Elektriniai traukiniai Lietuvoje

[specialistas]

I have read on k-report.net forum, that LG is unable to pay for the 4th EJ575 unit.
That unit was bought by Bulgarian railways BDŽ. Train should be delivered unchanged, even with LG signs, and modified to BDŽ needs in Bulgaria. Is that true?

This is not true under any contract to buy the trains EJ575 LG. Trains for settlement of the agreed contract terms. There is no problem for this project funding.

[Wycka]

I have read on k-report.net forum, that LG is unable to pay for the 4th EJ575 unit.
That unit was bought by Bulgarian railways BDŽ. Train should be delivered unchanged, even with LG signs, and modified to BDŽ needs in Bulgaria. Is that true?

It's hard to believe. Bulgaria has got standart gauge, and Lithuania — 1520mm.

[ianto1983]

Wycka it is just matter of boogies...not the whole frame construction.

But anyway, if you are guys true, I am satisfied. So it seems your last unit is going to be ready for shippment very soon.

[aesde]

Plačios ir standartinės vėžės tariamo nesuderinamumo argumentas yra pastoviai metamas spartesnio atsinaujinimo (ypač vakarietiška technika) priešininkų. Juokingiausia tai, kad kažkada vienas iš forume rašinėjančių geležinkeliečių buvo aprašęs tarybinio traukinio vežimėlio pritaikymo standartinei vėžei technologija. Darbas atliekamas kūjo pagalba, užtrunka kelias dienas max. Nemanau, kad atvirkštinis procesas būtų žymiai sudėtingesnis.

1996 o gal 1998 metais, negaliu tiksliai pasakyti, LG bandė nupirkti berods 20 automotrisių Alsthom. viena netgi buvo atvaryta į Lietuvą ir kažkur pusę metų buvo atliekami bandomieji važiavimai. deja jos atsisakyta dėl techninio nesuderinamumo: t.y. į šias motrises labai nenoriai reagavo signalizacija buvo fiksuoti atvejai kai pravažiavus motrisei iš paskos nesikeitė šviesoforo parodymai, be to, sako, kad vienoje stotyje ši motrisė netgi sugebėjo atsitrenkti į peroną.
taip, kad ne viskas, kas vakarietiška yra tinkama mūsų šaliai. Ypač geležinkeliuose

[Tomas]

1996 o gal 1998 metais, negaliu tiksliai pasakyti, LG bandė nupirkti berods 20 automotrisių Alsthom. viena netgi buvo atvaryta į Lietuvą ir kažkur pusę metų buvo atliekami bandomieji važiavimai. deja jos atsisakyta dėl techninio nesuderinamumo: t.y. į šias motrises labai nenoriai reagavo signalizacija buvo fiksuoti atvejai kai pravažiavus motrisei iš paskos nesikeitė šviesoforo parodymai, be to, sako, kad vienoje stotyje ši motrisė netgi sugebėjo atsitrenkti į peroną.
taip, kad ne viskas, kas vakarietiška yra tinkama mūsų šaliai. Ypač geležinkeliuose

Dar vienas pastovus ir "mirtinas" argumentas - nesuderinamumas su eismo signalizacijos sistema. Na pykit nepykit, bet niekaip nepatikėsiu, kad mūsiška geležinkelių eismo signalizacijos sistema yra toks "raketų mokslas", kurio vakarų Europos inžinieriai nesugebėtų suvokti, nors koks rusų geležinkelietis Vasia vidury Sibiro remontuoja tą sistemą kūju ir nemato vargo (čia aš aišku ironizuoju). Gal LG net nesugebėjo suformuluoti aiškių techninių reikalavimų kurios turi atitikti riedmenys, kad signalizacija į juos reaguotų? Gal iš tiesų Alstom inžinieriai tuo metu pritrūko patirties? Bet nuo to laiko jau praėjo keliolika metų, vakariečiai jau tiekia savo technika patiems rusams ar baltarusiams, taigi apsikeitimas žiniomis ir patirtimi sėkmingai vyksta.

O argumentas "sako, kad vienoje stotyje ši motrisė netgi sugebėjo atsitrenkti į peroną..." tai tinka tik bobulytėms gąsdinti. Ar ta motrisė be mašinisto važiavo? Ar motrisė kalta, kad ją paleido važiuoti keliu kurio parametrai neatitinka reikalingų tai motrisei?

[aesde]

Dar vienas pastovus ir "mirtinas" argumentas - nesuderinamumas su eismo signalizacijos sistema. Na pykit nepykit, bet niekaip nepatikėsiu, kad mūsiška geležinkelių eismo signalizacijos sistema yra toks "raketų mokslas", kurio vakarų Europos inžinieriai nesugebėtų suvokti, nors koks rusų geležinkelietis Vasia vidury Sibiro remontuoja tą sistemą kūju ir nemato vargo (čia aš aišku ironizuoju). Gal LG net nesugebėjo suformuluoti aiškių techninių reikalavimų kurios turi atitikti riedmenys, kad signalizacija į juos reaguotų? Gal iš tiesų Alstom inžinieriai tuo metu pritrūko patirties? Bet nuo to laiko jau praėjo keliolika metų, vakariečiai jau tiekia savo technika patiems rusams ar baltarusiams, taigi apsikeitimas žiniomis ir patirtimi sėkmingai vyksta.

O argumentas "sako, kad vienoje stotyje ši motrisė netgi sugebėjo atsitrenkti į peroną..." tai tinka tik bobulytėms gąsdinti. Ar ta motrisė be mašinisto važiavo? Ar motrisė kalta, kad ją paleido važiuoti keliu kurio parametrai neatitinka reikalingų tai motrisei?

žinoma, kad viskas įmanoma, tik mokėk pinigus ir bus padaryta. deja aš kadangi nieko neišmanau apie elektronika tai nelabai ką paaiškinsiu. galiu tik konstatuoti, kad pritaikant esamus riedmenis kartais pritrūksta vietos kokiai įrangai įkišti (ir ją įmontuoja taip kad esant kokiai nors netipiniai situacijai ji tampa dideliu trukdžiu), kartais kokia sušikta relė ar kondensatorius variklyje skleidžia tokį patį dažnį kaip signalizacijos darbinė koduotė, taip sukeldama rezonansą ir supainiodama signalizaciją, o kartais pats variklis skleidžia tokį dažnį, kad trukdo elementariam mašinisto radijo ryšiui su tvarkdariu.

smulkmena tačiau kiek laiko sugaištama, kol atrandama, kodėl tas ar anas neveikia. visa tai kainuoja, todėl dėl vieno riedmens niekas tuo neužsiima arba sumoka tokią kainą..........

dėl perono, tai nebūtinai tamstos versija, galėjo būti per ilga bazė (arba nosis prieš aširačius labai išsikišusi), todėl važiuodamas kokioje nors kreivėje (per iešmą) palei peroną ir stuktelėjo viduriniąja dalimi (nosimi). tiesiog skirtingi leidžiami minimalūs spinduliai Lietuvoje ir pirmojoje tas motrises užsakiusioje šalyje. Smulkmena, bet kliūna

šiaip tos motrisės iš tikro buvo šūdas, nes prieš tai jų atsisakė suomiai. tai ispanams matyt gaila buvo išmesti, tai pabandė aborigenų kraštui įkišti

beja tokių smulkių skirtumėlių galima vardinti daugybę. neretai tie skirtumai net negresia eismo saugai (t.y. kaip ir aiškios problemos nėra), tačiau tai visada atsiliepia (brangina) eksploatacijai, arba pačio riedmens arba infrastruktūros.

[Al1]

Aišku. Tavo logika maždaug tokia: A za čiom ką nors keisti? I tak chorošo.

Sprendžiant iš LG veiklos (nors gal ir Susisiekimo ministerija turėtų tuo užsiimti), jie su tavimi sutiktų. Dėl to ir sėdi Lietuvos keleivių vežimas giliai vienoje vietoje ir sėdės tol, kol vyraus toks Tarybinis mąstymas.

Jei teigi, kad ER9M komfortas "beveik nesiskiria" nuo EJ, tai būtent tavo argumentai juokingi, o ne mano.


O tai DĖL KO jis yra nuostolingas apskritai? Dėl ufonautų įtakos? Ne! Jis yra nuostoingas dėl elementariai nemokšiškos LG vadybos, kuri buvo įgyvendinama paskutinius 20 metų ir kas yra akivaizdu bet kam, kas net vidurinėje mokykloje susipažino su ekonomikos ar vadybos pagrindais. Vos įėjus į traukinių stotį ima matytis, kas negerai ir tai tęsiasi tol, kol nebaigiama kelionė traukiniu. Negi taip sunku suprasti tokius elementarius dalykus? Mane šokiruoja toks požiūris.

Ko nėra? Kokie dar lietuviai "paprasti" žmonės? Aišku, kad paprasti, dėl ko jie norėtų, kad traukinyje galėtų nusipirkti laikraštį, vandens ar užkandžio. Kas tie tavo mistiniai "lietuviai", kuriems to nereikia? Gal kokie ateiviai iš marso? Aišku, kad ir lietuviai kartais nori nusipirkti kažko kelionėje. Juo labiau, kad tai NIEKO papildomai nekainuotų, BET neštų tegul ir nedidelį, bet PELNĄ. Nesuprantu, kaip galima nesuvokti tokių elementarių dalykų. Ir kodėl tie patys lietuviai mielai perka maistą ar kitus menkniekius lėktuvuose ar bet kur kitur, nors "galima nusipirkti pigiau" parduotuvėje?

Toks mąstymas yra paprasčiausiai neefektyvus ir kertasi su bet kokiu šiuolaikiniu požiūriu į valdymą ir rinkodarą, ar tai būtų Vakarai, ar Rytai. Panašus požiūris vyravo tik tarybinėje visuomenėje, kurios dalimi mes buvome. Iš čia ir Tarybinis, nes daugiau nelabai buvo iš kur tokiam požiūriui atsirasti.

20 metų Lietuvoje visas visuomeninis transportas yra paliktas savieigai. Geležinekliai - ne išimtis. Priešingai, nei Latvijoje, Estijoje, jau nekalbant apie Baltarusiją. Todėl ir dabartinė būklė visai kita. Minėtose šalyse VT perveža daug daugiau keleivių nei pas mus. O naudojami riedmenys tie patys. Ar riedmenyse, autobusuose problema, kad Lietuvoje diduma gyventojų persėdo į automobilius? Ne. Ir dabar galima būtų pripirkti daug naujų traukinių, autobusų, bet keleiviai į VT negrįš. Nes vien tik to nepakanka. Gi kaimynų VT buvo rūpinamasi visus 20 metų ir ten situacija kita. Atėjo laikas atsinaujinti, perkama daug naujos technikos, nes ji nevažinės tuščia.

Ir kaip tai susiję su galimybe pasinaudoti ES pinigais ir, investuojant mažiau, nei pusę reikiamos sumos, atnaujinti pasenusį riedmenų parką? Kodėl ekonomiškai naudingiau pirkti jau dabar pasenusius ir naudojimui netinkamus rusiškus riedmenis, kaip TEP70BS ar RA2?

Ekonominė nauda nesusiveda į 200% "pyalno" gavimą ar "vyarslo" darymą kaip prieškriziniu laikotarpiu, kai nemažai tokių trumparegių bukapročių galvojo, kad paskęs piniguose, kurie kris lyg iš dangaus jiems tuo tarpu nieko neveikiant. Nauji traukiniai ir tuo pačiu vykdoma atitinkama rinkodaros kampanija būtų vidutinė-ilgalaikė investiciją į keleivių vežimo kokybės gerinimą. Tą suprato estai, latviai ir net "atsilikę" baltarusiai.

RA2 nenusisekęs pirkinys. BS'ai irgi nėra stebuklas, nes tai buvo pirmoji šių lokomotyvų partija. O ką reikėjo pirkti prieš daugiau nei penkmetį. Tuomet Vakarų gamintojai nesiūlė jokių lokomotyvų 1520 mm vėžei, nei dyzelinių traukinių. Variantai: pirkti rusišką vis dar tuomet gaminamą TEP70, o dyzelinius traukinius užsisakyti Latvijoje - DR1A. Ar užsisakyti specialiai sukurti kelis keleivinius lokomotyvus Vakaruose bei kelis dyzelinius traukinius? Beje, su Siemens ER20 situacija kita - LG jų užsisakė daug, todėl modelio išdirbimas padidino kiekvieno lokomotyvo kainą nedaug. Su elektriniais analogiška situacija keleiviniams lokomotyvams ar dyz. traukiniams.
Dabar Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, t.y. riedmenys 1520 mm vėžei iš Vakarų. Situacija per pastaruosius 5 metus kardinaliai pasikeitė. Vakarų gamintojai tiesiog patys atsigręžė į 1520 mm rinką. Tai susiję su dideliu šios rinkos potencialu, nes:
-dar tarybinių laikų traukos riedmenų parkas baigia nusidėvėti, modernizacija tik šiek tiek atitolina galutinį nusidėvėjimą;
-NVS riedmenų gamintojai gamina iš esmės beveik nepatobulintus riedmenis, sukurtus dar TSRS laikais, kurie yra technologiškai ir morališkai pasenę;
-naujos kartos riedmenų kūrimo bandymai buv. TSRS šalyse nepavyko;
-pervežimų rinka po daugiametės recesijos ir smukimo stabilizavosi ir ėmė augti ir ekonominė situacija buv. NVS šalyse stabilizavosi ir gerėja (bent iki krizės), kas veda prie atsinaujinimo.

Lietuva tiesiog buvo pirmoji kregždė, kuri ėmė pralaužinėti 1520 mm ledus. Galbūt tereikėjo palaukti 2-3 metus ir būtų buvę iš ko rinktis visai kitokiomis sąlygomis.

Plačios ir standartinės vėžės tariamo nesuderinamumo argumentas yra pastoviai metamas spartesnio atsinaujinimo (ypač vakarietiška technika) priešininkų. Juokingiausia tai, kad kažkada vienas iš forume rašinėjančių geležinkeliečių buvo aprašęs tarybinio traukinio vežimėlio pritaikymo standartinei vėžei technologija. Darbas atliekamas kūjo pagalba, užtrunka kelias dienas max. Nemanau, kad atvirkštinis procesas būtų žymiai sudėtingesnis.

Dar vienas pastovus ir "mirtinas" argumentas - nesuderinamumas su eismo signalizacijos sistema. Na pykit nepykit, bet niekaip nepatikėsiu, kad mūsiška geležinkelių eismo signalizacijos sistema yra toks "raketų mokslas", kurio vakarų Europos inžinieriai nesugebėtų suvokti, nors koks rusų geležinkelietis Vasia vidury Sibiro remontuoja tą sistemą kūju ir nemato vargo (čia aš aišku ironizuoju). Gal LG net nesugebėjo suformuluoti aiškių techninių reikalavimų kurios turi atitikti riedmenys, kad signalizacija į juos reaguotų? Gal iš tiesų Alstom inžinieriai tuo metu pritrūko patirties? Bet nuo to laiko jau praėjo keliolika metų, vakariečiai jau tiekia savo technika patiems rusams ar baltarusiams, taigi apsikeitimas žiniomis ir patirtimi sėkmingai vyksta.

Deja, signalizacijos ir kitos saugumo sistemos vakarietiškoje technikoje yra montuojamos rusiškos.
O Alstom'ui tuomet iš tiesų pritrūko patirties.

šiaip tos motrisės iš tikro buvo šūdas, nes prieš tai jų atsisakė suomiai. tai ispanams matyt gaila buvo išmesti, tai pabandė aborigenų kraštui įkišti

Kubai iškišo.

[Wycka]

O ką reikėjo pirkti prieš daugiau nei penkmetį. Tuomet Vakarų gamintojai nesiūlė jokių lokomotyvų 1520 mm vėžei, nei dyzelinių traukinių. Variantai: pirkti rusišką vis dar tuomet gaminamą TEP70, o dyzelinius traukinius užsisakyti Latvijoje - DR1A. Ar užsisakyti specialiai sukurti kelis keleivinius lokomotyvus Vakaruose bei kelis dyzelinius traukinius? Beje, su Siemens ER20 situacija kita - LG jų užsisakė daug, todėl modelio išdirbimas padidino kiekvieno lokomotyvo kainą nedaug. Su elektriniais analogiška situacija keleiviniams lokomotyvams ar dyz. traukiniams.
Dabar Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, t.y. riedmenys 1520 mm vėžei iš Vakarų. Situacija per pastaruosius 5 metus kardinaliai pasikeitė. Vakarų gamintojai tiesiog patys atsigręžė į 1520 mm rinką.

O ar nebūtų pigiau pasirinkti vieną iš dviejų variantų:
a) Lietuva kartu su Latvija, Estija arba Ukraina kartu užsako tą patį modelį iš to paties gamintojo. Čia žinoma su sąlyga, kad to paties modelio reikia kelioms šalims. Pvz motrisę PESA 620 Lietuva ir Ukraina galėjo pirkti vienu metu ir išsiderėti mažesnę kainą.
b) Lietuva, Latvija ir Estija kartu investuoja į RVR gamyklą Rygoje ir pritraukia investuotoją iš Vakarų, tarkim Vokietijos Siemens (akcijos procentais: LT 15, LV 15, EE 15, GE - 55). Su investuotojo pagalba ir bendromis jėgomis imami gaminti naujausios kartos elektriniai ir dyzeliniai traukos riedmenys. Aišku, Baltijos šalys pirmiausia pačios jais apsirūpina, taip pat pasiūlo Suomijai, NVS šalims, Afganistanui, Mongolijai. Tikriausiai šis variantas sunkiai įgyvendinamas dėl LT ir LV geležinkelininkų tarpusavio nesutarimų...

[Al1]

Niekas valdžioje ir vadovų postuose taip nemąsto. Ne tik pas mus. Iniciatyvos gali sudužti atsimušus ir į kaimynų nesuinteresuotumą.

[Kitas Džiugas]

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...rascius-292522
Naktį šėlusi audra sudarkė traukinių tvarkaraščius

Dėl naktį iš šeštadieno į sekmadienio praūžusios audros sutriko traukinių eismas. Vėluoja traukiniai iš Vilniaus į Kauną ir atgal.

Informacijos telefonu atsiliepusi Vilniaus geležinkelių stoties darbuotoja patarė verčiau rinktis kitus keliavimo būdus - autobusu ar automobiliu. Iki pietų traukiniai, išriedėję iš Vilniaus, Kauną pasiekia 1-1,5 val. vėliau nei nurodyta tvarkaraštyje. Dėl škvalo dingusi elektros įtampa sustabdė elektrinius traukinius, todėl tarp miestų jie rieda traukiami šilumvežio.

Manoma, kad trukdžiai tęsis iki maždaug 13 val. Iki tol tikimasi atstatyti audros nutrauktus elektros laidus. Ant bėgių užvirtusių medžių esą nėra.

[audriusktu]

Šiandien Kaišiadoryse teko matyti du sukabintus ER9M, kaip supratau vienas iš jų buvo sugedęs, nes tik viename buvo keleiviai, bet abiejų pantografai lietėsi su kontaktiniu tinklu. Traukinys važiavo lėtai į Vilniaus pusę apie 14.30.

[audriusktu]

Nuotraukos iš Kaišiadorių

[Zorro]

Gal jau ketvirtas EJ Lietuvoje?

Видел сегодня такой на ст. Лида. Интересно, что он там делал?

Citata iš Parovoz'o

[Tomukas]

Taip. Maciau siandien naujojoj vilnioj

[Furbo]

Tai jau visi dviaukščiai čia Lietuvoj, kokie dar bus elektrinių traukinių pirkimai?

[Raptor]

Geriau butu jei LG is pradziu elektrifikuoja daugiau liniju, tada perka daugiau traukiniu, dabar ir keturiu nauju uztenka

[Kitas Džiugas]

Ar nepakanka keturių dviaukščių, kad jie visiškai pilnai aptarnautų Vilnius-Kaunas maršrutą ir nebereiktų naudoti visokių senų kledarų? Jei ne, tai kiek traukinių tam turėtų pakakti?

Pakanka, todėl LG jau turi visus 4 ir daugiau kol kas neperka...

[Wycka]

Taip, bet vis dar važinėja ir seni elektriniai EMU. Pagal litrail.lt tvarkaraštį iš 16 elektrinių traukinių Vilnius-Kaunas tik 9 yra dviaukščiai (šiuo metu naudojami 3 traukiniai), o likę yra seni. Nors neretai būna ir taip, kad vietoj dviaukščio paleidžiamas "modernizuotas" senas.

Kaip supratau, eismas Vilnius-Kaunas atkarpoje organizuojamas dviaukščiais 3+1 principu, t.y. kasdien važinėja 3 dviaukščiai traukiniai, o vienas stovi rezerve — paleidžiamas, kai kažkas nutinka kažkuriam iš likusių dviaukščių. Visi šie dviaukščiai važinėja greitaisiais ir pusiau greitaisiais maršrutais, o er9m (paprastai nemodernizuoti) važiuoja lėtaisiais maršrutais, kartais ir į Trakus. Nors šiaip, mano nuomone, bent vasaromis į Trakus turėtų važiuoti TIK modernizuoti traukiniai.
O tie traukinio keitimai, kai iš anksto nepranešus vietoj dviaukščio atvyksta modernizuotas, nėra geri. Vienas ar du atvejai dar atleistini, bet yra keleivių, kuriems ir vieno karto pakaktų. Jeigu LG rodytų daugiau jautrumo keleivių pervežimui, gal netyčia paaiškėtų, kad jis ne toks jau ir nuostolingas?

[pauliaK]

Aš irgi planuoju pabandyti iš Kauno grįžti traukiniu ir tikrai labai norėtųsi išbandyti naujuosius traukinius, bet panašu, kad čia tiesiog loterija, kaip pasiseks taip .

[Al1]

Didesnė tikimynė, kad pasiseks.