Toliau einu buv. ketaus liejyklos link. Pradžiai žvilgsnis atgal, R. Kalantos g. pervažos pusėn.
Dabar pirmyn.
Pulimas aukštas.
Žvilgsnis atgal. Trikampyje tarp kelių į buv. ketaus liejyklą, į Palemoną ir magistralinės linijos į Kauną yra kolektyviniai sodai. Įtariu, kad nelegalūs.
Šiluminė trasa, kuri eina ir virš magistralinio geležinkelio.
Tęsiu toliau. Pietinė R. Kalantos g. pusė. Žr. žemėlapį pranešime Nr. 104.
Prie pervažos stovėjo pusvalgoniai.
Einu palei stovinčius puslavognius. Atšaka į kairę - link "Kauno popieriaus". Įmonė buvo sunaikinta ir nustekenta, o gamyba nutraukta. 2009 m. prasidėjo atkūrimas, o pernai pradėtas gaminti fliutingas gofruoto kartono gamybai. Deja, geležinkelio fabrikui jau nebereikia. Žemėlapyje matoma ilga privažiuojamoji linija popieriaus fabriko teritorijoje, beveik siekianti magistralinį geležinkelį. Jos jau tikriausiai nebėra. Tačiau dalis bėgių atšakos, kuri prasideda iškart už R. Kalantos g. pervažos, išlikę.
Jėgainės g. pervaža. Už pervažos bėgiai užaugę.
Tačiau ktūmų ir žolių tik keli metrai. Šalia gyvenantys žmonės nuvalė geležinkelio gabalą.
Žvilgsnis atgal.
Tiesiai - apaugę geležinkelio atšakos vartai. Pasižvalgiau po teritoriją - bėgiai yra, bet užpilti žvyru, tačiau vietomis matosi.
Nuo popieriaus fabriko atšakos eina atšaka į Petrašiūnų termofikacinę eklektrinę. Tačiau tai senas privažiuojamasis kelias, kuris jau nebenaudojamas dar nuo tarybinių laikų, kai buvo pastatyta nauja kuro saugykla ir nutiesta nauja atšaka prie jos.
Po susmulintomis šakomis yra bėgiai. Vaizdas žvelgiant į R. Kalantos g. pusę.
Ten pat, tik į priešingą pusę, elektrinės link. Dar viena buvusi Jėgainės g. pervaža.
Žvilgsnis į priešingą pusę.
Čia tirkiausiai po velėna vis dar yra bėgiai, einantys į elektrinės teritoriją. Tvora matosi tolumoje.
Vaizdas pro tvorą. Matosi 90 laipsnių kelių susikirtimas.
Ir tikriausiai vagonų traukimo mechanizmas su buferiais ir sraigtine sankaba.
Grįžau prie kelio, kuriame stovėjo pusvagoniai.
Vaizdas į priešingą pusę, tiesiai - elektrinės link. Į kairę - į UAB "Cemeka" teritoriją.
Toliau mano pasivaikščiojimą bėgiais nutraukė liūtis. Jai pasibaigus, ėjau toliau.
Tiltas per vandens nutekėjimo griovį.
Šiek tiek toliau, paėjus, išardytas iešmas. Bėgiai dešinėje žolėje yra, jie eina lygiagrečiai naudojamam keliui.
Žvilgsnis atgal.
Dar vienas atšaka kairėn. Ja dar eisiu grįždamas atgal.
Šiek tiek į priekį paėjus. Toliau ėjau nenaudojamais bėgiais tiesiai.
Čia bevardžio privažiavimo, kuris eina nuo Energetikų ir Ekskavatorininkų g. sankryžos, pervaža. Dešiniau dar du keliai buvo. Bėgiai pervažoje išlikę, bet tos dvi atšakos išardytos.
Paėjau išlikusiais bėgiais tiesiai (žinoma, ėjau ne per šlapią žolę, o asfaltuotu privažiavimu dešinėje ). Už vartų lyg ir "Kaustos" teritorija... Nors žolė nupjauta, bet atšaka nenaudojama.
Didelis ačiū dalyviui Al1 už reportažą apie Aleksoto privažiuojamąjį geležinkelį. Pats gyvenu Aleksote, tai visada domino šitas geležinkelis, ypatingai pakilimas į kalną. Kiek galėjau, apėjau pats ir apžiūrėjau šį geležinkelį (išskyrus tuos ruožus, kurie praeina per įmonių teritorijas ir yra uždaryti).
Čia buvo klausimai, kaip dažnai važiuoja traukiniai. Kadangi gyvenu Aleksote (maždaug 1 km nuo buv. aerouosto), tai galiu pasakyti, kad dažnai vėlai vakare (23-24-01 val.) girdžiu traukinio signalą. Dirbu taip pat Aleksote (netoli buv. aerouosto), tai kartais ir dienos metu girdžiu traukinį, važiuojantį per Europos pr. pervažą. Taip pat dažnai matau sunkvežimiais vežamas kažkokias chemines medžiagas maišuose, kurios atvežamos, kaip supratau, irgi traukiniu. Tai iš viso to galima padaryti išvadą, kad traukinių eismas šiuo geležinkeliu pakankamas.
Iš savo pusės irgi turiu klausimą. Šio geležinkelio ypatingas bruožas yra tai, kad tenka kelis kartus keisti važiavimo kryptį (iki įmonės, kur perkraunamos cheminės medžiagos - netgi 4 kartus). Taip pat svarbi lokomotyvo padėtis vagonų atžvilgiu, priklausomai no to, kur tuos vagonus reikia palikti. Tai mane domina, ar yra (buvo) koks nors normatyvas dėl maksimalaus traukinio ilgio, kuris gali tilpti į aklikelius? Kuris aklikelis daugiausiai apriboja traukinio ilgį? Taip pat, kaip buvo formuojamas traukinys, vežant vagonus iš karto keliems gavėjams (pvz., stiklo fabrikui, aerouostui ir kt.)?
Comment