Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Combat Rodyti pranešimą
    Nemanau, kad Lietuvoje kada nors keleivinių traukinių greitis bus didesnis nei 140 km/val, ir tai tik tarp Kauno ir Vilniaus.
    Lietuvoje yra vyraujantis prekinių traukinių eismas, kur daugumos vagonų konstrukcija neleidžia važiuoti greičiau nei 120 km/val, o daugumos turimų traukos priemonių dabar – 100 km/val. Dėl stabdžių konstrukcijos ypatumų traukiant prekinių vagonų sąstatą leidžiamas 90 km/val greitis (jei klystu, pataisykite).
    Išlaikyti geležinkelio kelio geometriją, kad keleiviniame traukinyje arbatos stiklinė nekristų nuo staliuko traukiniui važiuojant per iešmą pagrindiniu keliu bent 120 km/val, yra sudėtinga ir brangu. Pažvelkite į geležinkelio kelio tiesią atkarpą binokliu, didinančiu kokius 8x – pamatysite, kad daugelyje vietų jis visas duobėtas, kai koks kaimo gruntkelis. Spėju, kad norint išlaikyti 120 km/val greitį visame geležinkelio ruože, jo eksploatavimas pabrangtų kokiu trečdaliu. Neapsimoka. Tik žemesniuose čia esančiuose pasisakymuose viskas ant „bobutės“ suversta buvo.
    Aš turėjau omenyje ne maksimalų greitį, o komercinis (ar kaip jis ten) greitis, kuris bus didesnis, jei traukinys per iešma pravažiuos greičiau, nes nereikės stabdyti. Kuris bus didesnis traukiniui įvažiuojant į kelią prasilenkimui ir tokiu būdu bus greičiau atlaisvintas pagrindinis kelias kitam traukiniui ir t.t. Tai aktulau ne tik keleiviniams, bet ir krovininiams traukiniams, nes kuro sąnaudos sumažėja, važiavimo laikas trumpėja ir kt., galiausiai visos linijos pralaidumas padidėja. Negi tai neatperka brangesnio iešmo ir jo eksploatacijos?

    Dar daugiau. Vilniaus stoties kelyną traukiniai įveikinėja vėžlio greičiu. Normaliai sutvarkius iešmų sistemą, kelionės greitis į Kauną sutrumpėtų 2-3 min. Minutė po minutės, ir vien tik dabartinėmis sąlygomis pakeitus iešmus Vilniuje, Kaune, Paneriuose (Vilniaus kryptimi), būtų galima sumažinti kelionės laiką iki 4-6 min. Galima sakyti, kad tai menka laiko ekonomija, didelės išlaidos. Bet visas kelionės laiko trumpinimas tarp Vilniaus ir Kauno ir susiveda į štai tokias "smulkmenas".
    Vien tik greičio padidinimas iki 160 km/h atskiruose tarpstočiuose geriausiu atveju duotų kokių 10 min. trumpesnę kelionę. Ir tik. Tačiau ir ruožuose, kur greitis niekada nebus 160 km/h (ar netgi 100 km/h), t.y. stotyse, galima išpešti laiko sutaupymą. Taigi, plius iešmų pakeitimas minėtose stotyse - dar 5 min. - jau turime 15 min. Dar kai kas ir gal visomis 20 min. trumpesnė kelionė.

    Comment


      Kiek man žinoma, iešmas važiavimui per jį tiesiai nedaro visiškai jokios įtakos, kaip jį bekeistum ir ką jame bestatytum. Iš to, ką paminėjot, aktualu būtų tik sutvarkyti Vilniaus prekinės stoties kelyną, nes ten traukiniai tikra to žodžio prasme velkasi. Panerius, Lentvarį nestojantys traukiniai pagrindiniu keliu ir taip pralekia pasigėrėtinu greičiu. Kitkas susiveda į pervažų naikinimą ir greičio tarpstotyje ir stoties pagrindiniu keliu didinimą (su visomis iš to išplaukiančiomis saugumo užtikrinimo priemonėmis).

      Comment


        Kaune išlindus iš tunelio ir važiuojant į antrą kelią. Taip pat Paneriuose Vilniaus kryptimi stojantys Paneriuose traukiniai važiuoja į pirmą kelią. O ten iešmai abiejuose galuose taip viską sujaukia, kad traukinys per stotį su sustojimu važiuoja apie 4-5 minutes. Tai normalu?

        Comment


          Kaune nuo iešmo iki perono ne daugiau dviejų šimtų metrų. Sudėjus 1/18 iešmus iš to galima išlošti tikrai ne daugiau nei pusę minutės. Dėl traukinių, stojančių Paneriuose, iš dalies sutinku, tačiau tuo pačiu manau, kad joks greitasis traukinys iš tikrųjų Paneriuose stoti neturėtų (arba stoti antrajame kelyje), o lėtiesiems tokio didelio aktualumo dėl greičio tikrai nėra.

          Bet kokiu atveju, vis tiek viskas susiveda į tai, kad reikia didinti leistiną greitį tarpstočiuose ir stotyse. Tada gal ir magiškas 45 minutes būtų galima pasiekti.

          Comment


            Paneriai aktualūs ne greitiesiems traukiniams, o paprastiems. Na nenormalu, kai 5 minutes gaištama stotyje vien dėl iešmų. Nes apie 450 metrų nuo stoties traukinys velkasi iki iešmo rytinėje pusėje. Po to dar labiau sulėtina greitį. O kur dar stabdymas prieš įvažiavimą į pirmą kelią ir po to važiavimas apie 200 metrų lėtai. Kaune iki perono apie 500 metrų. Maps.lt ortofotonuotraukoje pažiūrėjau

            Comment


              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Paneriai aktualūs ne greitiesiems traukiniams, o paprastiems. Na nenormalu, kai 5 minutes gaištama stotyje vien dėl iešmų. Nes apie 450 metrų nuo stoties traukinys velkasi iki iešmo rytinėje pusėje. Po to dar labiau sulėtina greitį. O kur dar stabdymas prieš įvažiavimą į pirmą kelią ir po to važiavimas apie 200 metrų lėtai. Kaune iki perono apie 500 metrų. Maps.lt ortofotonuotraukoje pažiūrėjau
              Užduosiu tau retorinį klausimą: ar kada nors matei iš Vilniaus į Panerius traukiniu atvykusį keleivį, kuris naudotųsi suremontuotu pėsčiųjų tiltu (kai pirmame arba antrame stoties keliuose nestovi prekinių traukinių sąstatai)? Man tai neteko matyti. Techninės galimybės, tame tarpe ir iešmai, traukiniams pirmuoju Panerių stoties keliu leidžia važiuoti mažiausiai 40 km/h greičiu, tačiau dėl keleivių ir darbuotojų saugos greitis ribojamas iki 25 km/h. Paneriai yra krovininė stotis, kurioje vienu metu, ištisa parą dirba daug darbuotojų. Atlieka prekinių traukinių techninę ir komercinę patikrą ir kitus darbus bei priversti vaikščioti siauromis tarpukelėmis. Todėl traukinių važiavimo greitis Panerių ir kitų panašaus pobūdžio stočių šoniniais keliais ribojamas iki 25 km/h vien tik dėl saugos.
              Daromos išimtys, tik kai taukinukai dėl įvairių priežasčių vėluoja. Tokiu atveju tarkim Žasliuose, Vievyje ir Paneriuose priimami į pagrindinius kelius bei taip sumažinama jų važiavimo trukmė.
              Į Kauną atvykstantis elektrinis traukinys visada važiuoja prieš draudžiamą raudoną signalą. Visuose lokomotyvuose yra įdiegtos specialios saugos sistemos, kurios reikalauja likus iki šio signalo apie 500 m, važiuoti ne didesniu, kaip 20 km/h greičiu. Tai yra kaip prevencinė priemonė, leidžianti išvengti avarijų traukinio stabdžių gedimo ar mašinisto padarytų klaidų atvejais, važiuojant prieš raudoną signalą.

              Comment


                O dabar offtopic'as truputį .
                O kaip yra su traukinių grafikais, kai yra sukamos laikrodžio rodyklės pirmyn arba atgal?
                Pvz., traukinys iš Turmanto išvyksta 4:00, tačiau tuo pat metu atsukama laikrodžio rodyklė valanda atgal. Tai taip išeina, kad traukinys išvyksta 3:00 ir į Vilnių atvyksta pusę šešių, ne pusę 7 kaip įprasta? Kaip daroma tokiu atveju?

                Comment


                  O atsakymas labai paprastas - laikrodžiai yra sukiojami ne tarp 3 ir 4, o tarp 2 ir 3, kai jokie netranzitiniai keleiviniai traukiniai nevažiuoja, ir jokių problemų su tvarkaraščiais nebūna. Neskaitant to, manau, kad traukiniai tiesiog važiuoja iki artimiausio ilgo (kelių valandų) sustojimo pagal seną grafiką, o tada jau adaptuojasi, ir grafikai toms dienoms sudaromi atitinkamai.

                  Comment


                    Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                    Techninės galimybės, tame tarpe ir iešmai, traukiniams pirmuoju Panerių stoties keliu leidžia važiuoti mažiausiai 40 km/h greičiu, tačiau dėl keleivių ir darbuotojų saugos greitis ribojamas iki 25 km/h. Paneriai yra krovininė stotis, kurioje vienu metu, ištisa parą dirba daug darbuotojų. Atlieka prekinių traukinių techninę ir komercinę patikrą ir kitus darbus bei priversti vaikščioti siauromis tarpukelėmis. Todėl traukinių važiavimo greitis Panerių ir kitų panašaus pobūdžio stočių šoniniais keliais ribojamas iki 25 km/h vien tik dėl saugos.
                    O tai nebūtų galima tuos darbus atlikti saugiu atstumu nuo pagrindinės linijos? Ištisas kelynas tam skirtas yra juk, kuriame tegul ir važinėjasi 25 km/h prekiniai traukiniai. Tada pagrindinius kelius iš abiejų pusių belieka aptverti pusantro metro aukščio tvora, ir, žiū:

                    1) pirmajame kelyje bus galima važiuoti 40 km/h;
                    2) per pagrindinius kelius nelakstys bobutės ir stoties darbuotojai ir galbūt bus galima leisti jais traukinius atitinkamu greičiu;
                    3) pėsčiųjų tilto populiarumas keleriopai išaugs.

                    Comment


                      Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                      O atsakymas labai paprastas - laikrodžiai yra sukiojami ne tarp 3 ir 4, o tarp 2 ir 3, kai jokie netranzitiniai keleiviniai traukiniai nevažiuoja, ir jokių problemų su tvarkaraščiais nebūna. Neskaitant to, manau, kad traukiniai tiesiog važiuoja iki artimiausio ilgo (kelių valandų) sustojimo pagal seną grafiką, o tada jau adaptuojasi, ir grafikai toms dienoms sudaromi atitinkamai.
                      tai kad, net isakymas LG yra 4a valanda persukti, cia speju paprasciau , kai
                      isvykimas padaromas 4.01(cia mano nuomone)
                      Drąsa, išdidumas, kova už savo teises – pagrindiniai girtumo požymiai.

                      Comment


                        Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
                        tai kad, net isakymas LG yra 4a valanda persukti, cia speju paprasciau , kai
                        isvykimas padaromas 4.01(cia mano nuomone)
                        Na, jūs ten dirbat, mintinai mokat GET, įsakymus gaunat, tai jums tikrai geriau žinoti. Bet kokiu atveju, sprendimą vis tiek priima tas, kurio darbas tos dienos grafikus sudarinėti.

                        Comment


                          Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                          Na, jūs ten dirbat, mintinai mokat GET, įsakymus gaunat, tai jums tikrai geriau žinoti. Bet kokiu atveju, sprendimą vis tiek priima tas, kurio darbas tos dienos grafikus sudarinėti.
                          Jei niekas neatsakys pasitikslinsiu ir pranesiu kap ten kas
                          Drąsa, išdidumas, kova už savo teises – pagrindiniai girtumo požymiai.

                          Comment


                            Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                            Užduosiu tau retorinį klausimą: ar kada nors matei iš Vilniaus į Panerius traukiniu atvykusį keleivį, kuris naudotųsi suremontuotu pėsčiųjų tiltu (kai pirmame arba antrame stoties keliuose nestovi prekinių traukinių sąstatai)? Man tai neteko matyti. Techninės galimybės, tame tarpe ir iešmai, traukiniams pirmuoju Panerių stoties keliu leidžia važiuoti mažiausiai 40 km/h greičiu, tačiau dėl keleivių ir darbuotojų saugos greitis ribojamas iki 25 km/h. Paneriai yra krovininė stotis, kurioje vienu metu, ištisa parą dirba daug darbuotojų. Atlieka prekinių traukinių techninę ir komercinę patikrą ir kitus darbus bei priversti vaikščioti siauromis tarpukelėmis. Todėl traukinių važiavimo greitis Panerių ir kitų panašaus pobūdžio stočių šoniniais keliais ribojamas iki 25 km/h vien tik dėl saugos.
                            Daromos išimtys, tik kai taukinukai dėl įvairių priežasčių vėluoja. Tokiu atveju tarkim Žasliuose, Vievyje ir Paneriuose priimami į pagrindinius kelius bei taip sumažinama jų važiavimo trukmė.
                            Į Kauną atvykstantis elektrinis traukinys visada važiuoja prieš draudžiamą raudoną signalą. Visuose lokomotyvuose yra įdiegtos specialios saugos sistemos, kurios reikalauja likus iki šio signalo apie 500 m, važiuoti ne didesniu, kaip 20 km/h greičiu. Tai yra kaip prevencinė priemonė, leidžianti išvengti avarijų traukinio stabdžių gedimo ar mašinisto padarytų klaidų atvejais, važiuojant prieš raudoną signalą.
                            Gal reikia vieną kartą atsisakyti tos gūdžios sovietinės praktikos, kai prekinis traukinys prasilenkimui stovi pirmame kelyje, o keleiviams reikia apeidinėti traukinį aplinkui, jei nėra tilto ar požeminės perėjos, nes keleivinis stoja antrame kelyje. Čia aktualu Vieviui, Žasliams.
                            Paneriuose visi trys pirmieji keliai gali būti atitverti ir niekas ten neslampinės, keleiviai bus priversti naudotis tiltu. Darbuotojams galima iškasti požeminę perėja.
                            O kam Kaune iš viso tas raudonai degantis šviesoforas?

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Paneriuose visi trys pirmieji keliai gali būti atitverti ir niekas ten neslampinės, keleiviai bus priversti naudotis tiltu. Darbuotojams galima iškasti požeminę perėja.
                              Tai kad Paneriuose ir taip jau yra darbuotojams skirta požeminė perėja...
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                O kam Kaune iš viso tas raudonai degantis šviesoforas?
                                Nuoširdžiai tikiuosi, kad čia ne rimtai užduotas klausimas, kam geležinkeliuose sudaryto maršruto pabaigoje reikalingi raudoni šviesoforai, ypač kai netoliese pasibaigia kontaktinis tinklas...

                                Comment


                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Gal reikia vieną kartą atsisakyti tos gūdžios sovietinės praktikos, kai prekinis traukinys prasilenkimui stovi pirmame kelyje, o keleiviams reikia apeidinėti traukinį aplinkui, jei nėra tilto ar požeminės perėjos, nes keleivinis stoja antrame kelyje. Čia aktualu Vieviui, Žasliams.
                                  Paneriuose visi trys pirmieji keliai gali būti atitverti ir niekas ten neslampinės, keleiviai bus priversti naudotis tiltu. Darbuotojams galima iškasti požeminę perėja.
                                  O kam Kaune iš viso tas raudonai degantis šviesoforas?
                                  Paneriuose jau yra požeminė perėja darbuotojams. Prekinių traukinių patikros technologija reikalauja tikrinti kiekvieną vagoną, tai yra darbuotojui būtina eiti tarpukeliu greta sąstato. Tvora Paneriuose tarp pirmojo ir antrojo kelio iš tikrųjų ankščiau ar vėliau tikrai atsiras, panašiai kaip Vilniuje.
                                  Tam, kad galėtumei vertinti traukinių eismo organizavimo kokybę ir mėtytis "sovietinės praktikos" epitetais, reikėtų bent truputį apie tai išmanyti ir neuždavinėti kvailokų klausimų (O kam Kaune iš viso tas raudonai degantis šviesoforas? )
                                  Jeigu Kaune nebūtų tų raudonai degančių šviesoforų, atsirastų didelė tikimybė, kad elektrinis traukinys su visais keleiviais savo maršrutą baigtų Nemune arba buvusiame viešajame moterų tualete.

                                  Comment


                                    Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                                    Jeigu Kaune nebūtų tų raudonai degančių šviesoforų, atsirastų didelė tikimybė, kad elektrinis traukinys su visais keleiviais savo maršrutą baigtų Nemune arba buvusiame viešajame moterų tualete.
                                    Budamas Prahoje savo akimis mačiau kaip į stotį įvažiuoja traukinys žymiai didesniu nei 20 km/h greičiu. Ir nieko blogo neatsitinka. O LG vis dar dirba visa eilė darbuotojų, kurie vis dar laikosi instrukcijų patvirtintų kokiais 1950 metais ir nenorinčių suprasti, kad atėjo kiti laikai.

                                    Comment


                                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                      Budamas Prahoje savo akimis mačiau kaip į stotį įvažiuoja traukinys žymiai didesniu nei 20 km/h greičiu. Ir nieko blogo neatsitinka. O LG vis dar dirba visa eilė darbuotojų, kurie vis dar laikosi instrukcijų patvirtintų kokiais 1950 metais ir nenorinčių suprasti, kad atėjo kiti laikai.
                                      Aš irgi mačiau ir Paryžiuje, ir Vienoje, ir Hamburge, kaip tie traukinukai analogiškomis sąlygomis, kaip Kaune, važiuoja ne greičiau. Tai įteisinta ES sąveikos specifikacijose ir eilėje ES geležinkelio transporto direktyvų.
                                      Geležinkelyje dviračio išradinėti nereikia, sistema turi veikti taip, kad visapusiškai būtų užtikrinta traukinių eismo sauga.

                                      Kad būtų aiškiau, panagrinėk automobilių transportą ir užduok sau, kaip vairuotojui klausimus: kodėl gyvenvietėse ribojamas automobilių važiavimo greitis? kodėl sąnkryžose sustoji prieš raudonus šviesoforus? Ir kodėl toliau pasauliui modernėjant, specialiai įrengiami dirbtiniai kalneliai ir pan., priverčiantys vairuotojus mažinti greitį?

                                      Kaip bebūtų, tačiau per 20 nepriklausomybės metų nežuvo nei vienas keleivis, keliavęs LG traukiniais.

                                      Comment


                                        Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                                        Geležinkelyje dviračio išradinėti nereikia, sistema turi veikti taip, kad visapusiškai būtų užtikrinta traukinių eismo sauga.
                                        Šitą saugą galima užtikrinti ir be važiavimo 20 km/h greičiu.

                                        Comment


                                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                          Šitą saugą galima užtikrinti ir be važiavimo 20 km/h greičiu.
                                          Pirma siūlau įsigilinti į priežastis, dėl ko traukiniai esant tam tikromis sąlygomis važiuoja 20 km/h, tada galėsime tęsti diskusiją

                                          Comment

                                          Working...
                                          X