Centrinė Prahos geležinkelio stotis. 2010 m. aptarnavo 22 mln. keleivių. Neorenesansinis stoties pastatas pastatytas XX a. pradžioje vietoje pirmosios stoties, kuri jau tuomet neatitiko poreikių. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje stotis buvo praplėsta - pastatytos požeminės salės priešais stoties pastatą ir virš jų pravesta gatvė vietoj iki tol buvusio parko. Prieš kelis metus pradėtas didelis stoties išplėtimo ir rekonstrukcijos projektas. Praplėsta požeminė stoties dalis, rekonstruota prieš gerus 30 metų pastatyta požeminė dalis, peronai. Senasis pastatas dabar labai apleistas, visas keleivių aptarnavimas vyksta požeminėje stotyje. Ten taip pat erdvė išnuomota prekybai. Tačiau pagal rekonstrukcijos projektą yra numatyta pradėti senojo pastato kapitalinį remontą. Visa rekonstrukcija ir plėtra daroma už privačias lėšas - koncesiją.
Pietinė stoties kelyno dalis remiasi į tunelį.
Centrinė senosios stoties salė.
7 keliai dengti. Dar berods du tolimesnieji peronai yra nedengti. Ten stoja dyzeliniai traukiniai ir traukiniai, tempiami šilumvežio.
Planuoja, tik planuoja.
Paaiškinimas istorijoje. 1995 m. buvo užsakyti greitieji traukiniai Pendolino, kurie turėjo būti gaminami ČKD gamykloje. Tais laikais 160 km/h buvo labai didelis greitis. Bet ČKD ištiko bankrotas, o užsakymą perėmė Alstom'as. Viskas užtruko kelis metus, o per tą laiką greitųjų traukinių kontrukcija sparčiai patobulėjo. Todėl 2005 m. buvo pagaminti naujesni, greitesni. Tačiau infrastruktūros taip ir nepertvarkė.
Tęsiu toliau.
Traukiniai traukiniais, bet į Niurnbergą iš Prahos 6 kartus per dieną važiuoja DB autobusas. Traukiniai berods tik du. Autobusą aptikau prie vieno iš viešbučių. Matyt ten nakvoja vairuotojai.
Autobusas iš vyskta nuo centrinės stoties.
Praha-Dejvice stotis.
Automotrisė su prikabinamu viduriniu vagonu ir galiniu bemotoriu su valdymo kabina.
Kladno.
Atkreipkite dėmesį į peronus. Jų normalių nėra beveik visoje linijoje nuo Prahos iki Kladno. Senas asfaltas supiltas tarp bėgių.
Pagrindinis priemiestinis traukinys - automotrisė su dviem prikabinamais vagonais. Beveik visose tarpinėse stotyse stovėjo po automotrises kaip ši geltona ar vienvagones senesnės (nuotrauka žemiau), į kurias keleiviai perlipdavo. Jos veža keleivius šalutinėmis linijomis. Štai kaip turi dirbti ir LG, kad būtų keleivių.
Yra visokių. Prahos regione tikrai ne viską pamačiau, o kitur yra to, ko nėra Prahoje. Daug senos technikos, bet ji modernizuota. Visgi ne vien tik riedmenų amžius lemia tai, kad keleiviai naudojasi geležinkeliais. Pagrindinis faktorius yra kursavimo dažnis ir kaina. Kaina panaši kaip Lietuvoje, tačiau lyginant atlyginimų dydį ir benzino kainą (tuomet, kai buvau - beveik 4,90 Lt/l už 95-ą), keliauti traukiniu apsimoka. Pamenu, tarybiniame pokariniame pasaulio geografijos vadovėlyje buvo pateikti rašoma, kad Čekoslovakijoje geležinkelių tinklas tankiausias iš soc. šalių, o vidutiniškai nuo bet kurio taško atstumas iki geležinkelio ne didesnis kaip 5 km. Pačioje Čekijoje šis skaičius turėjo būti dar mažesnis, nes Slovakija labiau atsilikusi. Žinoma, dabar daug linijų jau uždaryta, tačiau tinklas vis tiek tankus.
Brand new Škoda electric multiple unit "RegioPanter" for Czech Railways was presented yesterday - 19 units have been ordered in different versions (AC/DC, DC, 2pc, 3pc).
Brand new Škoda electric multiple unit "RegioPanter" for Czech Railways was presented yesterday - 19 units have been ordered in different versions (AC/DC, DC, 2pc, 3pc).
Comment