Naujas 2009/2010 m. keleivinių traukinių eismo tvarkaraštis

[Al1]

Na tai natūralu, kad nevažinės autobusai į kiekvieną kaimelį ir prie kiekvieno namo nestos kas 10 minučių. O žmogui laukti porą valandų ir dar kažkur eiti porą km yra nesamonė. VT perspektyva yra didžiuosiuose miestuose ir susisiekime tarp jų.

Tai tik pasekme nuo pat nepriklausomybes pradzios vykstanciu procesu. Ekonominio nuosmukio, darbo vietu nykimo ne tik kaimuose, bet ir mazuose rajonu centruose, nauju nesuukurimo. Visuomenes socialinio ir moralinio nuosmukio - isplitusio alkoholizmo, narkomanijos. Perspektyvu nematymo... Del ko jaunimas masiskai emigravo i miestus ir uzsieni... Liko tik seni, paliege, asocialus, gyvenantys ir pasalpu ir atsitiktinio uzdarbio. Kas dar turi koki darba, perka autombili, nes VT visiskai netenkina ju poreikiu. O ir pacio VT valstybines politikos nebuvimas. Savivaldybems ir valstybei VT tik bereikalingas galvos skausmas, kurio geriau nebutu, jei VT nebutu.
Reikia priminti, kad pries 20 metu buvo visai kita situacija. Autobusu buvo daug, keleviu taip pat. I darbus zmones vazinejo i rajonu centrus ar stambius miestelius. Autobusai vaziuodavo po kelis kartus per diena visais rajoniniais keliais. Turejau berods 1987 m. LTSR keliu zemelapi, gaila, nebeturiu. Buvo suzymeti keliai su autobusu susisiekimu ir be jo. Tai keliu be autobusu susisiekimo buvo vos kelios atkarpos.
Aiskum, kad autobusai ar kita VT negali vazineti tuscias. VT yra visos ekonomikos dalis, jei regionas ekonomiskai merdi, tai ir VT nereikalingas.

Čia naujieną suskėlei apie lietuvių individualizmą. Apskritai katališkos tautos kaip, kad lietuviai pasižymi ypač dideliu bendruomeniškumu (siūlau pasiskaityti filosofinius ir sociologinius tyrimus). Atvirkščiai - latviai ir estai yra didesni individualistai (tą galiu savo asmenine patirtimi garantuoti).
Didžiosios problemos VT glūdi nusistovėjusiuose papročiuose, ekonominėje raidoje. Gal nereikia priiminti, kad pagal automobilių skaičių (suskaičiuoti ir tie kurie yra Marijampolės, Rietavo ar kituose turguose) 1000-čiui gyventojų mes esame pirmose gretose ES.

Lietuviai yra individualistai. Ir individualizmas tik stipreja. Ir tam itakos turi valdzios sukompromituota valstybe, negalinti uztikrinti zmonems normaliu salygu gyvenimui, veiklai ir kt. Bei itin agresyviai brukamos laisvos rinkos idejos, kurios yra neatsiejamos nuo individualizmo ir netgi egoizmo...
Beje, individualizmas stipreja visose buv. socialistinese salyse.
Kas del automobiliu skaiciaus - individualizmas ir ne kas kita. Geriau su savo lauzu, nei su kitais autobusu ar traukiniu... Is cia ir uzburtas ratas - mazeja VT keleiviu, naikinami marsrutai, VT nebetenkina vis didesnes dalies keleiviu poreikiu... Is kitos puse - o kam tas VT, jei ir taip juo nesinaudojama? Visa tai del valstybines keleivinio transporto politikos nebuvimo.

[Al1]

Lietuvos sąlygomis savo transportu beveik bet kur ir beveik bet kada nuvažiuosi greičiau, nei viešuoju.

O kurioje salyje, bent jau Europos, yra kitaip? Turiu omenyje ne miestu VT, o tolimaji susisiekima ir priemiestini. Taciau nepaisant to, VT ten pletojamas. Ir daug daugiau zmoniu juo naudojasi.

[Lettered]

O kurioje salyje, bent jau Europos, yra kitaip? Turiu omenyje ne miestu VT, o tolimaji susisiekima ir priemiestini. Taciau nepaisant to, VT ten pletojamas. Ir daug daugiau zmoniu juo naudojasi.

Yra greitieji traukiniai, o atstumai labai dideli tarp miestų, pvz. Prancūzija. Tad labiau apsimoka važiuoti traukiniu nei automobiliu tiek iš ekonominės tiek iš laiko pusės.

[Al1]

Bet be Prancuzijos dar yra tokios salys kaip Belgija, Olandija, Danija, Sveicarija ir kt., kurios nera dideles pagal plota. Taciau VT ten gera ispletotas ir zmones juo naudojasi. Galiausiai netgi toje pacioje Vokietijoje nebutinai zmones vaziuoja is vienos salies galo i kita. Pavyzdziui, Vokietija (pietine ir vakarine dalys), atstumai tarp miestu nera dideli (~200 km). Tik nereikia aiskinti, kad gyventoju daugiau.

[Wycka]

Bet be Prancuzijos dar yra tokios salys kaip Belgija, Olandija, Danija, Sveicarija ir kt., kurios nera dideles pagal plota. Taciau VT ten gera ispletotas ir zmones juo naudojasi. Galiausiai netgi toje pacioje Vokietijoje nebutinai zmones vaziuoja is vienos salies galo i kita. Pavyzdziui, Vokietija (pietine ir vakarine dalys), atstumai tarp miestu nera dideli (~200 km). Tik nereikia aiskinti, kad gyventoju daugiau.

Elementaru, Vatsonai. Mokami keliai + kuras + kamščiai miestuose + tavo paties vairavimas = geriau, pigiau ir paprasčiau važiuoti traukiniu

[Carnifex]

Priminsiu, kad mes kalbame apie tvarkaraščio sudarymą nuo nulio. Jei potencialiai tie du žmonės iš Oro uosto traukinio skųsis, kad jie nespėja į Vilnius-Klaipėda, pastumti 15 minučių ir jį nėra problemos. Elementaru - atvyksta Oro Uosto traukinys, po 20 minučių greitasis į Klaipėdą, po 30 minučių greitasis į Kauną. Visi patenkinti, visi visur spėja, o tie, kurie važiuoja į Klaipėdą ar Kauną, nieko nepajuto. Šitaip prie Oro uosto traukinio, kuris (legendose) priderintas prie lėktuvų tvarkaraščio, prikabinę Vilnius-Kaunas traukinius, einame toliau iki Lentvario ir pagal jį deriname taip, kad Marcinkonių/Varėnos/Trakų traukinys atvažiuotų apie pusę valandos anksčiau, nei Vilnius-Kaunas, ir atitinkamai analogiški traukiniai važiuotų į priešingą pusę pusę valandos po į priešingą pusę važiuojančio Kaunas-Vilnius. Taip tęsti tol, kol visas grafikas bus sudarytas, tarkim, Kaunas-Vilnius atvykimą derinant prie Oro uosto motrisės išvykimo, kartu suderinant ir kad Vilnius-Ignalina/Turmantas traukinys išvyktų maždaug su ta motrise.

Viskas, ko reikia, yra noras ir minimalus įsivaizdavimas, kur yra keleivių srautai. Nei to, nei ano LG, žinoma, neturi.

[VLRD-1]

Na bet keisti Jūs žmonės... Man įdomų kiek yra žmonių kontoroje, esančioje Pelesos gatvėje? O Mindaugo gatvėje? Ar jų skaičius sumažėjo , mažėjant maršrutų kiekiui? Kiek kartų sakyta ir kiek kartų pirštu rodyta į tuos darbus, kuriuose galėtų padaryti LG , kad maršrutai taptų patrauklesti ir bent jau mažiau nuostolingi. Tačiau girdime tik viena - viskas yra nuostolinga - reikia viską uždaryti. Tik manau uždarymai pradedami ne nuo to galo...

organizuoti gelezinkeliu eisma ne tas pats kaip organizuoti autobusu, kurs vienas kita gali aplenkti, vaziuoti vienas paskui kito ir t.t. traukiniai tarp reisu negali stoveti stotyje, jie negali uzsipilt degalinje pakeliui, juos galu gale reikia sildyti tokiu metu laiku.. vien tik sitie faktoriai itakoja eismo organizavima islaidas ir t.t. kiekvienas pastumimas 15-30 minuciu tik labai paprastai skamba, todel be jokiu abejoniu tarp forumo lankytoju tiek daug "patareju" (nepykite tik). bet paprastas pavyzdys - savo namuose norint perstatyti spinta atsiranda tiek daug problemu, tai netelpa i norima vieta, tai rozete uzdengia, tai neiseina pro stakta pranesti ir t.t. tas pats ir cia... tik dar zymiai sudetingiau.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Bet be Prancuzijos dar yra tokios salys kaip Belgija, Olandija, Danija, Sveicarija ir kt., kurios nera dideles pagal plota. Taciau VT ten gera ispletotas ir zmones juo naudojasi. Galiausiai netgi toje pacioje Vokietijoje nebutinai zmones vaziuoja is vienos salies galo i kita. Pavyzdziui, Vokietija (pietine ir vakarine dalys), atstumai tarp miestu nera dideli (~200 km). Tik nereikia aiskinti, kad gyventoju daugiau.

Cha cha.

Bet gyventojų ten tikrai yra daugiau. Ir ženkliai.

[Al1]

Elementaru, Vatsonai. Mokami keliai + kuras + kamščiai miestuose + tavo paties vairavimas = geriau, pigiau ir paprasčiau važiuoti traukiniu

O kas pas mus draude ivesti mokescius automobiliui ar nepanaikinti tiesiogini keliu mokesti (kuris buvo tarybiniais laikais ir iki kokiu 93-95 m.).
Pas mus: miestuose kamsciai yra, parkavimas juokingai pingus, kuro kaina palyginti tik apie 1,5 mazesne, kai atlyginimai mazesni 5-10 kartu.

[specialistas]

Priminsiu, kad mes kalbame apie tvarkaraščio sudarymą nuo nulio. Jei potencialiai tie du žmonės iš Oro uosto traukinio skųsis, kad jie nespėja į Vilnius-Klaipėda, pastumti 15 minučių ir jį nėra problemos. Elementaru - atvyksta Oro Uosto traukinys, po 20 minučių greitasis į Klaipėdą, po 30 minučių greitasis į Kauną. Visi patenkinti, visi visur spėja, o tie, kurie važiuoja į Klaipėdą ar Kauną, nieko nepajuto. Šitaip prie Oro uosto traukinio, kuris (legendose) priderintas prie lėktuvų tvarkaraščio, prikabinę Vilnius-Kaunas traukinius, einame toliau iki Lentvario ir pagal jį deriname taip, kad Marcinkonių/Varėnos/Trakų traukinys atvažiuotų apie pusę valandos anksčiau, nei Vilnius-Kaunas, ir atitinkamai analogiški traukiniai važiuotų į priešingą pusę pusę valandos po į priešingą pusę važiuojančio Kaunas-Vilnius. Taip tęsti tol, kol visas grafikas bus sudarytas, tarkim, Kaunas-Vilnius atvykimą derinant prie Oro uosto motrisės išvykimo, kartu suderinant ir kad Vilnius-Ignalina/Turmantas traukinys išvyktų maždaug su ta motrise.

Viskas, ko reikia, yra noras ir minimalus įsivaizdavimas, kur yra keleivių srautai. Nei to, nei ano LG, žinoma, neturi.

Tai, jeigu tamsta toks žinovas ir išmanantis, tai kodėl savo "elementarių" žinių neinvestuoji. Ištirk keleivių srautus ir jų poreikius, technines geležinkelio galimybes, įvertink begalę kitų veiksnių bei pateik "LG", tarkim galimybių studiją. Štai tada ir pažiūrėtume, kaip viskas "elementaru" bei galėtume pratęsti diskusijas šia tema.
Tavo žiniai, tie kas derina tuos tvarkaraščius nėra kvailiai ar neišmanėliai, ar neturi noro dirbti. Tiems žmonėms be keleivinių traukinių dar reikia įvertinti, kad tais pačiais bėgiais dar reikia praleisti dešimtis kitų traukinių, skirti eismo pertraukas kelio remontui, atsižvelgti į riedmenų technines galimybes ir kt. Ten kur įmanoma, traukinių tvarkaraščiai yra priderinami, ir keleivių srautai analizuojami. Ir dažniausiai pasirenkamas optimaliausias variantas.

[Al1]

Cha cha.

Bet gyventojų ten tikrai yra daugiau. Ir ženkliai.

Na tai kas, kad daugiau. Gelezinkeliams reikia dideliu keleiviu srautu. Bet kas trukdo autobusais pervezti daugiau keleviu. Jie gi irgi ora pas mus vezioja. Daugelyje marsrutu jau net ir mikroautobusai nera pilnai uzpildyti...

[Wycka]

O kas pas mus draude ivesti mokescius automobiliui ar nepanaikinti tiesiogini keliu mokesti (kuris buvo tarybiniais laikais ir iki kokiu 93-95 m.).

Čia jau ne man reikia tai adresuoti. Ne aš tai sprendžiu
Kaip tas tiesioginis kelių mokestis tarybiniais laikais buvo renkamas ir administruojamas?

Bet kas trukdo autobusais pervezti daugiau keleviu. Jie gi irgi ora pas mus vezioja. Daugelyje marsrutu jau net ir mikroautobusai nera pilnai uzpildyti...

Matyt, rinka jau pakankamai prisotinta. Pasiūla jau atitinka paklausą. Vienintelis efektyvus dalykas, ką dar naujo gali pasiūlyti vežėjai — žema kaina. Tą jie ir daro — Vilnius-Kaunas ir atgal veža tik už 16Lt, o LG tą pačią atkarpą — už 15/17Lt

[Carnifex]

Tai, jeigu tamsta toks žinovas ir išmanantis, tai kodėl savo "elementarių" žinių neinvestuoji. Ištirk keleivių srautus ir jų poreikius, technines geležinkelio galimybes, įvertink begalę kitų veiksnių bei pateik "LG", tarkim galimybių studiją. Štai tada ir pažiūrėtume, kaip viskas "elementaru" bei galėtume pratęsti diskusijas šia tema.
Tavo žiniai, tie kas derina tuos tvarkaraščius nėra kvailiai ar neišmanėliai, ar neturi noro dirbti. Tiems žmonėms be keleivinių traukinių dar reikia įvertinti, kad tais pačiais bėgiais dar reikia praleisti dešimtis kitų traukinių, skirti eismo pertraukas kelio remontui, atsižvelgti į riedmenų technines galimybes ir kt. Ten kur įmanoma, traukinių tvarkaraščiai yra priderinami, ir keleivių srautai analizuojami. Ir dažniausiai pasirenkamas optimaliausias variantas.

Abejoju, kad LG man sumokės už šį darbą dėl elementarios priežasties, kad pas jus teoretikai „nieko neišmano“, nepaisant to, kad tvarkaraščio sudarymo uždaviniai beveik visiškai nepriklauso nuo geležinkelio specifikos ir yra grynai matematiniai: reikalingas tik rinkinys atskirų ruožų įveikimo laikų, rinkinys traukinių, kuriuos turi apimti tvarkaraštis, ir rinkinys loginių apribojimų, tarkim, kad vienkeliame PAB ruože gali būti vienu metu tik vienas traukinys. Šiuos duomenų rinkinius, visiškai teisingai, turi sudaryti geležinkelio specialistai, o toliau - sausa matematinė analizė su savo alfomis ir betomis.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Na tai kas, kad daugiau. Gelezinkeliams reikia dideliu keleiviu srautu. Bet kas trukdo autobusais pervezti daugiau keleviu. Jie gi irgi ora pas mus vezioja. Daugelyje marsrutu jau net ir mikroautobusai nera pilnai uzpildyti...

Daugiau gyventojų, daugiau ir keleivių. Be to, labiau apkrauti keliai, dėl ko labiau apsimoka rinktis geležinkelį.

O autobusai aptarnauja tiek keleivių, kiek jų yra. Bet jie daugeliu atveju dar lėtesni ir dėl to nepatrauklūs.

[Kristinėlė]

Traukiniai ir autobusai vežioja orą todėl, kadangi daugelis gyventojų turi savo mašinas (kartais ne po vieną), į darbus ir mokslus vyksta nuosavu transportu, tad automatiškai ir keleivių sumažėjo. dabar viešąjį transportą pagrinde renkasi vyresnio amžiaus žmonės ir studentai, beje per pastaruosius 3-4 metus ir jų sumažėjo

[udrius]

Udriau, jeigu tu traukinius matytumei ne vien kaip keleivis ar fotografas, tai tavo nuomonė būtų priešinga. Garantuoju.

Na kai vagonus samdai iš Rygos o ne iš Vilniaus, tada dar ne tokie klausimai kyla

[specialistas]

Na kai vagonus samdai iš Rygos o ne iš Vilniaus, tada dar ne tokie klausimai kyla

Nelabai suprantu komentaro esmę. Tu čia apie tuos nelemtus grūdovežius?

[udrius]

Čia kieno vagonas važiuoja - LG ? Visi kiti komentarai - tik asmeniškai

[specialistas]

Udriau, koks skirtumas, bet lokomotyvas tai mūsų. Nežinau, dėl kokių priežasčių šį vagoną nuomojotės iš Rygos, tad negaliu komentuoti.

[udrius]

Man tai atrodo, kad klausimų net nmeturėtų kilti kodėl nuomuojamės