bėgių linijų žemėlapį?
Comment
-
Griunvaldo gatve ėjo ne siauruko, o konkės bėgiai. "Geležinkelis" prie pilies buvo nutiestas pilies remonto metu 1930 m., stumdyti vagonėliams su statybinėmis medžiagomis. O vėlyvesnių metų tvirtovės geležinkelio tinklas yra iki šiol iki galo neištirtas, kaip kad ir tie bėgiai ėję pro KTU studentų miestelį, bei prie Pažaislio. Kita vertus, daugelis vėlyvesnių linijų buvo laikinos, suplanuotos ir nutiestos "su reikalu" prasidėjus pirmąjam pasauliniam karui.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė Taut. Rodyti pranešimąGriunvaldo gatve ėjo ne siauruko, o konkės bėgiai. "Geležinkelis" prie pilies buvo nutiestas pilies remonto metu 1930 m., stumdyti vagonėliams su statybinėmis medžiagomis. O vėlyvesnių metų tvirtovės geležinkelio tinklas yra iki šiol iki galo neištirtas, kaip kad ir tie bėgiai ėję pro KTU studentų miestelį, bei prie Pažaislio. Kita vertus, daugelis vėlyvesnių linijų buvo laikinos, suplanuotos ir nutiestos "su reikalu" prasidėjus pirmąjam pasauliniam karui.
Comment
-
Parašė Taut. Rodyti pranešimąGriunvaldo gatve ėjo ne siauruko, o konkės bėgiai. "Geležinkelis" prie pilies buvo nutiestas pilies remonto metu 1930 m., stumdyti vagonėliams su statybinėmis medžiagomis. O vėlyvesnių metų tvirtovės geležinkelio tinklas yra iki šiol iki galo neištirtas, kaip kad ir tie bėgiai ėję pro KTU studentų miestelį, bei prie Pažaislio. Kita vertus, daugelis vėlyvesnių linijų buvo laikinos, suplanuotos ir nutiestos "su reikalu" prasidėjus pirmąjam pasauliniam karui.
Comment
-
Straipsnis apie studentų miestelyje rastų bėgių tyrimą:
http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/files/Zaldarys573.pdf
Comment
-
Nežinau ar gerai,ar ne,bet prikelsiu,forumo dalyvio Tauc. nuotraukose pavaizduotas pramonės kelynas,kiti minėjo,kad geležinkelis nenaudojas,tačiau vakar apie 13-14 h važiavau elektrėnų gatve ir teko praleisti manevruojantį TEM2 - 328 per pervažą,taip pat stovėjo automobiliams skirti vagonai.
Beja gyvenu netoli,tai giedrą dieną ir tylią naktį kai niekas neūžia girdžiu kaip ten signalizuoja manevriniai.
Beja foto neturiu,nes neturėjau galimybės,tai tiek mano pasisakymoNeskubėk ir nespėsi.
Comment
Comment