Parašė Vytautas_LT
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai
Collapse
X
-
Šiaulių stotis yra gana problematiška. Tiek prekinių tiek keleivinių traukinių eismas yra intensyvus. Nepamirškime dar ir manevrinio darbo bei IF'o drezinų kurios visą darbo dieną ten zuja. Stotyje yra "normalūs" 7 atvykimo-išvykimo keliai. Trys iš kurių piko valandomis būna užimti keleiviniais traukiniais. Dar keli keliai dažnai būna užimti mestais sąstatais. Budėtojui nelabai ir lieka laisvės praleidžiant traukinius, taip kad nereikėtų iškarto užsipulti. Galbūt tikrai vertėtų pagalvoti apie apsaugines tvoras, neleidžiančias keleiviams judėti tarp kelių?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKaune pagrindiniu keliu važiuojantis traukinys nestabdo iki tokio greičio ir važiuoja greičiau, nepaisant degančio raudono signalo? Kažkaip nesueina galai, nes mano GPS'as nemeluoja. Ir dėl pagrindiniu keliu važiuojančių traukinių greičio aš priekaištų neturiu. Bet į antrą kelią įvažiuojantys traukiniai velkasi. Koks skirtumas nuo pirmojo? Tai, kad reikia važiuoti per iešmą į šoninį (antrą) kelią. Kad iešmo tipas riboja greitį?
Priežasčių aš nematau, kodėl traukinys turėtų nuo tunelio iki stoties vilktis 20 km/h greičiu. Niekas gi nesiūlo į stotį įvažiuti 80 km/h greičiu. 40 km/h būtų pats tas. Na nesibaigia geležinkelis ties Nemunu. Baigsis kontaktinis tinklas ir ką? Traukinys sustos už tilto, nes negaus el. energijos. Be to ten presideda įkalnė, toli "nepabėgs".
Jeigu į Kauno stotį nuo Vilniaus atvažiavęs traukinys nesustos iki Nelyginio šviesoforo prieš geležinkelio tiltą ir per tiltą tais bėgiais atvažiuoja kitas traukinys arba ant tilto yra sustojęs manevruojantis sąstatas...Paskutinis taisė Vitas; 2010.11.04, 17:57.
Comment
-
Lyg ir girdėjau, kad už raudono signalo pravažiavimą be leidimo LG garantuoti bent metai darbo mašinisto padėjėju ar dar žemesnėse pareigose.
Kiek aš pastebėjau, Šiauliuose visada traukiniai stoja gana arti stoties pastato, tai ir iki tilto ne taip jau toli, jei palyginsime su Vilniumi ar Kaunu. Žinoma, šiose stotyse yra požeminė perėja. Galbūt metas jai ir Šiauliuose? Visgi tenka sutikti, kad eismo intensyvumas tikrai didelis ir pavojus egzistuoja. Tiesa, dažniausiai trečias ar ketvirtas kelias yra laisvas, ir per ji praleisti traukinį, kai perone keleivinis, neturėtų būti problema.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąAš nesiūlau pažeidinėti eismo taisyklių. Tam reikia pertvarkyti Kauno stoties kelyną, signalizaciją ir eismo organizavimą. Momentas buvo praleistas. Rekonstruojant tunelį, buvo rekonstruoti stoties keliai, bet iš esmės nepertvarkant techninės eismo organizavimo pusės.
Comment
-
Tiltas yra asimetriškas perono atžvilgiu. T.y. ne centre perono, o jo gale. Todėl nepatogus vaikščioti tarp peronų. Šiauluose tiltas skirtas per geležinkelį į kitą jo pusę euinantiems žmonėms. Tuo tarpu bent kiek į keleivių patogumą atsižvelgus, perėja turėtų būti centre perono. Kaip kad Vilniaus ar Kauno požeminės perėjos.
Visiškas nonsensas yra peronas Kaišiadoryse. Visiškas nusispjovimas į keleivius, kurių dauguma ateina į stotį iš miesto per pėsčiųjų tiltą, turi nueiti iki kasos ir vėl grįžti atgal per tiltą. Gal jauniems ir nieko, bet vyresniems tai problema. Kodėl peronai buvo nugrūsti taip toli link Kauno? Iki tol jie buvo priešais stotį. Radviliškyje nors peronas ir atokiau, bet bereikalingo vaikščiojimo mažiau. Keleiviams nereikia vaikščioti pirmyn ir atgal tiltu, nusipirkus bilietą.
Comment
-
Parašė Carnifex Rodyti pranešimąTiesa, dažniausiai trečias ar ketvirtas kelias yra laisvas, ir per ji praleisti traukinį, kai perone keleivinis, neturėtų būti problema.
Comment
-
Parašė Joint Rodyti pranešimąŠiaulių stotis yra gana problematiška. Tiek prekinių tiek keleivinių traukinių eismas yra intensyvus. Nepamirškime dar ir manevrinio darbo bei IF'o drezinų kurios visą darbo dieną ten zuja. Stotyje yra "normalūs" 7 atvykimo-išvykimo keliai. Trys iš kurių piko valandomis būna užimti keleiviniais traukiniais. Dar keli keliai dažnai būna užimti mestais sąstatais. Budėtojui nelabai ir lieka laisvės praleidžiant traukinius, taip kad nereikėtų iškarto užsipulti. Galbūt tikrai vertėtų pagalvoti apie apsaugines tvoras, neleidžiančias keleiviams judėti tarp kelių?Paskutinis taisė Vitas; 2010.12.08, 19:43.
Comment
-
Parašė Joint Rodyti pranešimąO dėl tvoros, tai galėtų atitvert antra peroną, kad atvykus traukiniui į antra kelią prekinis normaliai važiuotu pirmuoju,o keleiviai ramiai pereitu tiltu.
Parašė Vitas Rodyti pranešimąAr prisimenu Radviliškio pusėn buvusį aklikelį. Vieną kartą rytiniu traukiniu Šiauliai-Vilnius ~6h į Vilnių išvažiavau iš jo, kitą kartą ~16h. dyzeliniu Šiauliai-Vilnius. Dar vieną kartą prieimenu, kaip į jį rytą atvyko D1 iš Daugpilio. Nejaugi to aklikeli ojau nėra? kažkas lyg rašė, kad nėra. Keleivinis traukinys, kuriam stotis Šiauliai yra galinė, nuo Radviliškio pusės gali atvykti į jo, Radviliškio kryptimi išvykti. Kiek žiūrėjau www.litrail.lt, traukinių Radviliškis-Šiauliai yra. Šiauliai-Rokiškis ir Kaunas-Šiauliai tikrai yra. Tai kodėl tą aklikelį išardė, jei Šiaulių stotis tokia problematiška, jei stotyje traukiniams kelių stinga?
Comment
-
Bet keleivį varinėti 200 metrų iki traukinio tai nepagarba keleviui. Na, gerai, automotrisės ar dyzeliniai dar gali sustoti prie tilto ir žmonės įlipinės pro artimiausio vagono duris. O kaip su traukiniu Klaipėda - Vilnius, kurio šilumvežis ir pirmasis vagonas sustoja vos ne ties perono galu Radviliškio link?
Comment
-
Greitieji visada stoja pirmame kelyje, tik su retomis išimtimis priimami į kitus kelius. O dėl dyzelinių, tai jų netiek ir daug stojančių antrame arba trečiame, rodos 4-5 per dieną. Suorganizuoti jų sustojimą vos pravažiavus tiltą manau įmanoma. Taigi iš noro kažką padaryt galima, tik nei noro nei smegenų pas kai kuriuos nerasta.
Comment
-
Parašė Carnifex Rodyti pranešimąPakartosiu toje diskusijoje taip ir neatsakytą klausimą - kokius konkrečius pakeitimus kelyne ir šviesoforuose tarp peronų ir žaliojo tilto gerbiamasis įsivaizduojate?
Konkrečiai schemos nenupaišysiu ir konkrečiai žodžiais nepaaiškinsiu, nes neturiu pakankamai informacijos apie Kauno kelyną.
Bet yra dvi puikios nuotraukos.
Pirmoji - 2009 rugsėjis.
Antroji - 2006 rugsėjis.
Pirmojoje nuotraukoje labai aiškiai matosi, kur tas raudonai degantis ir greitį ribojantis šviesoforas yra. Antrojoje nuotraukoje jis taip pat matosi. Taigi, akivaizdu, kad po tunelio remonto niekas iš esmės nepasikeitė.
Dabar pažiūrime www.maps.lt ir matome, kad nuo šviesoforo, kuris yra prieš pirmąjį iešmą išlindus iš tunelio, iki stoties perono vidurio, kur ir stoja el. traukiniai ir dyzeliniai traukiniai 1 bei 2 keliuose yra apie 750 m. Kam reikia tokiame atstume taip stabdyti traukinį, kuris važiuoja pirmuoju keliu? Suprantama, kai traukiniai įvažiuoja į 11 ar 12 kelius, juos reikia pradėti stabdyti anksčiau. Bet vėlgi, ar negalima buvo sumontuoti iešmų 11 ir 12 keliams arčiau stoties, nes tuomet traukinys galėtų didesnį atstumą važiuoti didesniu greičiu. Dabar gi traukinys privalo sulėtėti iki kokiu 20-30 km/h, po to per iešmus įvažiuoti į 11 ar 12 kelius ir dar kurį atstumą lėtai vilktis. Dabar jau nebėra ilgų 8 vagonų traukinių, tai ir 11 ir 12 keliai gali būti trumpesni. Pilnai pakaktų iešmų ties pėsčiųjų tiltu prieš pat peronų pradžią.
Kaip matyti nuotraukose, pats pirmasis iešmas nuo tunelio nukreipia traukinius į 2 stoties kelią. Ir jis ten ar tik ne 1/11. Taigi, greitis apribotas iki 40 km/h, traukinys dar virš 700 m turi vilktis tokiu greičiu ir lėčiau, kai galėtų labiau sulėtinti greitį arčiau peronų, o minėtą iešmą, jei jis būtų 1/18, pervažiuoti ir 60 km/h greičiu.Paskutinis taisė Al1; 2010.11.12, 19:42.
Comment
-
Tas šviesoforas, kurį rodote, NM23, atvažiuojančiam elektriniam traukiniui rodo geltoną signalą (į pirmą kelią) arba du geltonus (į 2, 3) arba, berods, baltą (į 11, 12) ir riebią baltą E raidę, ir jokios įtakos traukinio judėjimo greičiui tikrai neturi.
Aklikelius galite trumpinti kaip norite, bet 500 metrų iki raudono signalo zona jiems prasideda nuo pirmojo pėsčiųjų viaduko, o ir nepaisant to, kai traukinys nukreipiamas į aklikelį, jo greitis ribojamas iki 25 km/h nuo šviesoforo. Taip kad atvykimui į aklikelius išlošti laiko rezervų elementariausiai nėra.
Kitų kelių raudoni šviesoforai visi stovi prie antžeminės perėjos perono gale link geležinkelio tilto. Nuo jų 500 metrų tunelio pusėn, kaip tyčia, baigiasi ties antruoju pėsčiųjų viaduku. Taigi, 20 km/h greičiu mašinistas įpareigotas važiuoti tik paskutinius porą šimtų metrų iki perono. Dėl iešmų - tarp 500 metrų (nuo NM23 šviesoforo iki antrojo viaduko) važiavimo 40 km/h ir 60 km/h skirtumas yra pasigėrėtinos... 15 sekundžių, ir tai atmetus stabdymą iki 20 km/h perono pradžioje. Nematau aš verslo logikos tame.
Jei turite dar kokių nors minčių - maloniai prašom. Kol kas išlošėt 10-15 sekundžių pakeitęs du iešmus pirmajame ir antrajame keliuose iš 1/11 į 1/18.
Comment
-
Sveiki, gal kas galetu papasakoti arba duoti nuoroda i informacija, kas trukdo keleiviniam traukiniui is vilniaus i klaipeda vaziuoti bent jau tokiu greiciu kaip is vilniaus i kauna vaziuoja greitasis? Ar tai butu infrastrukturos problemos, ar uzimtumas, ar dar kas kita. Butu labai idomu isgirsti jusu nuomone.Dear Sir,
Comment
-
Parašė Carnifex Rodyti pranešimąTaigi ir tie, ir tie važiuoja ~80 km/h vidutiniu greičiu. Apie ką čia eina kalba?
Comment
Comment