"Baltic railways magazine"

[Wycka]

kokių temų pageidautų skaitytojas naujame BRM žurnale?

Kelionių iš Lietuvos į užsienį traukiniais perspektyvos. Ypač į Lenkiją, Latviją ir Estiją.

[statyba]

tikrai, perspektyvos keliauti i Europa bei Baltijos kaimynes. Butu nepaprastai idomi tema

[Salvijus]

Mane asmeniškai domina šios temos:
1) uždaryti geležinkelių ruožai (istorija, kada, kodėl)?
2) panaikinti keleivinių traukinių maršrutai (istorija nuo kada atidarytas iki pat uždarymo, sąstatai, keleivių srautai);
3) plačiau apie Estijos geležinkelius;

[vectron]

Ka tik žurnalo leidėjas informavo, jog nuo ateinančios savaitės žurnalą Vilniuje bus galima įsigyti ir "Technikos" knygyne priešais "Lietuvos" kinoteatrą, šalia "Trakų" stotelės.

[Raikkonen]

Lyg ir perskaičiau visus komentarus, bet nesupratau kur įsigyti šį žurnalą Kaune? Dėkui už atsakymą

[udrius]

pas mane yra jei ką

[Raikkonen]

pas mane yra jei ką

O kaip su tavim susisiekt?

[Eimantas]

O kaip su tavim susisiekt?

Asmeninėmis žinutėmis.

Kaune yra "Vagos" knygyne, "Megoje".

[Eimantas]

Šį sekmadienį mirė Jukka Nurminen iš Helsinkio. Jis buvo vienas geriausių Baltijos šalių geležinkelių žinovų/istorikų. Labai ilgai kovojo su sunkia vėžio liga. Baltic Railways Magazine liūdi su kolegomsi iš Europos ir Jukkos šeimos nariais.

BRM

[Wycka]

Ka tik žurnalo leidėjas informavo, jog nuo ateinančios savaitės žurnalą Vilniuje bus galima įsigyti ir "Technikos" knygyne priešais "Lietuvos" kinoteatrą, šalia "Trakų" stotelės.

Gal kas žinote, koks žurnalo išleidimo periodiškumas — kas pusmetį ar 'kai turim medžiagos, tada išleidžiam'?

[Salvijus]

Gal kas žinote, koks žurnalo išleidimo periodiškumas — kas pusmetį ar 'kai turim medžiagos, tada išleidžiam'?

Didžiausią įtaką periodiškumui, manau, turi finansavimas. Jis, mano žiniomis, leidžiamas entuziasto privačiomis lėšomis, nei valstybė, nei LG žurnalo parengimo ir leidybos nefinansuoja.

[Wycka]

Didžiausią įtaką periodiškumui, manau, turi finansavimas. Jis, mano žiniomis, leidžiamas entuziasto privačiomis lėšomis, nei valstybė, nei LG žurnalo parengimo ir leidybos nefinansuoja.

That's ok ir suprantama, bet juk tas entuziastas BRM žurnalus ne už ačiū dalina.

[Salvijus]

That's ok ir suprantama, bet juk tas entuziastas BRM žurnalus ne už ačiū dalina.

Tai norėtųm, kad dykai dalintų?
Žinau kas yra leidyba - tiem kas nesusidurę su tuo reikalu sunku suprasti.

[Wycka]

Tai norėtųm, kad dykai dalintų?
Žinau kas yra leidyba - tiem kas nesusidurę su tuo reikalu sunku suprasti.

Ar aš norėčiau, ar aš nenorėčiau, nuo to kaina nepriklausys
O šiaip aš sureagavau į Tamstos pranešimą:

Didžiausią įtaką periodiškumui, manau, turi finansavimas. Jis, mano žiniomis, leidžiamas entuziasto privačiomis lėšomis, nei valstybė, nei LG žurnalo parengimo ir leidybos nefinansuoja.

Tai ir klausiu, kam tas papildomas finansavimas, jeigu pajamos gaunamos iš leidinio pardavimų ir reklamos? Nebent kol naujas projektas jam dar trūksta apyvartinių lėšų.

[BRM 2009]

Visiems tautiečiams geležinkelio entuziastams, kurie gyvena UK ir Airijoje norime paskelbti, kad mūsų žurnalą (abu numerius) jie jau gali įsigyti Londone centre esančiame Motor Books knygyne. Daugiau info www.railbaltic.eu

[BRM 2009]

Žurnalo BRM tinklalapyje į lietuvių kalba išversti britų geležinkelio entuziasto kelionės įspūdžiai po Lietuvą. Plačiau apie tai skaitykite www.railbaltic.eu

[Eimantas]

Lenkai apie BRM:


Didesnis atvaizdas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/2009112...R_PKP_2009.JPG

[BRM 2009]

Pirmas geležinkelių leidinys 2010 metais

Jau pasirodė naujas iliustruoto geležinkelių žurnalo „Baltic Railways Magazine“ 3/2010 m. numeris. Kaip visada žurnalas gausiai iliustruotas, jame daug naujienų iš Baltijos šalių geležinkelių gyvenimo.
Infrastruktūros darbuotuojams turbūt bus įdomu pamatyti naują Estijos geležinkelių greičių žemėlapį, sužinosite kas laukia Kaliningrado geležinkelių 2010 metais.
Straipsnyje, Mirties traukinys Nr.513, pasakojamos naujos dar daugeliui nežinomos geležinkelių katastrofos Žąsliuose detalės. BRM pirmą kartą viešai publikuoja, unikalias nuotraukas iš įvykio vietos bei ištraukas iš oficialių geležinkelininkų dokumentų, kuriuose aiškiai nusakomos avarijos priežastys ir pasekmės. Žurnale rasite pasakojimą apie Estijos geležinkelių elektrifikaciją, kuriai jau sukako 85 metai.
Vyresnioji geležinkelininkų karta dar puikiai prisimena prieš keletą dešimtmečių tarp Talino, Rygos ir Vilniaus kursavusį keleivinį traukinį, pavadintą gražiu jūrinio paukščio vardu – „Žuvėdra“. Ar įmanomas traukinio, kuris sujungtų tris Baltijos valstybių sostines, renesansas ?
Visa tai skaitykite ir sužinosite naujausiame BRM numeryje. Kadangi mūsų regiono plieno keliais, technika, infrastruktūros projektais, domisi nemažai vakariečių, tai buvo išleista ir papildoma žurnalo versija lietuvių-anglų kalba. Patys leidėjai tikisi, kad angliškos versijos atsiradimas, leis plačiau, Europos Sąjungos šalių geležinkelių transporto specialistams, susipažinti su šiuolaikiniais Baltijos šalių geležinkelininkų pasiekimais. Jau dabar šiuo žurnalu prekiauja Didžiosios Britanijos knygynų tinklas MOTORBOOKS (http://www.motorbooks.co.uk/) bei JAV kompanija „Red Star Railways“. Dėl žurnalo įsigijimo galite kreiptis tiesiai į redakciją e-paštu: info@railbaltic.eu arba tel.8-6555 9020.

Geležinkelininko informacija

[BRM 2009]

[Eimantas]

Straipsnis iš antrojo numerio:

DIDŽIAUSIAS SIAURŲJŲ GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS BALTIJOS ŠALYSE


Siaurųjų geležinkelių istorija Baltijos šalyse prasideda 19- ojo amžiaus pabaigoje, kai Pirmoji Rusijos privažiuojamų kelių Bendrija nutiesė privažiuojamus kelius Estijoje ir Lietuvoje. Prie jų vėliau, 20-ajame amžiuje, prijungtas ir privažiuojamas „Lifliandijos Bendrijos“ kelias Vidžemėje (Latvija). Siaurojo geležinkelio linijų likimas Latvijoje ir Lietuvoje susiklostė taip, kad jos gyvuoja dar ir dabar, o Estijoje, kur buvo didžiausias siaurojo geležinkelio linijų tinklas, jų neliko visai.

Geležinkelio entuziastai, siekdami išsaugoti istorinę atmintį apie siaurąjį geležinkelį ir tai, kas dar liko, įkūrė muziejų netoli Piarnu miesto, šalia Lavasaree kaimelio esančioje buvusios durpių įmonės teritorijoje. Kolekcija pradėta kaupti 1987-aisiais metais, o pirmuoju eksponatu tapo Garvežys VP-1-899. Durpių gamykla atidavė šilumvežį TU-4, motorvežį MD54/4, sniego valytuvą ir keletą įvairių vagonų. Talino lokomotyvų depas padėjo įsigyti vagonų iš Panevėžio , o senovės paminklų apsaugos draugija padėjo įsigyti garvežį Gr-319 ir šilumvežį TU3-002 iš Sankt-Peterburgo.

Iš Bologoje (Rusija) krašto būsimasis muziejus įsigijo garvežį Kč-4-332, o iš Kundos (Estija) cemento gamyklos gavo unikalų betenderinį garvežį, skirtą 762 mm. vėžei, ir kuris pagamintas 1911-aisiais metais. Greičiausiai tai yra pats seniausias iš išsaugotų garvežių Baltijos šalyse. Latvijoje pavyko įsigyti Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos vermachto garvežį, skirtą siauriesiems karo-lauko geležinkeliams.

Jeigu 1992 -aisiais metais, atidarant muziejų, ekspozicijoje buvo 35 riedmenų eksponatai, tai dabar tas skaičius viršija 70 vienetų. Muziejuje be garvežių eksponuojami unikalūs vagonai: Pirmosios Bendrijos P.P., 19-ojo amžiaus pabaigos mediniai prekiniai vagonai, 1935-aisiais metais Liepojoje (Latvija) pagamintas medinės konstrukcijos vagonas – šaldytuvas ir 3 klasės medinės konstrukcijos keleivinis vagonas, pagamintas Maisiukala gamykoje Estijoje. Tarp muziejaus eksponatų plačiai eksponuojamas riedmenų parkas, eksploatuotas praėjusio amžiaus penktąjame – šeštąjame dešimtmečiais.

Be garo ir motorinės technikos, muziejuje yra ir įvairių siaurojo geležinkelio elektrovežių, o muziejaus patalpose yra nuotraukų, dokumentų, uniformų ir įvairių mechanizmų bei aparatų ekspozicijos.

2006-aisiais metais, švenčiant siaurojo geležinkelio 110 metų jubiliejų, padedant vietos valdžios atstovams, Piarnu mieste buvo pastatytas paminklas - garvežys ir dviašis vagonas -toje pačioje vietoje, kur kažkada stovėjo siaurojo geležinkelio keleivių stotis (dabar čia- autobusų stotis). Kartu tai ir muziejaus vizitinė kortelė mieste

Muziejaus riedmenų parko restauraciją tvarko apie 20 muziejaus savanorių. Aktyvistai labai daug prisidėjo įkuriant ir išlaikant šį muziejų. Dabar pirmieji muziejaus bendruomenės nariai perduoda savo patirtį jaunajai kartai.

Be ekspozicijos, muziejus suteikia atrakcijų. Tai galimybė naudotis veikiančiu riedmenų parku. Vasaros sezono metu, kiekvieną šeštadienį galima važinėtis muziejaus traukiniu, kuris kursuoja tarp muziejaus ir Lavasare kaimelio. Šiais metais muziejuje galima pasivažinėti ir su garvežiu, kuris suremontuotas Gulbenėje (Latvija).
Apie visa tai, ką siūlo muziejus ir kokios jo darbo valandos, galima sužinoti internete šiuo adresu www.museumrailway.ee .

Mehis Helme

Nuotraukose:

Bendras muziejaus vaizdas. 2008 m. pavasaris. Mehis Helme nuotr. (499+388 nuotr.)

Unikalūs medinės konstrukcijos keleiviniai vagonai. 2008 m. pavasaris. Mehis Helme nuotr. (486 nuotr.)

Esant geram orui, turistai vežiojami ir atviro tipo vagonuose. 2008 m. pavasaris. Mehis Helme nuotr. (207 nuotr.)

Lankytojų atrakcija - važinėjanti rankinė drezina. 2008 m. pavasaris. Mehis Helme nuotr. (332 nuotr.)

Muziejuje sukauptas gausus riedmenų eksponatų parkas. 2008 m. pavasaris. Mehis Helme nuotr. (343 nuotr.)