Maršrutas Vilnius-Ryga

[Tomas]

Na, is Vilniaus iki Siauliu yra 212 km. Traukinys vaziuoja apie 2 val. 35 min. Vidutinis greitis 82 km/h. Atskiruose ruozuose spaudzia iki 120 km/h. Taciau del 4 tarpiniu sustojimu uztrunka apie 8-10 min vien sustojimui. O dar stabdymas ir isibegejimas suryja nemazai laiko.

Panašu, kad čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp Vokietijos ir Lietuvos geležinkelių. Kai iš stoties pajuda vokiškas traukinys, jausmas kaip kylančiame lėktuve - spaudžia prie sėdynės (arba plėšia nuo jos ). Stabdo irgi iš pažiūros greitai. Žodžiu stabtelėjimai tarpinėse stotelėse užima palyginus nedaug laiko.

Matyt dėl to ir gaunasi vidutinis greitis didesnis, nors maksimalus turbūt ne ką tesiskiria nuo Lietuvos

[Wycka]

Na, is Vilniaus iki Siauliu yra 212 km. Traukinys vaziuoja apie 2 val. 35 min. Vidutinis greitis 82 km/h. Atskiruose ruozuose spaudzia iki 120 km/h. Taciau del 4 tarpiniu sustojimu uztrunka apie 8-10 min vien sustojimui. O dar stabdymas ir isibegejimas suryja nemazai laiko. Del vienkeliu ruozu tarp Kaisiadoriu ir Radviliskio daznai tenka suletinti greiti ir issimusti is grafiko bent 5-10 min. (...) Nuo Siauliu iki Rygos yra 150 + kelis kilometrai. Tikrai nera 160. Taciau koks maksimalus leistinas greitis yra nuo Siauliu iki sienos sus Latvija ir Latvijoje as nezinau. Vargu ar jis sieka 120 km/h. (...) Net, jei Latvijoje greitis butu tik iki 100 km/h, traukiniu nuvykti butu galima daugiausiai per 5 val., dar sustojant Joniskyje ir Jelgavoje.

O tai Latvijos teritorijoje nuo Rygos iki Eleja nėra nei kelių km dvikelio? Ir kokią realią įtaką traukinio greičiui duoda dvikelis ar vienkelis kelias?

[Mørtã]

O tai Latvijos teritorijoje nuo Rygos iki Eleja nėra nei kelių km dvikelio? Ir kokią realią įtaką traukinio greičiui duoda dvikelis ar vienkelis kelias?

Ryga-Jelgava tikrai dvikelis ir dar elektrifikuotas.

[LT-1]

O tai Latvijos teritorijoje nuo Rygos iki Eleja nėra nei kelių km dvikelio? Ir kokią realią įtaką traukinio greičiui duoda dvikelis ar vienkelis kelias?

Techniniam greiciui dvikelis ar vienkelis neturi jokios reiksmes, o va ruozo greiciui jau turi, ir nemaza, ypac esant intensyviam judejimui.
Turbut reiketu tureti supratima apie siuos greicius, tad:
ruozo greitis - tai traukinio greitis, i kuri iskaiciuotas ne tik vaziavimo laikas, bet ir laikas prasilenkimams, aplenkimams ir pan. Techninis greitis - tai tik traukinio vaziavimo greitis, iskaiciuojant stabdyma, isibegejima.
Aisku, kad techninis greitis visada bus didesnis uz ruozo (tik teoriniais tam tikrais variantais jis gali buti vienodas, tokiu atveju traukinys per visa ruoza turetu pravaziuoti be sustojimu).
Ruozo greitis - vienas is esminiu traukiniu eismo grafiko rodikliu. Vienkeliame ruoze jis visada bus mazesnis, nes cia traukiniai turi daznai prasilenkti. Taip pat jis bus tuo mazesnis, kuo vienkeiame ruoze bus intensyvesnis judejimas (kitaip tariant reikes daugiau prasilenkimu).
Traukinio ruozo greitis labai priklauso nuo traukiniu eismo tvarkdario darbo - kaip jis racionaliai suplanuos prasilenkimus, aplenkimus, traukiniu priemima i galines stotis ir t.t. Taciau tai praktiskai taikytina tik kroviniams traukiniams, nes jie vaziuoja gana smarkiai nukrypdami nuo traukiniu eismo grafiko, todel minetu darbuotoju sumanumas ypac svarbus organizuojant eisma. Su keleiviniais traukiniais gerokai paprasciau, nes jie nuo grafiko nukrypsta gana retai, todel ir ju vaziavima koreguoti reikia retai.
Dar sudarant traukiniu eismo grafika ruozo greiti itakoja ir inzinieriai - grafistai, kurie, sudarydami grafika, stengiasi aplenkimu, prasilenkimus suplanuoti taip, kad butu islaikytas kuo didesnis ruozo greitis.
Kiekvienas patvirtintas traukiniu eismo grafikas turi "projektini" ruozo greiti. Keleiviniai traukiniai tokiu greiciu ir vaziuoja, o va su krovininiais prasciau - ju realus ruozo greitis uz mineta "projektini" daznai buna gerokai mazesnis (cia yra daug svariu ir nelabai svariu aplinkybiu, kodel taip yra bet nesismulkinsime labai )
Reziume tokia butu - ruozo greitis labiausiai priklauso nuo siu parametru - keliu skaiciaus tarpstotyje (kuo keliu daugiau, tuo aisku bus didesnis ir ruozo greitis, nes maziau reikes prasilenkimu, aplenkimu), kelio blokuotes tipo (esant automatinei blokuotei ruozo greitis bus zymiai didesnis uz si greiti, esant pusiau atomatinei blokuotei), nustatyto traukinio greicio ir svorio (kuo didesnis leistinas greitis ruoze, tuo bus galima pasiekti didesni technini, o tuo paciu ir ruozo greiti, svoris kuo didesnis "uzdetas" grafike, tuo mazesnis bus ruozo (ir techninis) greitis (pastatarsis parametras daugiau aktualus prekiniams traukiniams) lokomotyvo serijos (kuo galingesnis lokomotyvas, tuo greiciau jis gales tempti sunku satata), judejimo intesyvumo (sis parametras ypac svarbus vienkeliame ruoze - kuo didesnis judejimas, tuo daugiau reikia prasilenkimu, aplenkimu).

[Wycka]

Techniniam greiciui dvikelis ar vienkelis neturi jokios reiksmes, o va ruozo greiciui jau turi, ir nemaza, ypac esant intensyviam judejimui (...) ruozo greitis labiausiai priklauso nuo siu parametru - keliu skaiciaus tarpstotyje (kuo keliu daugiau, tuo aisku bus didesnis ir ruozo greitis, nes maziau reikes prasilenkimu, aplenkimu), kelio blokuotes tipo (esant automatinei blokuotei ruozo greitis bus zymiai didesnis uz si greiti, esant pusiau atomatinei blokuotei), nustatyto traukinio greicio ir svorio (kuo didesnis leistinas greitis ruoze, tuo bus galima pasiekti didesni technini, o tuo paciu ir ruozo greiti, svoris kuo didesnis "uzdetas" grafike, tuo mazesnis bus ruozo (ir techninis) greitis (pastatarsis parametras daugiau aktualus prekiniams traukiniams) lokomotyvo serijos (kuo galingesnis lokomotyvas, tuo greiciau jis gales tempti sunku satata), judejimo intesyvumo (sis parametras ypac svarbus vienkeliame ruoze - kuo didesnis judejimas, tuo daugiau reikia prasilenkimu, aplenkimu).

Labai ačiū LT-1 už išsamius atsakymus. Tuo pačiu dar paprašysiu ne tiek atsakyti, kiek patvirtinti arba paneigti tokią prielaidą: nutiesti antrąjį kelią ir taip iš vienkelio perdarant dvikelį yra gerokai pigiau nei tiesiant kad ir vienkelį, tačiau nauja trasa? (vistiek jau yra infrastruktūra, gal ir su blokuote bus paprasčiau).

[Salvijus]

Eleja (arba Meitene) - Ryga

O tai Latvijos teritorijoje nuo Rygos iki Eleja nėra nei kelių km dvikelio? Ir kokią realią įtaką traukinio greičiui duoda dvikelis ar vienkelis kelias?

Nuo Meitenės iki Jelgavos šiuo metu yra vienkelis. Nuo Šiaulių iki Joniškio buvo dvikelis (nutiestas Antrojo pasaulionio karo metais), prieš keletą metų nurinko paskutinį 2-ojo kelio ruožą tarp Niūraičių ir Joniškio stočių, nuo Joniškio iki Meitenės taip pat buvo dvikelis - kada nurinko tiksliai nežinau. Tačiau pylimas su tiltais išliko puikiausiam stovyje - kairėje pusėje yra praplatėjimas. O Kaip ir su ruožu nuo Meitenės iki Jelgavos nežinau, kada važiuosim pažiūrėsiu ar yra pylimo praplatėjimas.

[LT-1]

Labai ačiū LT-1 už išsamius atsakymus. Tuo pačiu dar paprašysiu ne tiek atsakyti, kiek patvirtinti arba paneigti tokią prielaidą: nutiesti antrąjį kelią ir taip iš vienkelio perdarant dvikelį yra gerokai pigiau nei tiesiant kad ir vienkelį, tačiau nauja trasa? (vistiek jau yra infrastruktūra, gal ir su blokuote bus paprasčiau).

Tiksliu skaiciu nezinau, taciau bendrai galima pasakyti taip: be abejo, kad antraji kelia tiesti pigiau, nei isvis nauja trasa. Pirmiausia tai del zemes ispirkimo - prie vienkelio beveik visur galima isitekti "savoje" zemeje, neperkant jos is kitu ukio ar fiziniu subketu (o jie kainas kosmines saukia, pajute nauda), antras dalykas, projektuoti paprasciau, nes iskasas ar pylimus reikia tik paplatinti. Be to pilant pylimus, galima zemes vezti esanciu gelezinkelio keliu, o tai irgi pigiau nei autotransportu vezti. Na del tiltu, viaduku cia jau kiekvienu atveju unikalus reikalas.. Del blokuotes irenginiu turbut didelio skirtumo nebutu. Na ir dar aisku mase ir kitu veiksniu yra visokiu, taciau ekonomine prasme visada (nebent butu kazkokie labai iskirtiniai atvejai) bus naudingiau tiesti antraji kelia, nei visiskai nauja.

[Tomas]

Kiek anksti rytą traukinys į Rygą bevažiuotų, vis tiek kažkam jis bus vėlyvas (kažkam lėktuvas iš Rygos oro uosto kažkur išskrenda anksti, ir norisi į jį spėti). Kažkam anksti iš Vilniaus išvykstantis traukinys bus labai ankstyvas, nes išvyks tuo metu, kai dar nedirba miesto viešasis transportas, o "dušmanai" tuo metu lupikauja...
Visi šitie sunkumai atkristų (tą akivaizdžiai mačiau ir jaučiau), kai trauykinys Vilnius-Ryga būtų naktinis. Tada nė kiek nesvarbu, kiek pakeliui jis stoja (nors pernelyg dažnai stovinėti neturėtų), kiek stovi didesnėse stotyse (Kaune, Šiauliuose), nes naktį skubėti nėra kur - tegul iš Vilniaus išvažiuoja ~24h., Rygą pasiekia ~6h, ir viskas būt OK. O kam 6-7h Rygoje anksti, nė bėda: rytinis gyvenimas Rygoje būna gana turiningas, bent turgus stoties pašonėje - tai ne Vilniaus "komjaunimo" arba Kaune.

Manau, kad leidžiant vieną reisą per parą į Rygą (ir dar naktinį) naivu tikėtis pritraukti keleivių.

AirBaltic'as sugeba 6 kartus per dieną suskraidyt iš Rygos į Vilnių. Manau, kad ir traukiniai turėtų važiuoti bent kokius 6 kartus (ir nevažiuot 6 valandas) per dieną, kad taptų patrauklia transporto priemone.

[Wycka]

Manau, kad leidžiant vieną reisą per parą į Rygą (ir dar naktinį) naivu tikėtis pritraukti keleivių.
AirBaltic'as sugeba 6 kartus per dieną suskraidyt iš Rygos į Vilnių. Manau, kad ir traukiniai turėtų važiuoti bent kokius 6 kartus (ir nevažiuot 6 valandas) per dieną, kad taptų patrauklia transporto priemone.

Todėl ir iškėliau idėją, kad važiuotų greitieji + naktiniai traukiniai. Lėtasis ar naktinis tegu stoja kad ir visose stotelėse, o greitasis — Vilnius - Šiauliai — Ryga. Kiek žinau, dabar trasoje Šiauliai - Jelgava ne kažin kas iš keleivinių važiuoja, tad neturėtų kilti didžiulių problemų su prasilenkimu ir ilgais stoviniavimais. Žinoma, reikėtų kad iš tų 6 bent vienas būtų ir vidutinio greičio (kaip trasoje Vilnius - Kaunas) ir važiuotų maršrutu Vilnius - Lentvaris - Kaišiadorys - Jonava - Kėdainiai - Šiauliai - Joniškis - Jelgava - Olaine - Ryga. Čia Radviliškio tyčia nepaminėjau, nes ir taip yra labai daug traukinių maršrutų, jungiančių Šiaulius ir Radviliškį, o važiavimo laikas - pinigai. Traukinys gal galėtų nestoti ir Olainėje (LV), nes ten gyventojų tiek (12.719), kiek Kuršėnuose ar Garliavoje.

[Salvijus]

Todėl ir iškėliau idėją, kad važiuotų greitieji + naktiniai traukiniai. Lėtasis ar naktinis tegu stoja kad ir visose stotelėse, o greitasis — Vilnius - Šiauliai — Ryga. Kiek žinau, dabar trasoje Šiauliai - Jelgava ne kažin kas iš keleivinių važiuoja, tad neturėtų kilti didžiulių problemų su prasilenkimu ir ilgais stoviniavimais. Žinoma, reikėtų kad iš tų 6 bent vienas būtų ir vidutinio greičio (kaip trasoje Vilnius - Kaunas) ir važiuotų maršrutu Vilnius - Lentvaris - Kaišiadorys - Jonava - Kėdainiai - Šiauliai - Joniškis - Jelgava - Olaine - Ryga. Čia Radviliškio tyčia nepaminėjau, nes ir taip yra labai daug traukinių maršrutų, jungiančių Šiaulius ir Radviliškį, o važiavimo laikas - pinigai. Traukinys gal galėtų nestoti ir Olainėje (LV), nes ten gyventojų tiek (12.719), kiek Kuršėnuose ar Garliavoje.

Šiuo metu jokio traukinių susiekimo ruože Šiauliai-Joniškis-Jelgava nėra jau nuo 2006 m.
Vadinamasis greitasis traukinys būtinai turėtų stoti visose didžiosiose, ir Radviliškyje, kur yra svarbus geležinkelių mazgas. Kitokiu atveju neišsilaikys - nebus - keleivių. Papildomas traukinys pagerins vietsos susisiekimą. Uolainė (Olaine) nesvarbu, nors ten gyvena apie 15 000 ir yra laikoma Rygos miegamuoju rajonu, nes yra pakankamai geras priemiestinių traukinių susisiekimas.
Ir Meitenėje reikia sustojimo - pirmoje Latvijos stotyje - ten visais laikais stodavo beveik visi traukiniai, be to ir gyventojai visada lojalūs buvo geležinkelio transportui.

[Wycka]

Šiuo metu jokio traukinių susiekimo ruože Šiauliai-Joniškis-Jelgava nėra jau nuo 2006 m.
Vadinamasis greitasis traukinys būtinai turėtų stoti visose didžiosiose, ir Radviliškyje, kur yra svarbus geležinkelių mazgas. Kitokiu atveju neišsilaikys - nebus - keleivių. Papildomas traukinys pagerins vietsos susisiekimą. Uolainė (Olaine) nesvarbu, nors ten gyvena apie 15 000 ir yra laikoma Rygos miegamuoju rajonu, nes yra pakankamai geras priemiestinių traukinių susisiekimas.

Koks jis bus greitasis jeigu pakeliui iš Vilniaus į Rygą stos dar 10-tyje stočių? Žinoma, reikia ir pusiau greitojo, stojančio visuose tuose miestuose, kur gyventojų skaičius siekia bent 30.000; tačiau šalia to reikia ir iš tikrųjų greitojo, kuris bent iš dalies galėtų konkuruoti su autobusais ar net lėktuvais. Mano skaičiavimais konkurencinga kaina (be jokių nuolaidų) iš Vilniaus iki Rygos turėtų būti maximum 60Lt. Darant prielaidą, kad vidutiniškai reise važiuos ~100 keleivių, reiso pajamos bus apie 6.000Lt. Jeigu šios pajamos vis tiek nepadengia sąnaudų - tai gal tikrai neverta leisti šio traukinio??? Būtų įdomu rasti informacijos apie sąnaudas.

[Salvijus]

Koks jis bus greitasis jeigu pakeliui iš Vilniaus į Rygą stos dar 10-tyje stočių? Žinoma, reikia ir pusiau greitojo, stojančio visuose tuose miestuose, kur gyventojų skaičius siekia bent 30.000; tačiau šalia to reikia ir iš tikrųjų greitojo, kuris bent iš dalies galėtų konkuruoti su autobusais ar net lėktuvais. Mano skaičiavimais konkurencinga kaina (be jokių nuolaidų) iš Vilniaus iki Rygos turėtų būti maximum 60Lt. Darant prielaidą, kad vidutiniškai reise važiuos ~100 keleivių, reiso pajamos bus apie 6.000Lt. Jeigu šios pajamos vis tiek nepadengia sąnaudų - tai gal tikrai neverta leisti šio traukinio??? Būtų įdomu rasti informacijos apie sąnaudas.

Reiktų keleivių daugiau bent 200-300 į vieną pusę, o jų nesurinksi nestodamas tarpinėse stotyse.
Kai 1994 m. paleido vad. greitąjį Vilnius-Klaipėda irgi buvo planuota, kad stos tik Šiauliuose, tačiau susigriebta, kad nebus keleivių. Arba tokiu atveju reikėtų panašiu laiku einančio paprasto, kad galėtų surinkti keleivius kitose stotyse. Tačiau tai nerealu.
Lietuvoje greitieji traukiniai neišsilaikys - pernelyg maža ir gyventojų skaičius per mažas (lyginant su Olandijos gyventojų tankiu), o dar ir nualinta ekonomiškai.

[Wycka]

Reiktų keleivių daugiau bent 200-300 į vieną pusę, o jų nesurinksi nestodamas tarpinėse stotyse.
Kai 1994 m. paleido vad. greitąjį Vilnius-Klaipėda irgi buvo planuota, kad stos tik Šiauliuose, tačiau susigriebta, kad nebus keleivių. Arba tokiu atveju reikėtų panašiu laiku einančio paprasto, kad galėtų surinkti keleivius kitose stotyse. Tačiau tai nerealu.
Lietuvoje greitieji traukiniai neišsilaikys - pernelyg maža ir gyventojų skaičius per mažas (lyginant su Olandijos gyventojų tankiu), o dar ir nualinta ekonomiškai.

Čia ir dilema - greitis ar keleivių skaičius. Problema ta, kad ir viena ir kita tiesiogiai įtakoja bilieto kainą. Pagaliau maršrutu Vilnius - Šiauliai - Ryga kodėl gi negalėtų važiuoti motrisė? Juk ji gali išvystyti greitį iki 120km/h...

[kaskas]

Čia ir dilema - greitis ar keleivių skaičius. Problema ta, kad ir viena ir kita tiesiogiai įtakoja bilieto kainą. Pagaliau maršrutu Vilnius - Šiauliai - Ryga kodėl gi negalėtų važiuoti motrisė? Juk ji gali išvystyti greitį iki 120km/h...

Ji pritaikyta tik trumpiems maršrutams. Tolimųjų reisų niekas nevygdys, nes turbūt tam yra priežastis, kad tai trumpų reisų traukinys.

[Salvijus]

Čia ir dilema - greitis ar keleivių skaičius. Problema ta, kad ir viena ir kita tiesiogiai įtakoja bilieto kainą. Pagaliau maršrutu Vilnius - Šiauliai - Ryga kodėl gi negalėtų važiuoti motrisė? Juk ji gali išvystyti greitį iki 120km/h...

Aš visą laiką siūliau paleisti tą, kuri tuščia važinėja į Vilniaus oro uostą - pvz. iš Šiaulių į Rygą priderinus maršrutą Šiauliuose prie esamų Vilnius-Klaipėda, Mažeikiai-Radviliškis. Bėda yra ir su greičiu Latvijoje - čia didžiausias greitis geležinkeliais - 70-85 km/h (bent taip sakė latviai, tačiau manau, kad galima ir daugiau).
Realesnio sprendimo nėra - Šiauliai pagaliau atgaus tranzitinio taško reputaciją.

[Al1]

Reiktų keleivių daugiau bent 200-300 į vieną pusę, o jų nesurinksi nestodamas tarpinėse stotyse.
Kai 1994 m. paleido vad. greitąjį Vilnius-Klaipėda irgi buvo planuota, kad stos tik Šiauliuose, tačiau susigriebta, kad nebus keleivių. Arba tokiu atveju reikėtų panašiu laiku einančio paprasto, kad galėtų surinkti keleivius kitose stotyse. Tačiau tai nerealu.
Lietuvoje greitieji traukiniai neišsilaikys - pernelyg maža ir gyventojų skaičius per mažas (lyginant su Olandijos gyventojų tankiu), o dar ir nualinta ekonomiškai.

Lietuva pakankamai didele ir gyventoju pakanka, kad galetu tarp didziuju miestu kursuoti greitieji traukiniai. Taciau keliones trukme turi buti bent dvigubai trumpesne uz automobilio. Cia ir prasideda - reikia greiciu iki 200-250 km/h su visomis is to isplaukanciais techniniais poreikiais, kuriems reikia finansiniu injekciju (investiciju).

[Berliner]

Reiktų keleivių daugiau bent 200-300 į vieną pusę, o jų nesurinksi nestodamas tarpinėse stotyse.
Kai 1994 m. paleido vad. greitąjį Vilnius-Klaipėda irgi buvo planuota, kad stos tik Šiauliuose, tačiau susigriebta, kad nebus keleivių. Arba tokiu atveju reikėtų panašiu laiku einančio paprasto, kad galėtų surinkti keleivius kitose stotyse. Tačiau tai nerealu.
Lietuvoje greitieji traukiniai neišsilaikys - pernelyg maža ir gyventojų skaičius per mažas (lyginant su Olandijos gyventojų tankiu), o dar ir nualinta ekonomiškai.

Kalbant apie Olandiją, galiu pasakyti, kad šalies viduje apskritai ypatingai greitųjų traukinių, kurie stotų tik keliose stotelėse, ir nėra. Dauguma jų stoja daugumoje didesnių miestų. Kartais net keista, kaip 180 km kelionė gali užtrukti 3 valandas, o jokių alternatyvių "greitųjų" traukinių nėra.

Kalbant apie Lietuvą, kažkokie greitieji traukiniai apskritai yra nerealu. LG turėtų orientuotis į traukinių komfortą, idealų tvarkaraščio suderinimą, traukinių stočių modernumą. Nemanau, kad mes kada turėsim greitąjį traukinį... ir iš viso, kam mums jis reikalingas?

[LT-1]

Kalbant apie Olandiją, galiu pasakyti, kad šalies viduje apskritai ypatingai greitųjų traukinių, kurie stotų tik keliose stotelėse, ir nėra. Dauguma jų stoja daugumoje didesnių miestų. Kartais net keista, kaip 180 km kelionė gali užtrukti 3 valandas, o jokių alternatyvių "greitųjų" traukinių nėra.

Kalbant apie Lietuvą, kažkokie greitieji traukiniai apskritai yra nerealu. LG turėtų orientuotis į traukinių komfortą, idealų tvarkaraščio suderinimą, traukinių stočių modernumą. Nemanau, kad mes kada turėsim greitąjį traukinį... ir iš viso, kam mums jis reikalingas?

Teisinga linkme mintys.
Greitiesiems traukiniams (250-300 km/h) Lietuva ir jos didmiesciai yra neabejotinai per mazi.

[evvt]

Teisinga linkme mintys.
Greitiesiems traukiniams (250-300 km/h) Lietuva ir jos didmiesciai yra neabejotinai per mazi.

Na nebent vilnius-klaipeda , stojant kaune, siauliuose vasaros metu

[Wycka]

Greitiesiems traukiniams (250-300 km/h) Lietuva ir jos didmiesciai yra neabejotinai per mazi.

Na man pakankamai greitasis traukinys būtų Vilnius - Šiauliai - Klaipėda, išvystantis tegu ir iki 160km/h greitį ir visą maršrutą nuvažiuojantis per 3-3,5h.