Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Maršrutas Vilnius-Ryga

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė VLR Rodyti pranešimą
    Bet kokiu atveju, reiktų žiūrėti į geriausius pavyzdžius vakaruose ir tiesiog kopijuoti tai, ką jie daro, nes esame šalis be transporto ar gyvenimo mieste tradicijos. Vietinių liūzerių klausymas jau privedė prie dabartinės situacijos (blogiausios VT sistemos Europoje) tad ant to grėblio vėl lipti tikrai nebereiktų.

    Vilniui geras pavyzdys vakaruose galėtų būti koks Gothenburgas, kuriame geležinkeliai yra gerai išvystyti, o centrinė stotis aptarnauja 27 milijonus keleivių per metus (74000 per dieną). Keleivių skaičius gana sparčiai auga, dėl to pusę centro neseniai buvo iškastas centrinio mazgo talpai didinti. Centrinėje traukinių stotyje žmonės keičiasi į tramvajų sistemą, kuri perveža kelis šimtus tūkstančių žmonių per dieną, ir autobusus.

    Jei 74000 kasdieninių stoties keleivių atvažiuoja autobusais, tam reikia 1000 autobusų, jei jie atvažiuoja traukiniais, tam tereikia 74 traukinių. Turint omenyje, kad Vilniuje, skirtingai nei Gothenburg'e, vietinio transporto kamienas irgi yra formuojamas iš autobusų, pakeitus tarpmiestinius ir tarptautinius traukinius autobusais ir pasiekus tokio dydžio miestui būdingus keleivių srautus, suorganizuoti eismą ties stotimi tokiam jų skaičiui bei užtikrinti patogų keleivių įlaipinimą, išlaipinimą ir pasikeitimą tiesiog fiziškai nebūtų įmanoma ir joks sveiko proto žmonių valdomas miestas to net nebandys daryti.

    Lietuvos ir ES keleivių transporto kamienas bus formuojamas iš traukinių, tai yra nuspręsta ir į tai yra metami milijardai ES eurų. Kitas pasirinkimas yra tiesiog pasilikti dabartinėje mėšlinoje būklėje. Šis maršrutas į Rygą senais bėgiais tėra tik apšildomasis ir bandomasis ir vos viena iš ilgalaikės strategijos pirmųjų kregždžių. Reisas nėra tobulas, bet jau dabar bilietai buvo iššluoti, tad turime lygiai 0 priežasčių prie jo kabinėtis su savo autobusais, arklių tempiamais vėžimais, paspirtukais, dviračiais, mopedais ar kita transporto priemone, kuri neformuos ES šalies nuo nulio kuriamos keleivių pervežimo strategijos stuburo.
    Viskas teisingai, tik vietoj Gothenburgo reiktų įrašyti kokią Lodzę, Krokuvą ar Gdanską, nes kitaip bematant viską užgoš nekontroliuojamas bliovimas, "tai gi pažiūūūūūrėėėėk, kiek žmonės uždyyyyyrba Švėėdijoj, yr kėk pas mūūūs" arba "nelyginkim Švėėėėdijos su Lietutuva". Lenkija yra panašiai "neturtinga" ES šalis, gaunanti panašiai paramos, esanti panašioje geografijoje, su panašaus dydžio miestais (neskaitant Varšuvos), bet daranti transporto projektus, kurie iš principo nenusileidžia projektams Vakarų (visų pirma, Šiaurinėje) Europoje, dėl ko bliovikams bus sunkiau užbliauti.

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą

      Lenkija yra panašiai "neturtinga" ES šalis, gaunanti panašiai paramos, esanti panašioje geografijoje, su panašaus dydžio miestais (neskaitant Varšuvos), bet daranti transporto projektus, kurie iš principo nenusileidžia projektams Vakarų (visų pirma, Šiaurinėje) Europoje, dėl ko bliovikams bus sunkiau užbliauti.
      Visada stebėjausi, kad Krokuva su Varšuva neturi autostradinės jungties ir tenkinasi 2 eismo juostų keliuku nr. 7 per visus pakeliui esančius kaimelius. Gal yra žinoma kiek keleivių tarp tų miestų jie veža traukiniais?

      Comment


        Parašė KEdas Rodyti pranešimą
        Visada stebėjausi, kad Krokuva su Varšuva neturi autostradinės jungties ir tenkinasi 2 eismo juostų keliuku nr. 7 per visus pakeliui esančius kaimelius. Gal yra žinoma kiek keleivių tarp tų miestų jie veža traukiniais?
        Kiek teko susidurti, traukinių gan daug, 20+ per parą: 2,5 val ir jau Varšuva. Plius jie visada turėjo A4 + E75 + E75 (dabartinis 91 kelias). Dabar tiesia E77.
        O jei Romą pastatė per dieną, man reikia tos brigados kontaktų.

        Comment


          Parašė KEdas Rodyti pranešimą

          Visada stebėjausi, kad Krokuva su Varšuva neturi autostradinės jungties ir tenkinasi 2 eismo juostų keliuku nr. 7 per visus pakeliui esančius kaimelius. Gal yra žinoma kiek keleivių tarp tų miestų jie veža traukiniais?
          Jau baiginėja autostradą. Pavasarį bus. Nors jau prieš 5 metus važiuojant didžioji dalis kelio buvo bent 2+2.

          Turbūt tas pats kaip ir legendiniai šviesoforai jų A1 tarp Lodzės ir Katovicų. Buvo panaikinti vėliau nei atsirado daug mažiau apkrautų autostradų. Pirma tiest kelius kur visiška šikna.

          Comment


            Ateinančio Šeštadienio (Sausio 6d.) vietų availability traukinyje... 1 vieta antroje klasėje. Tai teks atidėti savo kelionės planus į Rygą traukiniu dar bent vienai savaitei. Kas įdomu, kad net ir savaitės vidury bilietai kai kuriomis dienomis išparduoti, o kai kur apie 80% išparduoti. Bent kol kas, reikia konstatuoti, maršruto sėkmė yra gana fenomenali. Žinoma, žiūrėsim, kaip bus toliau.

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą
              Ateinančio Šeštadienio (Sausio 6d.) vietų availability traukinyje... 1 vieta antroje klasėje. Tai teks atidėti savo kelionės planus į Rygą traukiniu dar bent vienai savaitei. Kas įdomu, kad net ir savaitės vidury bilietai kai kuriomis dienomis išparduoti, o kai kur apie 80% išparduoti. Bent kol kas, reikia konstatuoti, maršruto sėkmė yra gana fenomenali. Žinoma, žiūrėsim, kaip bus toliau.
              Labai gerai.
              • Gal mažiau gerai kad Skandinavijoje +/- toks pats atstumas pigiau kainuoja. Ir pirma, ir antra klase pigiau. Ir ženkliai greičiau, beveik perpus.
              • Ir kad Lietuvoje turime vieną reisą per dieną, tuo tarpu ten tą pačią dieną eina 20+ reisų. Galima 6 ryto keliauti, bet nebūtina. O Lieutvoje apart 6 ryto, nėra kitų pasirinkimų.
              • Ten pirma klasė duoda maisto ir gėrimų, o Lietuvoje kiek esu keliavęs, ne. Ir pirmoj klasėj be priemokos galima gauti savo fotelį, be kaimynų. Lietuvoje kol kas ne.
              Bet vistiek gerai.

              215 SEK = 19 EUR
              295 SEK = 26 EUR


              Paskutinis taisė DJ+; 2024.01.01, 22:40.

              Comment


                Parašė DJ+ Rodyti pranešimą
                • Ten pirma klasė duoda maisto ir gėrimų, o Lietuvoje kiek esu keliavęs, ne. Ir pirmoj klasėj be priemokos galima gauti savo fotelį, be kaimynų. Lietuvoje kol kas ne.
                Duoda pirmoje klasėje nemokamai karštą gėrimą (kava/arbata), vandens buteliuką, ir brownie. Ne siaubingai daug, bet visgi šis tas.

                Atskiros vietos važiuojientiems vieniems būtų visai neblogai, bet Pesos tokių neturi. Škodos važiuojančios Vilnius-Kaunas turi, bet Škodos iki Rygos nenuvažiuos.

                Šiaip įdomu, ar perkamiems Stadler BEMU užtektų baterijos nuo Šiaulių iki Jelgavos nuvažiuot? Ne visai tam skirta konfigūracija būtų, bet tikriausiai būtų geriau už dabartinę Pesa.

                Comment


                  Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

                  Duoda pirmoje klasėje nemokamai karštą gėrimą (kava/arbata), vandens buteliuką, ir brownie. Ne siaubingai daug, bet visgi šis tas.
                  Na taip, SAS ir SJ "maistas" būna daugiau kad užsidėti "checkmark", nei kad duoti kažkokią naudą.
                  Bet visgi šis tas

                  Comment


                    Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

                    Šiaip įdomu, ar perkamiems Stadler BEMU užtektų baterijos nuo Šiaulių iki Jelgavos nuvažiuot? Ne visai tam skirta konfigūracija būtų, bet tikriausiai būtų geriau už dabartinę Pesa.
                    O kas iš to, kad naujiems Stadleriams pakaktų baterijos iki Jelgavos?

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą

                      O kas iš to, kad naujiems Stadleriams pakaktų baterijos iki Jelgavos?
                      Nuo Jelgavos iki Rygos geležinkelis elektrifikuotas.

                      Comment


                        Vilnius - Ryga maršruto statistika šiai dienai:

                        Per kiek daugiau nei dvi savaites nuo traukinių maršruto Vilnius–Ryga starto:
                        • Parduota daugiau kaip 5,1 tūkst. bilietų, iš jų tarptautinių: 4,3 tūkst. bilietų (84 proc.)
                        • Jungtimi su Ryga keleiviai dažniausiai vyksta iš Vilniaus (60 proc. tarptautinių kelionių), Šiaulių (21 proc.) ir Kaišiadorių (9 proc.)
                        • Traukinių užimtumas pirmąją maršruto savaitę vidutiniškai siekė 71 proc.
                        • Iš Joniškio: į Rygą 290 keleivių, į Vilnių 214 keleivių
                        • Iš Vilniaus vykstantys klientai dažniausiai renkasi išvykas su dviem nakvynėmis, o iš Kaišiadorių ir Šiaulių – vienos paros
                        https://www.delfi.lt/verslas/transpo...51727#cxrecs_s

                        Comment


                          Parašė Bluefox Rodyti pranešimą
                          Vilnius - Ryga maršruto statistika šiai dienai:

                          Per kiek daugiau nei dvi savaites nuo traukinių maršruto Vilnius–Ryga starto:
                          • Parduota daugiau kaip 5,1 tūkst. bilietų, iš jų tarptautinių: 4,3 tūkst. bilietų (84 proc.)
                          https://www.delfi.lt/verslas/transpo...51727#cxrecs_s
                          Paskaičiuokime kitaip. Tarkime, parduota 5100 bilietų po 24€. Turime 122 400 eurų pajamų. Įvertinus, kad dyzelinio traukinio keleivio vežimo infrastruktūros kaštai yra 0,3€/km, turime 459 000 (300 km × 5100 keleivių) sąnaiudų vien infrastruktūros palaikyme. Čia sėkmės ar kieno istorija?

                          Comment


                            Parašė KEdas Rodyti pranešimą

                            Paskaičiuokime kitaip. Tarkime, parduota 5100 bilietų po 24€. Turime 122 400 eurų pajamų. Įvertinus, kad dyzelinio traukinio keleivio vežimo infrastruktūros kaštai yra 0,3€/km, turime 459 000 (300 km × 5100 keleivių) sąnaiudų vien infrastruktūros palaikyme. Čia sėkmės ar kieno istorija?
                            Man rodos jūs kažką painiojate. Iš kur tokia info, kad dyzelinio traukinio infrastruktūros kaštai yra 0.3 EUR/km kiekvienam keleiviui? t.y. nesvarbu traukinio užpildymas, bet net ir pilnutėliu traukiniu kiekvieną keleivį pervežti kainuoja 90 EUR į vieną pusę?

                            Comment


                              Parašė KEdas Rodyti pranešimą

                              Paskaičiuokime kitaip. Tarkime, parduota 5100 bilietų po 24€. Turime 122 400 eurų pajamų. Įvertinus, kad dyzelinio traukinio keleivio vežimo infrastruktūros kaštai yra 0,3€/km, turime 459 000 (300 km × 5100 keleivių) sąnaiudų vien infrastruktūros palaikyme. Čia sėkmės ar kieno istorija?
                              Pagal jūsų skaičiavimo metodiką, net 100% užpildytas traukinys nebus pelningas. Pagal proporciją 100% užpildymo pajamos siektų tik 172 394 eur.
                              Paskutinis taisė acetonas; 2024.01.08, 14:54.

                              Comment


                                Parašė acetonas Rodyti pranešimą

                                Pagal jūsų skaičiavimo metodiką, net 100% užpildytas traukinys nebus pelningas. Pagal proporciją 100% užpildymo pajamos siektų tik 172 394 eur.
                                Taip, būtent, kad keleivių vežimas traukiniais yra ITIN nuostolingas.
                                Skaičiai čia: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/infrastruktūra-ir-pramonė/bėginis-transportas/8421-keleivių-vežimas-lietuvos-geležinkeliais?p=2099605#post2099605

                                Comment


                                  Bet reikia nepamiršti, kad geležinkelio infrastruktūros kaštai dengiami tik pačių geležinkelių, tuo tarpu automobilininio transporto infrastruktūros kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Tad teiginys "itin nuostolingas" turi būti pagrįstas lyginamąja analize įvertinant ir kiek valstybė per metus sumoka už kelių priežiūrą ir kiek tų sąnaudų padengia keleiviniai autobusai. Nereikėtų pamiršti ir ekologinio aspekto, kiek vienu traukiniu pervežama keleivių ir kiek reikėtų autobusų tam pačiam keleivių skaičiui?
                                  Paskutinis taisė Perfect; 2024.01.08, 19:32.

                                  Comment


                                    Parašė Perfect Rodyti pranešimą

                                    Bet reikia nepamiršti, kad geležinkelio infrastruktūros kaštai dengiami tik pačių geležinkelių, tuo tarpu automobilininio transporto infrastruktūros kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Tad teiginys "itin nuostolingas" turi būti pagrįstas lyginamąja analize įvertinant ir kiek valstybelė per metus sumoka už kelių priežiūrą ir kiek tų sąnaudų padengia keleiviniai autobusai. Nereikėtų pamiršti ir ekologinio aspekto, kiek vienu traukiniu pervežama keleivių ir kiek reikėtų autobusų tam pačiam keleivių skaičiui?
                                    Palyginimui reikalingi skaičiai yra toje pačioje nuorodoje. Vežimo autobusu infros kaštai yra 5,6 karto mažesni, nei vežimo traukiniu.

                                    Comment


                                      Parašė Perfect Rodyti pranešimą

                                      Bet reikia nepamiršti, kad geležinkelio infrastruktūros kaštai dengiami tik pačių geležinkelių, tuo tarpu automobilininio transporto infrastruktūros kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Tad teiginys "itin nuostolingas" turi būti pagrįstas lyginamąja analize įvertinant ir kiek valstybelė per metus sumoka už kelių priežiūrą ir kiek tų sąnaudų padengia keleiviniai autobusai. Nereikėtų pamiršti ir ekologinio aspekto, kiek vienu traukiniu pervežama keleivių ir kiek reikėtų autobusų tam pačiam keleivių skaičiui?
                                      Tik reiktų skaičiuot faktinį užpildymą, o ne galimą talpą. Tiek traukinių, tiek autobusų.

                                      Comment


                                        Parašė KEdas Rodyti pranešimą
                                        Taip, būtent, kad keleivių vežimas traukiniais yra ITIN nuostolingas.
                                        SUPERteisingas atsakimas. Traukiniais važinėja tik vatnikai.

                                        Comment


                                          Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                          Tik reiktų skaičiuot faktinį užpildymą, o ne galimą talpą. Tiek traukinių, tiek autobusų.
                                          Ne, nereiktų, jeigu lyginate transporto priemonės efektyvumą. Nieko verti skaičiavimai, kai į vieną suplakamos valstybinės dotuojamos kompanijos, kurios vežioja orą ir yra nuostolingos ir privačios kompanijos, kurios atitinkamuose maršruotuose yra pelningos, bei padaroma išvada, kad traukinys kainuoja brangiau.

                                          Bloga vadyba arba iš principo nuostolingi visuomenės lūkesčiai turėti maršrutus traukiniais tarp mažo populiacijos tankio vietų nesuponuoja transporto priemonės efektyvumo. Norint lyginti transporto priemonės efektyvumą reikia lyginti km pervežimo kaina/max užpildyta talpa (t.y. lyginti idealias sąlygas tiek vienai, tiek kitai transporto priemonei).

                                          Kitu atveju, in the worst case scenario, kiekvienam bent kiek nuovokiam tampa aišku, kad automobilis vežantis orą bus efektyvesnis nei traukinys vežantis orą.
                                          Paskutinis taisė ifl; 2024.01.08, 19:02.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X