na juk matosi, kad palaidi gelzgaliai vagonuose metosi ypac kai pasilipi ant kalniuko prie Giluiciu buvusios stoteles - viskas kaip ant delno: kas ka ir kiek ir kaip veza Is kitos puses - dziugu, jog dar yra ka vezti is arba i Alytu, nes kalbos apie sios linijos panaikinima jau buvo pasigirdusios...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležk. Kazlų Rūda-Šeštokai-Trakiškiai (>Alytus)
Collapse
X
-
Parašė railman Rodyti pranešimąNežinau kada, bet prižadu įdėti foto su dvigubu D1 važiuojančiu per Alytų...
Comment
-
Parašė railman Rodyti pranešimąTaigi, nuotraukos paieška truko daugiau nei metus... Šiandien vakare nuskenuosiu ir įdėsiu
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIs kur tiek metalo kasdien?
Comment
-
...pagaliau dvi žadėtos nuotraukos iš šeimos archyvo, gal ne tokios geros, kaip tikėjotės, bet jose istorija. Pirmoje nuotraukoje, matosi tik dalis traukinio, bet iš jos galima lengvai nustatyti vietą: ties Naujosios ir Petkevičiaus (dabar Naujosios, Vilties ir Jazminų) gatvių sankryža. Data - maždaug 1973...
Antroje foto - tai kas žadėta:
..Paskutinis taisė railman; 2013.01.24, 06:47.
Comment
-
Apie ruozo isardyma buvo kalbu dar prie tarybu valdzios. Ju padaugejo atgimimo laikotarpiu.
Dar prie tarybu valdzios keleivine stotis buvo iskelta uz miesto. Todel per miesta buvo gabenami tik kroviniai. Gelezinkelis miesta dalijo i dvi dalis. Susiekimas su nauju Vidzgirio mikrorajonu buvo tik per sabartine Santaikos (tuomet Krataviciu g.) gatve. Arba per Kepyklos (tuomet Metalistu g.) gatveje esancia pravaza po gelezinkeliu, bet tik lengvaisiems automobiliams. Apie 1987-1988 m. pastate pervaza ties poliklinika ir nutiese antraja Naujosios gatves dali tarp Zuvinto ir dabatines Vilties g. (tuomet Petkeviciaus g.).
Zmones naudojosi gelezinkeliu kaip pesciuju taku, daug zmoniu eidvo begiais nuo pat Gardino g. iki Putinu. Todel ivykdavo nelaimingu atsitikimu. Taip pat buvo kalbama, kad gelezinkelis neva tai tersia ora ir kelia triuksma. Kaip pagrindinis galimo nuardymo argumentas, aisku, buvo miesto padalinimas i dvi dalis, kas neva trukde miesto pletrai...
Taciau kol dirbo pramone, gelezinkelis buvo reikalingas. Tarybu valdzia nespejo perkelti krovinines stoties uz miesto, todel pramoniniam miestui ji buvo reikalinga ir gelezinkelis nebuvo nuardytas. Taciau jo bukle buvo nekokia. Daug supuvusiu pabegiu, dalis begiu linijoje per miesta dar caro laiku. Tai rodo, kad net atstatomai linija buvo naudojami seni begiai, nes gelezinkeli atsitraukdami vokieciai buvo isarde iki pat Sestoku.
Zlungant miesto pramonei, prekiu stotis tapo nereikalinga. Kroviniu buvo mazai. Be to pramones imones siaurineje miesto dalyje turejo atsakas. Gardino gatves stotyje buvo iskraunamos akmens anglys, naftos bazen buvo vezamas kuras. Bet pacia baze uzdare anksciau nei isarde gelezinkeli, nes ji kele pavoju ir buvo uztersusi dideles miesto dalies pozeminius vandenis. Tarsa ir dabar likusi...
Taip pat Kepyklos g. buvo rajono agropramoninis susivienijimas (ar kaip ten), i kuri veze trasas, zemes ukio technika ir t.t. Nelikus kolukiu, sandeliai stovejo tusti, veliau isikure parduotuves... Kepyklos g. salia duonos kepyklos (dabartines "Maximos" vietoje) buvo "Alitos" rampa. Joje is cisternu i sunkvezimius buvo perpilamas vyno pusfabrikatis, kuri atvezdavo is buv. TSRS respubliku. "Alita" po truputi perejo (dar iki iosardant gelezinkeli) prie vakarietisku ar kitu ne TSRS saliu vyno pusfabrikaciu. O vezasi juos autocisternomis.
Nepriklausomybes pradzioje tapo nebepaklausia ir Alytaus kalejimo produkcija - mokykliniai baldai. Todel kalejimui sava atsaka irgi pasidare nebereikalinga. Gal kiek labiau reikejo atsakos AB "Astra", kuri gamino metalo gaminius. Taip pat i stoti Gardino g. buvo vezamos statybines medziagos, ir vagonai (daugiausiai su cementu, siferiu, skarda, plytomis) paduodami i tuo metu didziausias statybiniu medziagu parduotuves Gardino g. ir Kepyklos g.
Be to gelezinkelio linijos bukle per miesta buvo prasta. Gelezinkelio isardyme labai suinteresuota buvo savivaldybe. Juk isardyto gelezinkelio begiai buvo perduoti savivaldybei. Buvo kiles skalndalas del begiu pasisavinimo ar tai machinaciju juos parduodant, bet jis jau seniai uzmirstas...Paskutinis taisė Al1; 2010.01.09, 22:31.
Comment
-
Apsaugine tvora ne iseitis. Tik nedideliam ruozui ji tinka. Bet ne keliu kilometru ilgio linijai mieste, kai is abieju pusiu gyvenamieji rajonai... Vis tiek prakirptu, landziotu. Gelezinkelio pylimas labai patogus mieste susisiekimui pesciomis. Todel vien tik aptverimas nebutu pagerines situacijos. Reiketu is abieju pusiu irengti pesciuju takus, padaryti daugiau praejimu po begiaisi is vienos gelezinkelio puses i kita. O tai milzininsko investicijos 90-siems metams.Paskutinis taisė Al1; 2010.01.10, 12:42.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTaciau jo bukle buvo nekokia. Daug supuvusiu pabegiu, dalis begiu linijoje per miesta dar caro laiku. Tai rodo, kad net atstatomai linija buvo naudojami seni begiai, nes gelezinkeli atsitraukdami vokieciai buvo isarde iki pat Sestoku.
P.S. juk mediniai impregnuoti pabėgiai berods tarnauja max 25 metusPaskutinis taisė Kosovo; 2010.01.10, 17:41."I killed the Bank" - Andrew Jackson
Comment
-
Parašė Kosovo Rodyti pranešimąBėgių per sieną nėra, tai sakyčiau, kad buvusiu geležinkeliu...
Kad bėgių nėra Vilniaus-Gardino geležinkelio atkarpoje per Lietuvos-Baltarusijos sieną, - ne tragedija. Prie gerų norų būtų greitai nutiesti.
Comment
-
Parašė Vitas Rodyti pranešimąSovietmečiu per Lenkijos sieną nebuvo bėgių tuomet neveikusiame geležinkelyje Šeštokai-Trakiszki-(Suvalkai). Kažkur 1990-1991m. jie atsirado, nuo 1992m. liepos 7 d. iš Lietuvos į Lenkiją vyksta reguliarus traukinių eismas.
Kad bėgių nėra Vilniaus-Gardino geležinkelio atkarpoje per Lietuvos-Baltarusijos sieną, - ne tragedija. Prie gerų norų būtų greitai nutiesti.Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Parašė aesde Rodyti pranešimąkodėl nebuvo? viskas buvo, tik nenaudoti tie bėgiai. o ta 1992 m. data tiesiog eismo atidarymo data
Filma turiu, tai tuos kadrus imesiu i interneta.Paskutinis taisė Al1; 2010.03.11, 19:46.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąSiaip tai pastatas tipinis. Toks dar yra Kalvarijos stotyje. Ne stoties pastatas. Bet galbut jis buvo stoties pastatu, kol tarybiniais laikais pastate nauja silikatiniu plytu dvieju aukstu stoti. Gal kas zino?
Taigi, ji ne dviaukštė, o vienaaukštė, su dabar išryškinta mansarda. Pastatyta Smetonos laikais - 1930 m. nuotraukoje jau stovi. Tuo metu Edmundas Frykas dirbo visai šalia - prie Sasnavos bažnyčios projekto įgyvendinimo. To meto "Šaltinis" rašė, kad stotį projektavo E. Frykas. Kitokių šio fakto patvirtinimų nėra. Tos šviesesnės plytos irgi yra senovinės (ne silikatinės), o pagamintos šalia buvusioje Surgučių plytinėje. Iš tokių "sintetinių" plytų XIX a. pab. pastatė pusę Kalvarijos kareivinių.
Comment
Comment