Dyzeliniai traukiniai ir automotrisės Lietuvoje

[Al1]

Ar galima būtų iškadruoti vaizdą su pakeistu langu ir gerokai pašviesinti nuotrauką, nes nelabai įmanoma įžiūrėti naujoves.

Viduje nieko iš esmės naujo. Žinoma, keičiant langus galbūt teko pakeisti ir sienų dangą. O galbūt liko ir senoji. Vėliau įdėsiu didesnę lango nuotrauką.

[Al1]

Nieko nesimato.

[statyba]

Nieko nesimato.

Atvaizdas

svarbu, jog liko sios patogios ir minkstos kedes, o ne idiotiski bei kieti dazno DRakono "minkstasuoliai", kaip kad vazinedavo i Sestokus... po tokiu uzapakali dar Lentvaryje iskausdavo

[Vitas]

svarbu, jog liko sios patogios ir minkstos kedes, o ne idiotiski bei kieti dazno DRakono "minkstasuoliai", kaip kad vazinedavo i Sestokus... po tokiu uzapakali dar Lentvaryje iskausdavo

Iš Vilniaus į Šeštokus važinėję tie patys DRakonai (su tais pačiais "minkštasuoliais") į Šeštokus dabar važinėja iš Kauno. Dar į Kybartus nuvažiuoja...
Po gruodžio 11 d. tuo įsitikinau ne kartą.

[Zorro]

Lentvaris. RA2-033.

[Grillz]

Kokiu maršrutu jis važiavo ?

[Zorro]

Jis stovėjo 3-me kelyje, kurio traukiniai labai rėtai važinėja.

[Al1]

Tikriausiai bandymai po remonto.

[Grillz]

Kiek tokių turi LG ?

[Eimantas]

Du dvivagonius ir du trivagonius.

[Raptor]

Mesti tuos RA-2 reikia lauk, vienintėliai dalykai kuriuos tie traukiniai atneša tai gedimai

[Al1]

Na, keik aiškiau pasidarė, kas tie moduliniai traukiniai, kuriuos planuoja pirkti LG. Tai stumk-trauk traukinys, susidedantis iš 3 ar 4 vagonų ir specialiaus tam traukiniui pagaminto lokomotyvo. LG planuoja 2013 m. paleisti pirmąjį tokį traukinį maršrutu Vilnius - Klaipėda, o iki 2016 m. šiame maršrute visiškai atsisakyti vagonų, tempiamų šilumvežių. Modulinio traukinio maksimalus greitis bus 160 km/h.

Apie tai rašoma šiame rašte, kuris yra iš Palemono - Gaižiūnų ruožo rekonstrukcijos dokumentacijos.
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...0295&LID=92651
1.6.1 priedas.

[Zorro]

Push–pull train
http://en.wikipedia.org/wiki/Push–pull_train

[LAZAS_]

Na, keik aiškiau pasidarė, kas tie moduliniai traukiniai, kuriuos planuoja pirkti LG. Tai stumk-trauk traukinys, susidedantis iš 3 ar 4 vagonų ir specialiaus tam traukiniui pagaminto lokomotyvo. LG planuoja 2013 m. paleisti pirmąjį tokį traukinį maršrutu Vilnius - Klaipėda, o iki 2016 m. šiame maršrute visiškai atsisakyti vagonų, tempiamų šilumvežių. Modulinio traukinio maksimalus greitis bus 160 km/h.

Apie tai rašoma šiame rašte, kuris yra iš Palemono - Gaižiūnų ruožo rekonstrukcijos dokumentacijos.
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...0295&LID=92651
1.6.1 priedas.

Jeigu bus Škoda EJ575 tipo vagonai, tai galima vertinti kaip teigiamus pokyčius? Dabartiniai traukinių vagonai aptarnaujantys Vilnius-Klaipėdą maršrutą stokoja ergonomiškumo (aukštos grindys, pakopos, statūs laipteliai, siauri praėjimai).

[Salvijus]

Jeigu bus Škoda EJ575 tipo vagonai, tai galima vertinti kaip teigiamus pokyčius? Dabartiniai traukinių vagonai aptarnaujantys Vilnius-Klaipėdą maršrutą stokoja ergonomiškumo (aukštos grindys, pakopos, statūs laipteliai, siauri praėjimai).

Tai kad visuose LG eksplotuojamuose traukiniuose (senuose ir naujuose) tokios pačios problemos. Problema glūdi ne traukinių techniniuose parametruose, o peronų aukščiuose.
Estijoje beveik visi peronai pakelti.

[toleranceofculture]

Tai kad visuose LG eksplotuojamuose traukiniuose (senuose ir naujuose) tokios pačios problemos. Problema glūdi ne traukinių techniniuose parametruose, o peronų aukščiuose.
Estijoje beveik visi peronai pakelti.

Kažkas forume jau rašė, kad jei peronas bus pakeltas, tai tuo keliu negalės važiuoti dauguma krovininių traukinių, jie tiesiog kliudys peroną

Tai taip išeina jog peronus pakelti galima, bet tik ten kur yra apvažiavimas krovininiams traukiniams.

Bet kaip su ES direktyva, kad visi peronai turi būti to paties aukščio?

[Al1]

Jeigu bus Škoda EJ575 tipo vagonai, tai galima vertinti kaip teigiamus pokyčius? Dabartiniai traukinių vagonai aptarnaujantys Vilnius-Klaipėdą maršrutą stokoja ergonomiškumo (aukštos grindys, pakopos, statūs laipteliai, siauri praėjimai).

Bet jei bus tokios paties tipo sėdynės, kaip dabar dviaukščių traukinių 2 klasėje, komforto lygis sumažės. Turėtų būti tokio paties tipo, kaip dviaukščių pirmos klasės sėdynės - jos praktiškai identiškos Lenkijoje modernizuotų vagonų sėdynėms.

Kažkas forume jau rašė, kad jei peronas bus pakeltas, tai tuo keliu negalės važiuoti dauguma krovininių traukinių, jie tiesiog kliudys peroną

Tai taip išeina jog peronus pakelti galima, bet tik ten kur yra apvažiavimas krovininiams traukiniams.

Bet kaip su ES direktyva, kad visi peronai turi būti to paties aukščio?

Nėra jokios ES direktyvos, kad peronų aukščiai būtų vienodi. Buvusiose TSRS resublikose aukšti peronai naudojami tik ten, kur važiuoja elektriniai traukiniai, pritaikyti aukštiems peronams. Kadangi visų elektrinių traukinių gabaritai (plotis) yra didesni už krovininių, tai problemos dėl perono kliudymo nėra. Estijoje aukšti peronai tik ten, kur važiuoja elektriniai. Ten, kur dyzeliniai, peronai žemi. Tik neaišku, kaip yra tose stotyse, kur stoja ir elektriniai, ir dyzeliniai. Gal naudojami atskiri keliai?

[Salvijus]

Bet jei bus tokios paties tipo sėdynės, kaip dabar dviaukščių traukinių 2 klasėje, komforto lygis sumažės. Turėtų būti tokio paties tipo, kaip dviaukščių pirmos klasės sėdynės - jos praktiškai identiškos Lenkijoje modernizuotų vagonų sėdynėms.



Nėra jokios ES direktyvos, kad peronų aukščiai būtų vienodi. Buvusiose TSRS resublikose aukšti peronai naudojami tik ten, kur važiuoja elektriniai traukiniai, pritaikyti aukštiems peronams. Kadangi visų elektrinių traukinių gabaritai (plotis) yra didesni už krovininių, tai problemos dėl perono kliudymo nėra. Estijoje aukšti peronai tik ten, kur važiuoja elektriniai. Ten, kur dyzeliniai, peronai žemi. Tik neaišku, kaip yra tose stotyse, kur stoja ir elektriniai, ir dyzeliniai. Gal naudojami atskiri keliai?

Netiesa, kiek teko važiuoti dyzeliniais traukiniais (elektriniais neteko) Estijoje visur peronai buvo aukšti - Talinas (kelias iš kurio važiuoja tik dyzeliniai ir tarptautiniai), Tartu, Piarnu, Valga tiek mažos tarpinės stotelės ruožuose Tartu-Valga (dėl kitų ruožų nežinau).
Yra forume foto.

[toleranceofculture]

Bet jei bus tokios paties tipo sėdynės, kaip dabar dviaukščių traukinių 2 klasėje, komforto lygis sumažės. Turėtų būti tokio paties tipo, kaip dviaukščių pirmos klasės sėdynės - jos praktiškai identiškos Lenkijoje modernizuotų vagonų sėdynėms.



Nėra jokios ES direktyvos, kad peronų aukščiai būtų vienodi. Buvusiose TSRS resublikose aukšti peronai naudojami tik ten, kur važiuoja elektriniai traukiniai, pritaikyti aukštiems peronams. Kadangi visų elektrinių traukinių gabaritai (plotis) yra didesni už krovininių, tai problemos dėl perono kliudymo nėra. Estijoje aukšti peronai tik ten, kur važiuoja elektriniai. Ten, kur dyzeliniai, peronai žemi. Tik neaišku, kaip yra tose stotyse, kur stoja ir elektriniai, ir dyzeliniai. Gal naudojami atskiri keliai?

Tai vadinasi problema keleiviniuose traukiniuose? Jie nepritaikyti aukštiems peronams? Juk kai darė oro uosto stotelę, galėjo padaryti aukštą peroną, bet taip neatsitiko

[Al1]

Tai vadinasi problema keleiviniuose traukiniuose? Jie nepritaikyti aukštiems peronams? Juk kai darė oro uosto stotelę, galėjo padaryti aukštą peroną, bet taip neatsitiko

Gabaritai neleidžia to. Juk rašiau, kad elektriniai traukiniai platesni, todėl peronas toliau nuo bėgio ir krovininiams netrukdo.

Estijoje nieko gero, nes tarp perono ir dyzelinio traukinio gaunasi pavojingas tarpas, į kurį galima įkristi.
Be to Estijoje tikrai ne visi peronai aukšti. Ten, kur važinėja elektriniai, jie aukšti, o kur tik dyzeliniai - žemi, bet rekonstruojant statomi aukštesni. Visgi jie yra žemesni už senuosius elektrifikuotų ruožų peronus.

Štai koks pavojingas tarpas tarp perono ir traukinio susidaro.

http://gallery.balticrailpics.net/di...114&fullsize=1