Parašė VLRD-1
Rodyti pranešimą
o dar butu idomu ar kas nors zino del ko tos charakteristikos skirtingos?
-
Ar nebus del to, kad vienas lokomotyvas skirtas keleiviniam eismui, kitas - krovininiam -
Prekiniai sąstatai yra daug sunkesni nei keleiviniai sąstatai.
Keleiviniams sąstatams svarbu greitis. Prekiniams ir svarbu, bet žinoma ne taip kaip keleiviniui. Keleiviui svarbu minutės. Todėl prekiniai sąstatai yra sukurti traukti sunkesniu sąstatus mažesniu greičiu, o keleiviniai lengvesnius sąstatus didesniu greičiui.
O ūkiškai kalbant taip: įsivaizduojant golf'ą ir transporter'į. Varikliai vienodi, o tai reiškia, kad ir greičių dėžes galima pritaikyti vieno kitam. Tai įdėjus į golf'ą transporter'io greičių dėžę pastarasis turės trumpas pavaras, t.y. raus iš vietos, tačiau važiuojant pastoviu didesniu greičių variklio apsukos bus žymiai didesnės, kaip suprantama ir kuro sąnaudos. O transporteri's sunkiai pajudės iš vietos, trūks traukos.
Tai va čia tas pats tik sudėtingiau.
Bet Lietuvoje visko būna. Ir keleivinius sąstatus tampo kroviniai lokomotyvai. Ir greičiu dėžes sukeičia. Bele eina
Paskutinis taisė copper; 2010.06.17, 16:25.Comment
-
/\ O krovininių sąstatų TEP'ai netampo?Comment
-
-
Mano praktikoje yra pasitaikę, kad prikabino refrižeratorinį traukinį. Rezervu važiavo į Rygą; kad nebūtų tuščias važiavimas, prikabino refrižeratorinį Radviliškyje.Parašė artexs Rodyti pranešimąKapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.Comment
-
-
Buvo senai. Šviečiasi, kad buvo tais laikais, kai TEP60 (ar TEP70) keleivinių vagonų sąstatą iš Rygos nutempdavo į Kaliningradą, o grįždavo tuščiom. Pasitaisysiu dėl terminų: prikabino ne „traukinį“, bet refrižeratorinių vagonų sąstatą.Parašė Darius555 Rodyti pranešimąKapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.Comment
-
Kiek tu vagonu mazdaug buvo. Girdejau kad CCCP laikais su TEP-60 kartais taip praktikuodavoParašė Combat Rodyti pranešimąComment
-
O is Rygos i Kaliningrada tempdavo kaip isivaizduoju per Taurage ir Pagegius?Parašė Combat Rodyti pranešimąComment
-
o gi priezastis tame, kad TEPu elektros traukos varikliai yra nuolatines sroves elektros masinos, o ER20 - kintamos sroves. del to ju traukos charakteristikos skiriasi t.y. kintamos sroves - didelis sukimo momentas ir mazas greitis traukos pradzioje, o nuolatines - mazesnis sukimo momentas bet didesnis greitis. sudauginus siuos parametrus mes gauname panasu galinguma, taciau "vaziavimo" parametrai skirtingi. sie techniai dalykai isplaukia is to, kad nuolatines sroves masinos turi kolektorius, kurie prie dideles sroves (o nuo sroves tiesiogiai priklauso sukimo momentas) negali dirbti ilgai, greitai kaista ir t.t. atvirksciai su kintamosios sroves masinomis - kur sukimo momentas sukuriamas taip pat srove, bet judesi variklio inkarui suteikia elektromagnetinis laukas, del to si varikliai dirba prie mazesniu apsuku taciau labai ilga laika ir praleidziant didele srove.Parašė copper Rodyti pranešimąPrekiniai sąstatai yra daug sunkesni nei keleiviniai sąstatai.
Keleiviniams sąstatams svarbu greitis. Prekiniams ir svarbu, bet žinoma ne taip kaip keleiviniui. Keleiviui svarbu minutės. Todėl prekiniai sąstatai yra sukurti traukti sunkesniu sąstatus mažesniu greičiu, o keleiviniai lengvesnius sąstatus didesniu greičiui.
O ūkiškai kalbant taip: įsivaizduojant golf'ą ir transporter'į. Varikliai vienodi, o tai reiškia, kad ir greičių dėžes galima pritaikyti vieno kitam. Tai įdėjus į golf'ą transporter'io greičių dėžę pastarasis turės trumpas pavaras, t.y. raus iš vietos, tačiau važiuojant pastoviu didesniu greičių variklio apsukos bus žymiai didesnės, kaip suprantama ir kuro sąnaudos. O transporteri's sunkiai pajudės iš vietos, trūks traukos.
Tai va čia tas pats tik sudėtingiau.
Bet Lietuvoje visko būna. Ir keleivinius sąstatus tampo kroviniai lokomotyvai. Ir greičiu dėžes sukeičia. Bele einaComment
-
ER20CF lokomotyvas suprojektuotas taip, kad jį paversti keleiviniu nėra sudėtinga. Jame įdiegtos visos keleiviniam traukiniui būtinos sistemos. Norint jį pritaikyti keleiviniam eismui, būtina instaliuoti keleiviniam lokomotyvui pritaikytą traukos charakteristiką ir sukeisti vietomis keletą traukos reduktoriaus krumpliaračių. Skirtingai nuo M62 šilumvežio, kur traukos reduktorių sudaro tik du krumpliaračiai, ER20CF lokomotyvo sukimo momentas nuo traukos variklio aširačiui perduodamas per penkis krumpliaračius.Comment
-
Taip, tas traukinys kursavo per Tauragę, Pagėgius.Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
Vagonų skaičiaus nepamenu, bet kad derino su kažkuo Rygoje, ar galima prikabinti refrižeratorines sekcijas prie TEP'o, tai taip buvo.
Nematau nieko ypatingo. Svarbu neviršyti leistiną tempti TEP'u leistiną svorį, taip pat ir stabdžių galingumą.Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.Comment
-
papildysiu kolega - sukeisti vietomis krumpliaracius tam kad pakeisti perdavimo skaiciu reduktoriuje, t.y. padidinti perdavimo koeficienta ir padidinti greiti, tuo sumazinus sukimo momenta.Parašė specialistas Rodyti pranešimąComment
-
Keista,jau penkta diena nematyti TEP60,važuoja tik TEp70 ir Tep70BS....Comment
-
Važiuoja. Antradienį vakare mačiau važiuojantį su traukiniu į S. Peterburgą.Parašė Siemens Rodyti pranešimąComment
-
-
Be to, aš vakar dieniniu iš Radviliškio į Vilnių su TEP60-0992 paršvilpiauParašė Al1 Rodyti pranešimą
Comment
-
Vakar apie 20:25h iš daugpilio puses pravažiavo pro Dūkšta M62 su prikabintu TEP70BS,matyt po remonto nudažytas naujai gražus buvo žiureti jokios juodos spalvos ant stogo nebuvo nuo dumu..
Comment
-
Parovozo galerijoje, komentaruose parasyta, kad nuo 2010-09-05 TEP60-0927 ir TEP60-0992 nusalinti nuo darbo pagal nuo paskutinio remonto nuvaziuota kilometraza ir bus nurasyti. Ar nepritruks LG keleiviniu silumveziu?Comment
-
Šiandien 0927 mačiau su traukiniu Maskva - Kaliningradas.Comment
Comment