Dyzeliniai traukiniai ir automotrisės Lietuvoje

[Zorro]

Netiesa, kiek teko važiuoti dyzeliniais traukiniais (elektriniais neteko) Estijoje visur peronai buvo aukšti - Talinas (kelias iš kurio važiuoja tik dyzeliniai ir tarptautiniai), Tartu, Piarnu, Valga tiek mažos tarpinės stotelės ruožuose Tartu-Valga (dėl kitų ruožų nežinau).
Yra forume foto.

Nauji peronai Kehra stotyje


http://railwayz.info/photolines/show...hp?ph_id=20214

[toleranceofculture]

Gabaritai neleidžia to. Juk rašiau, kad elektriniai traukiniai platesni, todėl peronas toliau nuo bėgio ir krovininiams netrukdo.

Estijoje nieko gero, nes tarp perono ir dyzelinio traukinio gaunasi pavojingas tarpas, į kurį galima įkristi.
Be to Estijoje tikrai ne visi peronai aukšti. Ten, kur važinėja elektriniai, jie aukšti, o kur tik dyzeliniai - žemi, bet rekonstruojant statomi aukštesni. Visgi jie yra žemesni už senuosius elektrifikuotų ruožų peronus.

Štai koks pavojingas tarpas tarp perono ir traukinio susidaro.

http://gallery.balticrailpics.net/di...114&fullsize=1

Tai vadinasi, problema vis tiek yra tr. priemonėse. Reiktų tada suvienodint elektrinių ir dyzelinių traukinių plotį, ir bėdos nebebus. Šiaip keistoka ir įdomu kodėl skiriasi dyzelinio ir elektrinio traukinių pločiai?

[Al1]

Problema ne riedmenyse. Riedmenys yra tokie, kokie yra. Tam, kad galėtų važiuoti prekiniai traukiniai, aukšti peronai turi būti pagal ER2 ar ER9 plotį. Bet tuomet lieka tarpas tarp vagono ir perono įlipant į dyzelinius traukinius. O automotrisės 620M ir dviaukščiai EJ575 berods dar šiek tiek siauresni.
Tai ką tu siūlai? Siaurinti prekinius vagonus - utopija, niekas to nedarys, nes vagonų visoje buv. TSRS erdvėje milijonai. Užsakinėti naujus traukinius ER9M pločio??? Kas juos gamina? Tik Rusija ir tik elektrinius. Dyzelinių - niekas. Estijoje nauji peronai tik šiek tiek aukštesni už senuosius. Tiek aukštesni, kiek tai netrukdo prekiniams traukiniams.

Elektrinis traukinys platesnis, nes buvo poreikis didinti talpą. Suolai 3+3, kai dyzeliniuose 2+3, o Europoje su 1435 mm vėže dar siauresni ir iš viso tik 2+2.

[Zorro]

Vagonu plotis, mm:
620M - 3000
DR1A - 3147
ER9M - 3521

[toleranceofculture]

Vagonu plotis, mm:
620M - 3000
DR1A - 3147
ER9M - 3521

Na, viskas aišku tada, čia jau greit nepadarysi, tiesiog reikia žiūrėti į ateitį ir suvienodinti KELEIVINIUS vagonus pritaikyti jiems peronus, o krovininius leisti aplink

[Salvijus]

Na, viskas aišku tada, čia jau greit nepadarysi, tiesiog reikia žiūrėti į ateitį ir suvienodinti KELEIVINIUS vagonus pritaikyti jiems peronus, o krovininius leisti aplink

Nieko nebus - per daug skirtingų gamintojų regione.
Jei prie sovietų nesugebėjo suvienodinti, tai dabar tuo labiau beviltiška.

[toleranceofculture]

Nieko nebus - per daug skirtingų gamintojų regione.
Jei prie sovietų nesugebėjo suvienodinti, tai dabar tuo labiau beviltiška.

Tai juk visada galima užsakyti modifikaciją. Jei pvz Baltijos šalys ir dar Suomija pasirašytų bendrą sutartį dėl peronų aukščio ir pločio. tai ir gamintojai persiorientuotų. Nieko nėra nepadaromo.

[Salvijus]

Tai juk visada galima užsakyti modifikaciją. Jei pvz Baltijos šalys ir dar Suomija pasirašytų bendrą sutartį dėl peronų aukščio ir pločio. tai ir gamintojai persiorientuotų. Nieko nėra nepadaromo.

Tai, kad Lietuva dabar eksplotuoja 5 (jei ne daugiau) gamintojų traukinius, Latvijų užsakė naujus dar iš kito gamintojo, o estai - dar kitų.

[sleader]

Tokių aukštų peronų kaip Talino stotyje tai kažin ar reiktu. Jie turi privalumą - patogesnį įlipimą, tačiau turi turbūt ir daugiau trūkumų. Tačiau peronai turėtu būti šiek tiek aukštesni. T.y. iki tokio lygio, kad būtu tokiame aukštyje kaip Škoda dviaukščių traukinių įlipimas. Ir tada jau galima pirkti "žemagrindžius" riedmenis su žemu įlipimu.

[toleranceofculture]

Tokių aukštų peronų kaip Talino stotyje tai kažin ar reiktu. Jie turi privalumą - patogesnį įlipimą, tačiau turi turbūt ir daugiau trūkumų. Tačiau peronai turėtu būti šiek tiek aukštesni. T.y. iki tokio lygio, kad būtu tokiame aukštyje kaip Škoda dviaukščių traukinių įlipimas. Ir tada jau galima pirkti "žemagrindžius" riedmenis su žemu įlipimu.

Taip. Būtent to ir reikia

[Al1]

Jei nori, kad peronai būtų beveik tokiame pat lygyje kaip esamų senų traukinių vagonų grindys, tai peronai turi būti tokie pat kaip Taline. Estijoje rekonstruojamose stotyse ar stotelėse įrengiami tik šiek tiek aukštesni peronai. Todėl įlipant į traukinį pirmasis laiptelis gaunasi maždaug tokiame pat aukštyje, kaip ir kitų laiptelių pakopų aukštis.
Vienaaukščiame traukinyje duris nuleisti į tokį lygį kaip dviaukščiame galima tik tuo atveju, jei daromas dviejų grindų lygių salonas - virš vežimėlių aukštesnis, o tarp jų - grindys nuleidžiamos. Durys daromos tarp vežimėlių, o ne vagono galuose. Tačiau tuomet salono viduje atsiranda laiptai, prarandama vagono talpa, nes dalis erdvės tenka laiptams.

Visgi su Pesomis gavosi prastai. Viskas būtų gerai, jei ne jų laipteliai. Dėl jų ne tik kad pailgėja stovėjimo stotyje laikas, bet ir įlipti nepatogu.

[sleader]

Vienaaukščiame traukinyje duris nuleisti į tokį lygį kaip dviaukščiame galima tik tuo atveju, jei daromas dviejų grindų lygių salonas - virš vežimėlių aukštesnis, o tarp jų - grindys nuleidžiamos. Durys daromos tarp vežimėlių, o ne vagono galuose. Tačiau tuomet salono viduje atsiranda laiptai, prarandama vagono talpa, nes dalis erdvės tenka laiptams.

Reikia apsispręsti, ar prarasti keleivius dėl labai nepatogaus įlipimo, ar paaukoti kažkiek vagono talpos vardan patogesnio, saugesnio ir greitesnio įlipimo keleiviams.

Su Pesomis padaryta didžiulė klaida. Naujai nupirkti traukiniai, į kuriuos reikia ropštis vos ne keturiom. Reikia galvoti ir apie ateitį. Nebe tie laikai, kad traukinys buvo vienintelė galima susisiekimo priemonė ir keleiviai turėjo prisitaikyti, bei susitaikyti su tokiu kabarojimusi.

[Al1]

Bet kokiu atveju, senų traukinių laikas suskaičiuotas. Dar penkmetis ir DR1A nebeliks. ER9M taip pat laikas suskaičiuotas. Jau perkami dar 4 dviaukščiai su opcijiniu 5. Vadinasi, esamiems maršrutams aptarnauti pilnai užteks tik dviaukščių. Keletas ER9M liks rezerve. Jei per penkmetį maršrutų skaičius būtų didinamas, elektrifikuota linija N. Vilnia - Molodečnas, tuomet elektrinių traukinių reikėtų daugiau.
LG prisipirko automotrisių. Daugiau jų lyg ir neplanuoja pirkti. Planuose dvi dvivagonės automotrisės. Tikriausia tai bus PESA 630M, kurių pirmoji jau darbuojasi Ukrainoje. Bet ir vėl bus tas pats pravalas su laipteliais. Kažkaip kol kas planų, kuo bus pakeisti DR1A neteko skaityti.

[sleader]

Būtent apie ką ir kalbama. Tai, kad senuosius traukinius reikia keisti, o perkant naujus reikia gerai pagalvoti. Juk perkama ne dviem ar trim metams, tai reikia galvoti ir į ateitį, o komforto sąlygos keleiviams/žmonėms vis gerėja (miesto autobusai žemagrindžiai, bortai ties perėjom su nuolydžiais ir pan.). Taigi panašu jog po kelerių metų tokie traukiniai su stačiom pakopom atrodys kaip didžiausia atgyvena ir seniena.
Su elektriniais reiškias viskas tvarkoje ir nežymiai paaukštinus peronus galima padaryti labai patogų įlipimą į juos. Tik va su dyzeliniais neaišku kodėl taip pastoviai "prašaunama". Pirmiausia užpirkta tų kledarų RA-2, kurie net jų gyvai nemačius kėlė didžiulį įtarimą. O dabar ir automotrisių pripirko, iš kurių nieko gero. Labai lengvabūdiškai planuojami pirkiniai, kai neapgalvojamos visos detalės.

[Al1]

Automotrisių iš viso pripirkta per daug. Dabar dar bent pora jų važinėja į Trakus. Bet juk perkami du dvivagoniai dviejų aukštų traukiniai. Kur paskui kiš automotrises??? Sukabintas po dvi leis vietoj kai kurių dyzelinių? Jei bus eliktrifikuotas ruožas N. Vilnia - Molodečnas, tai dar pora automotrisių atliks nuo maršruto į Keną.
Bet kokiu atveju, kol kas LG planai aiškūs - nusipirkti 3-4 modulinius traukinius (Vilniaus - Klaipėdos maršrutui ir galimam maršrutui į Rygą, kai bus nutiesta RailBaltica) ir dvi dvivagones automotrises. Taip pat jau užsakyti 4 elektriniai traukiniai.

[Taut.]

Taip pat jau užsakyti 4 elektriniai traukiniai.

Galėjo vieną keturvagonį užsisakyti, arba bent rezervinį vagoną. Per mokslo metus penktadieniais ir sekmadieniais, taip pat pirmadienį anksti ryte elektriniai traukiniai būna sausakimši, pilna stovinčių.

[Al1]

Manau, kad tą problemą galima išspręsti paleidžiant daugiau traukinių. Tikrai yra nepadoriai didelių skylių tvarkaraštyje.

[Taut.]

Manau, kad tą problemą galima išspręsti paleidžiant daugiau traukinių. Tikrai yra nepadoriai didelių skylių tvarkaraštyje.

Na, nors keleivių ir būna sausakimša, bet nemanau kad užtenkamai būtų, kad du traukinius užpildyti.

[Al1]

Penktadieniais iš Kauno (ir kasdien darbo d.) būna daug keleivių 15.30 ir 17.50 traukiniuose. Niekas nenori važiuoti 16.52 lėtuoju. O bet tačiau... Kol buvo Vilniaus - Šeštokų traukinys, taip nebuvo. Juo važiuodavo daug keleivių, nes jis buvo kaip greitasis. Be to dar ir šiek tiek pigesnis.

[Taut.]

Niekas nenori važiuoti 16.52 lėtuoju. O

Daug kas nenori važiuoti ne dėl to kad jis lėtas, bet dėl to kad galvoja kad ir jis būna pergrūstas. Menkas malonumas dvi valandas pergrūstame traukinyje sėdėti (jeigu pasiseka) arba juolabiau stovėti.