Elektriniai traukiniai Lietuvoje

[Al1]

2020 metais nerealu. Nes elektrifikacijos nėra, o tiek, kiek trunka elektrifikacija iki Baltarusijos, akivaizdu, tokiais tempais iki Klaipėdos per 3 metus elektrifikacija neateis... Greitis. Vėlgi, jei bus tik 160 km/h visame kelyje nuo Vilniaus iki Klaipėdos, tai per 2 valandas niekaip. Realiai 160 visame kelyje - tai milžiniška rekonstrukcija esamo geležinkelio. Taip kad nebus nei 2020, nei vargu ar 2025 m. Kaip LG vagovui, tokie pezalai neatleistini ir rodo visišką nekompetenciją. Žodžiu, o kol kas bus bilietų trūkumas, perpildyti traukiniai, o jūs tik palaukite, už kelių metų visi bus gerai, elektrifikacija - vos ne tarybų valdžia, išspręs momentaliai daugelį problemų...

[dtb]

Juolab kažin ar pusė dabartinės atkarpos dvikelis. Dar pati elektrifikacija...
Akivaizdu, kad reikia dar naujų dyzelinių traukinių, nes DR1A, RA-2, kupe ilgai netrauks. Žmonės dabar baidosi ir nori naujų traukinių.

[Al1]

DR1A, RA2 priemiestinima susisiekimui naudojama. Paprasti vagonai, sėdimi ar kupė gali traukti labai ilgai. Tiesiog reikia dalį jų modernizuoti. Aišku, tik į sėdimus. Aš tai nematau problemos - visoje Europoje daugybė traukinių tai vagonai su lokomotyvu.

[Fulgur]

Kam pirkti elektrinį traukinį jei nėra trasos?
Taip užtruks bandymai, bet elektrifikacija turi sutapti su trauka. Žinoma, yra išlygų - paleisti tik iki Šiaulių ir pan.

PS Dvikelis. Tai klausimas kiek jis skubiai būtinas.

[Al1]

Kadangi elektrifikacija truks geriausiu atveju 3 metus, tai kartu su elektrifikacijos pradžia reikia užsakinėti ir traukinius. Priklausomai nuo to, kiek potencialiai užtruks gamyba, galima šiek tiek vėliau. Žiūrint ko LG norės. Ar tų pačių Škodų tik su kiek komfortiškesniu salonu (kuris būtinas, nes dabartinių Škodų 2 klasė 3 valandų kelionei netinkama), ar kažko naujo. Jei tų pačių Škodų, tai gamyba priklausys nuo Škodos turimų užsakymų traukiniams, jei kažko naujo, tai dar reikia pridėti sukūrimą ir išbandymą + bandymą ir sertifikavimą 1520 mm vėžei. Aišku, jei naujas traukinys bus Škodos gamybos. Gali būti, kad konkursą laimės kita firma, pavyzdžiui, Stadler, Siemens ar Pesa.

Man tai šiuo metu labiau įdomu, kaip LG organizuos priemiestinį eismą iki Kenos, kai elektrifikacija bus užbaigta. Srautai maži, pakanka Pesų. Elekriniai traukiniai akivaizdžiai per didelės talpos, net ir dvivagonės Škodos. O ir traukinių pertekliaus nėra. Reikės poros papildomų traukinių. Jei elektrifikacija Baltarusijoje užtruks, tai LG traukinių pakaks, bet kai reikės leisti traukinius į Minską, dviejų iš jų (iš trijų iš paskutinės partijos) reikės šiam maršrutui. Žinoma, kurį laiką galima dirbti be rezervo, naudojant ir ER9M, bet tuomet kai dalis traukinių suges ar reikės einamo remonto, teks į kai kuriuos maršrutus (aišku, tai būtų ta pati Kena, Trakai, į Kauną dyzelių tikriausiai neleistų) leisti dyzelinius traukinius.

[lukass]

Gal pasirinks Škoda InterPanter?

[Al1]

Konkursas turės būti skelbiamas. Kas ten žino, kas laimes.

[Vitas]

Kadangi elektrifikacija truks geriausiu atveju 3 metus, tai kartu su elektrifikacijos pradžia reikia užsakinėti ir traukinius. Priklausomai nuo to, kiek potencialiai užtruks gamyba, galima šiek tiek vėliau. Žiūrint ko LG norės. Ar tų pačių Škodų tik su kiek komfortiškesniu salonu (kuris būtinas, nes dabartinių Škodų 2 klasė 3 valandų kelionei netinkama), ar kažko naujo. Jei tų pačių Škodų, tai gamyba priklausys nuo Škodos turimų užsakymų traukiniams, jei kažko naujo, tai dar reikia pridėti sukūrimą ir išbandymą + bandymą ir sertifikavimą 1520 mm vėžei. Aišku, jei naujas traukinys bus Škodos gamybos. Gali būti, kad konkursą laimės kita firma, pavyzdžiui, Stadler, Siemens ar Pesa.

Man tai šiuo metu labiau įdomu, kaip LG organizuos priemiestinį eismą iki Kenos, kai elektrifikacija bus užbaigta. Srautai maži, pakanka Pesų. Elekriniai traukiniai akivaizdžiai per didelės talpos, net ir dvivagonės Škodos. O ir traukinių pertekliaus nėra. Reikės poros papildomų traukinių. Jei elektrifikacija Baltarusijoje užtruks, tai LG traukinių pakaks, bet kai reikės leisti traukinius į Minską, dviejų iš jų (iš trijų iš paskutinės partijos) reikės šiam maršrutui. Žinoma, kurį laiką galima dirbti be rezervo, naudojant ir ER9M, bet tuomet kai dalis traukinių suges ar reikės einamo remonto, teks į kai kuriuos maršrutus (aišku, tai būtų ta pati Kena, Trakai, į Kauną dyzelių tikriausiai neleistų) leisti dyzelinius traukinius.

I Kauna kelis elektrinius traukinius dyzeliniais pakeisti galetu paleidziant juos kazkiek aplinkiniu marsrutu per Oro uosta, Vaidotus.

Šiaip tai jei elektrinių traukinių pritruktų, kol kas kas užtektų imtis priemonių Vilniaus-Kauno maršrute juos eksploatuoti racionaliau. T.y.- ne taip kaip dabar, kada Kaune po kelias valandas stovi keli dviaukščiai, o 13:30-13:50 val susirenka net keturi.
Dar viena išeitis, kad elektrinių traukinių reikėtų mažiau, - mažinti jų važinėjimus iš Vilniaus į Naująją Vilnią.

[lukass]

DR1A, RA2 priemiestinima susisiekimui naudojama. Paprasti vagonai, sėdimi ar kupė gali traukti labai ilgai. Tiesiog reikia dalį jų modernizuoti. Aišku, tik į sėdimus. Aš tai nematau problemos - visoje Europoje daugybė traukinių tai vagonai su lokomotyvu.

Tai esami vagonai gali lėkt 160 km/h?

[Al1]

Gali 140 km/h. Bet ar reikia? Kol kas nėra ir ruožų, kur tokiu greičiu galima važiuoti. Be to traukiniai yra diferencijuojami pagal greičius. Geriau daugiau skirtingų, greitų, lėtesnių, nei keli greiti per dieną. Bet kokiu atveju, net ir su dabartiniu traukinių ir vagonų parku, su vagonais galima būtų organizuoti vieną-dvi poras traukinių per dieną. Ko pilnai pakanka. Kiti gi būtų greitieji dyzeliniai. Jei yra 160 km/h linijos kitose šalyse, tai nereiškia, kad būtent visi jomis važiuojantys traukiniai turi išvystyti maksimalų greitį. Galiausiai tie vagonai irgi ne amžini. Tarkim, dabar modernizuotų, pavažinėtų 7-10 metų. Kol bus pilna elektrifikacija ir greitis 160 km/h iki pat Klaipėdos, praeis dar maždaug tiek pat metų, jei būtų rimtai užsiima tuo dabar. Net jei ir būtų greičiau elektrifikuota ir pasiektas 160 km/h, tai nieko tokio, kad po to dar kelis metus tie vagonai pavažinėtų ant 140 km/h 1-2 kartus per dieną lėtaisiais traukiniais su daugiau tarpinių sustojimų.

[Fulgur]

Toks technologinis/eismo organizavimo klausimas. Ar prie 160 vieno lygio susikirtimai leidžiami su keliais?

[Aleksio]

Toks technologinis/eismo organizavimo klausimas. Ar prie 160 vieno lygio susikirtimai leidžiami su keliais?

Leidžiami nuo š.m. gegužės mėn. Iki to laiko, rekonstruojant kelią 160km/h greičiui pervaža turėjo būti naikinama.

[Zorro]

EJ575-011 pusiaukelyje tarp Vilniaus ir Panerių pasiekė 100 km/h greitį. Tokių greičių pravažiavo ir Panerių stotį. Vokėje somažino iki 90.



O paskui įsibėgėjo iki 120.

[zn76]

Šiandien pirmą kartą teko važiuoti Kaunas - Vilnius naujesniu elektriniu traukiniu, kuriame yra ekranas su eismo informacija, t.sk. ir greitis, bet vietoje žemėlapio buvo rodomos kažkokios reklamos (vėliau sužinojau, kad tai buvo EJ575-013). Kai traukinys važiavo per tunelį, rodė greitį 0 km/h. Aš dar pagalvojau, kad negi taip greitai baigėsi greičio rodymas, bet išvažiavus iš tunelio, vėl pradėjo rodyti greitį. Kilo klausimas - ar greičio informacija į tą ekraną ateina ne iš traukinio sistemų, o gal kokiomis radijo bangomis, pvz. GPS, kad važiuojant tunelyje, nerodė greičio?

Ir dar bendresnis klausimas apie elektrinius traukinius. Seniai pastebėjau, kad prie Palemono ir prie Žaslių yra trumpa elektrifikuota geležinkelio atšaka, bet kas įdomu, įvažiavimas į tą atšaką - neelektrifikuotas, nuo magistralinio kelio elektrifikavimas nutrūksta, t.y. elektrinis traukinys pats į tas atšakas neužvažiuos. Palemone įvažiavimas į tą atšaką tiesioginis, o Žasliuose - reikia keisti kryptį, ir dar to aklakelio ilgis nedidelis, į jį tilptų šilumvežis ir max. 1 vagonas. Taigi klausimas - kokia šitų elektrifikuotų atšakų paskirtis, ir kodėl įvažiavimai į jas neelektrifikuoti, o Žasliuose dar toks trumpas aklakelis?

[Aleksio]

Ir dar bendresnis klausimas apie elektrinius traukinius. Seniai pastebėjau, kad prie Palemono ir prie Žaslių yra trumpa elektrifikuota geležinkelio atšaka, bet kas įdomu, įvažiavimas į tą atšaką - neelektrifikuotas, nuo magistralinio kelio elektrifikavimas nutrūksta, t.y. elektrinis traukinys pats į tas atšakas neužvažiuos. Palemone įvažiavimas į tą atšaką tiesioginis, o Žasliuose - reikia keisti kryptį, ir dar to aklakelio ilgis nedidelis, į jį tilptų šilumvežis ir max. 1 vagonas. Taigi klausimas - kokia šitų elektrifikuotų atšakų paskirtis, ir kodėl įvažiavimai į jas neelektrifikuoti, o Žasliuose dar toks trumpas aklakelis?

Kontaktinio tinklo meistrijų dirbtuvės.

[Al1]

Iš tikrųjų keista, kad greitį ekranuose rodo iš GPS, o ne iš traukinio spidometro... Jei informacija eitų į ekranus radijo bangomis, tai tunelyje jie nieko nerodytų.

[sleader]

Iš tikrųjų keista, kad greitį ekranuose rodo iš GPS, o ne iš traukinio spidometro... Jei informacija eitų į ekranus radijo bangomis, tai tunelyje jie nieko nerodytų.

O kam taip sudėtingai? Tokiu atveju norint rodyti ir greitį ir traukinio būvimo vietą, reikėtų sistemą sujungti ir su spidometru, ir prijungti prie GPS. Kadangi GPS suteikia daugybę galimybių, tai greitis irgi imamas iš jo.

[Al1]

Nieko sudėtingo nėra. Visas kompiuteris, rodantis ekrane vaizdus, randasi kabinoje ar kažkur tarnybinėse patalpose ir tikrai ne problema gauti signalą iš spidometro.

[mantasm]

Nenustebčiau jei vaizdas atskirai generuojamas kiekvienam vagone. Mikrokompiuteriukai šiais laikais pigūs ir integruotas ekranas+mikrokompiuteris būtų mažai galvasopio. Įskaičiuojant laidus ir įrengimą, turbūt ir pigiau nei kažkur atskirai statyti centralizuotą dėžę ir galvoti kaip prie jos prijungti kelis ekranus.

Iš GPS paimti greitį tikrai paprasčiau nei galvoti kaip prisijungti prie vidinių sistemų. Tokią interneto naršyklėje veikiančią programą bet koks su web susijęs programeris gali padaryti. Net ir ne programeriams yra nesudėtingų įrankių. Lindimas į traukinio vidines sistemas - daug subtilesnis reikalas.

[Lunar]

Centralizuota deze vistiek kazkur yra, gi nereguliuosi kiekvieno vagono ekranu atskirai. O del spidometro, tai is gps is kart jau turi greiti nieko nedarydamas, o va suintegruot su traukiniu jau butu darbas, beto gps tiksliau rodo greiti greiciausiai. Tai jokios prasmes ner.