Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Mørtã Rodyti pranešimą
    Jis ir dabar veikia? Toks pneumopaštas buvo Vilniaus oro uoste, bet jau seniai demontuotas. Juokingai atrode jo (pneumopašto) terminalai, tokios spinteles su adreso rinktuvu kaip pas sena telefona.
    "Senukuose" yra.

    Comment


      Parašė Combat Rodyti pranešimą
      Tai čia taip būtų tik prie AB.
      prie PAB (nekoduotuose ruožuose) ji vėl gi veiktų kaip paprasta ALS ir sutrikus palydoviniam ryšiui tik periodiškai kontroliuotų mašinisto budrumą.

      Comment


        Turiu tokį klausimą - ar visą laiką (tiksliau iki kada), pavyzdžiui, Vilniaus ar Panerių stotyse iešmai buvo junginėjami rankiniu būdu? Šiandien važiuodamas apie tai pagalvojau - neįsivaizduoju, kaip kai nebuvo elektrinės iešmų valdymo sistemos buvo junginėjami iešmai ir kiek reikėjo iešmininių, ar jie turėjo lakstyti nuo vieno iešmo prie kito?
        Teko neseniai kelis kartus važiuoti Turmanto kryptimi ir susidariau įspūdį, kad su iešmais labai vargstama Pabradės ir Švenčionėlių stotyse. Traukinys kelionės metu sugaišta 15-20 min vien stovėdamas ir laukdamas, kol bus pejungti iešmai (t.y. kol iešmininkas iš savo būdos nueis iki iešmo, perjungs, grįš, pakeis šviesoforo signalą ir tik tada leis važiuoti).
        Paskutinis taisė 2Pack; 2010.03.27, 21:23.

        Comment


          Vilniaus stotyje įrengta iešmų ir šviesoforų centralizacija apie 1965 m. Stotyje turėjo būti įrengti 4 iešmininkų postai ir vienos pamainos metu turėjo dirbti apie 10 iešmininkų. Iš tikrųjų maršruto parengimas rankiniu būdu, lyginant su elektrine centralizacija, labai ilgai užtrunka. Tai priklauso nuo iešmų skaičiaus traukinio atvykimo/išvykimo maršrute ir atstumo tarp jų ir iešmininko posto.

          Comment


            Pabradeje ir Svencioneliuose keleviniai traukiniai uztrunka ne del ilgai trunkancio iesmu perjungimo, o del traukiniu prasilenkimo. O siaip iesmu centralizacija atsirado dar apie 60-uosius XIX a. metus. Rusijoje - pneumatine XX a. pradzioje, po keliu metu ir elektrine.

            Comment


              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              Pabradeje ir Svencioneliuose keleviniai traukiniai uztrunka ne del ilgai trunkancio iesmu perjungimo, o del traukiniu prasilenkimo. O siaip iesmu centralizacija atsirado dar apie 60-uosius XIX a. metus. Rusijoje - pneumatine XX a. pradzioje, po keliu metu ir elektrine.
              Tai būtent aš kalbu apie tai, kad tas prasilenkimas gerokai užtrunka, nes reikia perjungti iešmus.
              Ypač Švenčionėliuose tenka traukiniui ilgai stovėti. Pvz., vakarinis traukinys iš Turmanto Švenčionėliuose stovi net 11 min., praleisdamas traukinį į Sankt Peterburgą, kitais atvejais Švenčionėliuose arba Pabradėje - 5-8 min. Pvz., traukinys nr.669 iš Turmanto Švenčionėliuose stovi 11 min, Pabradėje 6 min., dėl to kelionė pailgėja visomis 15 min. Traukiniui nr. 670 iš Vilniaus į Turmantą tenka Pabradėje ir Švenčionėliuose iš viso prastovėti 12 min.
              Įdomu, pagal ką parenkamos stotys, kur pirmiausia automatizuojama iešmų sistema (nekalbu apie dižiąsias krovinių stotis)?
              Paskutinis taisė 2Pack; 2010.03.27, 21:23.

              Comment


                Pabradeje iesmininkai sedi abiejuose stoties galuose ir niekam vaikscioti toli nereikia. Svencioneliuose demesio neatkreipiau, bet irgi tikriausiai ta pati siruacija. O kiek ten tu iesmu perjungti reikia? Po viena kiekviename gale... Tiesiog tvarkarastis taip sudarytas. O ir veluoja traukiniai. Todel vienam tenka laukti... Praktiskai prasilenkimui pakaktu kokiu 4 min, jei traukiniai neveluotu.

                Comment


                  Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
                  Tai būtent aš kalbu apie tai, kad tas prasilenkimas gerokai užtrunka, nes reikia perjungti iešmus.
                  Ypač Švenčionėliuose tenka traukiniui ilgai stovėti. Pvz., vakarinis traukinys iš Turmanto Švenčionėliuose stovi net 11 min., praleisdamas traukinį į Sankt Peterburgą, kitais atvejais Švenčionėliuose arba Pabradėje - 5-8 min. Pvz., traukinys nr.669 iš Turmanto Švenčionėliuose stovi 11 min, Pabradėje 6 min., dėl to kelionė pailgėja visomis 15 min. Traukiniui nr. 670 iš Vilniaus į Turmantą tenka Pabradėje ir Švenčionėliuose iš viso prastovėti 12 min.
                  Įdomu, pagal ką parenkamos stotys, kur pirmiausia automatizuojama iešmų sistema (nekalbu apie dižiąsias krovinių stotis)?
                  Sistemos nėra. Tai daugiau priklauso nuo traukinių srauto per konkrečią stotį ir apdirbamų vagonų skaičiaus konkrečioje stotyje. Iešmų ir signalų centralizacijos įrengimas sugretinamas su bendra stoties kelių ir kitų infrastruktūros objektų rekonstrukcija. Tarkim, šiuo metu vyksta rekonstrukcijos darbai geležinkelio linijoje Šiauliai - Telšiai - Klaipėda, kurioje įrengiama automatinė kelio blokuotė. Daugelyje šioje geležinkelio linijoje esančių stočių iešmai buvo valdomi rankiniu būdu, po rekonstrukcijos visi iešmai ir signalai bus valdomi tik centralizuotai. Svarbiausia tai, kad visų stočių iešmai ir signalai (nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos) bus valdomi iš Vilniuje esančio traukinių eismo valdymo centro.
                  Tarkim Kaliningrado srities didelėje Černiachovsko skirstymo stotyje iešmų ir signalų centralizacija buvo įdiegta tik prieš keletą metų, o Pskove iki šiol visi iešmai valdomi rankomis.

                  Comment


                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Pabradeje iesmininkai sedi abiejuose stoties galuose ir niekam vaikscioti toli nereikia. Svencioneliuose demesio neatkreipiau, bet irgi tikriausiai ta pati siruacija. O kiek ten tu iesmu perjungti reikia? Po viena kiekviename gale... Tiesiog tvarkarastis taip sudarytas. O ir veluoja traukiniai. Todel vienam tenka laukti... Praktiskai prasilenkimui pakaktu kokiu 4 min, jei traukiniai neveluotu.
                    Paimkim pavyzdį: Traukiniai Šiauliai-Rokiškis prasilenkia Gustonių stotyje, kur yra elektrinė centralizacija. Bet kokiu atveju viena ar kita kryptim važiuojančiam traukiniui tenka laukti, o ir pravažiavus dar keletą minučių tenka pastovėti, nes dispečeris nespėja taip greitai paruošti maršruto. Jeigu būtų necentralizuoti iešmai, tai priklausytų dar ir nuo iešmininko vikrumo, tačiau jei stotis nedidelė, tai didelio skirtumo ir neatsiranda.

                    Comment


                      Gustonyse buna ivairiu situaciju. Kartais vos tik pravaziavus prasilenkianciam traukiniui, stovejes po keliasdesimt sekundziu pajuda.

                      Comment


                        Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                        Sistemos nėra. Tai daugiau priklauso nuo traukinių srauto per konkrečią stotį ir apdirbamų vagonų skaičiaus konkrečioje stotyje. Iešmų ir signalų centralizacijos įrengimas sugretinamas su bendra stoties kelių ir kitų infrastruktūros objektų rekonstrukcija. Tarkim, šiuo metu vyksta rekonstrukcijos darbai geležinkelio linijoje Šiauliai - Telšiai - Klaipėda, kurioje įrengiama automatinė kelio blokuotė. Daugelyje šioje geležinkelio linijoje esančių stočių iešmai buvo valdomi rankiniu būdu, po rekonstrukcijos visi iešmai ir signalai bus valdomi tik centralizuotai. Svarbiausia tai, kad visų stočių iešmai ir signalai (nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos) bus valdomi iš Vilniuje esančio traukinių eismo valdymo centro.
                        Tarkim Kaliningrado srities didelėje Černiachovsko skirstymo stotyje iešmų ir signalų centralizacija buvo įdiegta tik prieš keletą metų, o Pskove iki šiol visi iešmai valdomi rankomis.
                        Paskutiniais metais tik Tryškiuose ir Duseikiuose buvo iešmininkai, kitur jų lyg ir seniai nėra. O ir Šiauliuose berods apie 1980 metus įvesta centralizacija. Ir po rekonstrukcijos šiame ruože praktiškai visos stotys bus valdomos "Iš Vilniaus".

                        Comment


                          Pastebejau toki dalyka paskutiniu metu, kad labai daug prekiniu traukiniu leidziami per Kauno pagrindine stoti (per tuneli) taigi iskilo klausimas del Palemonas-Jiesia ruozo - ar jis remontuojamas? ar baigesi krize ir traukiniai nebetelpa i grafika?

                          Comment


                            Parašė būsimasis
                            Tai gi tai semaforas
                            čia užsilikęs kalbinis reliktas, deja egzistuojančiuose teisės aktuose nerasi tokio daikto kaip semaforas, kaip beja ir žuolio nerasi
                            Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                            Comment


                              busimasai - semaforas ir sviesoforas - du skirtingi dalykai. tikrai. Lietuvoje naudojami tik sviesoforai.
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                Parašė dariuks Rodyti pranešimą
                                busimasai - semaforas ir sviesoforas - du skirtingi dalykai. tikrai. Lietuvoje naudojami tik sviesoforai.
                                Visiška tiesa. Tik papildysiu. Semaforų Lietuvoje dar yra keletas išlikę, bet praktikoje jie nebenaudojami. LG muziejuje Vilniuje. Mindaugo g. 15 yra semaforų maketų, gal bus ir tikras semaformas (jau maždaug metus ten nebuvau), taip pat berods du sveiki semaforai išlikę Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje, tačiau taip pat nebenaudojami
                                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                Comment


                                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                  Visiška tiesa. Tik papildysiu. Semaforų Lietuvoje dar yra keletas išlikę, bet praktikoje jie nebenaudojami. LG muziejuje Vilniuje. Mindaugo g. 15 yra semaforų maketų, gal bus ir tikras semaformas (jau maždaug metus ten nebuvau), taip pat berods du sveiki semaforai išlikę Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje, tačiau taip pat nebenaudojami
                                  Patikslinsiu. Siaurajame geležinkelyje liko trys semaforai. Visi dabar stovi Joniškėlio stotyje.
                                  http://www.sgk.lt/index.php?key=Gale...=lt&gallery=14
                                  Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
                                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                  Comment


                                    Prisiminiau dainos žodžius:
                                    "Dažnai aš važinėju iš sostinės į Kauną".

                                    Aš dažniau važinėjo iš Kauno į Kazlų Rūdą. Ir patiriu tokį vaizdelį: Mauručių stotyje šoniniame kelyje stovi tos pačios krypties prekinis traukinys (arba šis prekinis traukinys iki pasiekdamas Mauručių stotį lėtai killdamas į kalną dar sutrukdo keleiviniam (jį šviesoforai priverčia važiuoti lėtai)...

                                    Kai keleivinis traukinys pasiekia Jūrę, Mauručių stoties budėtojes skuba išleisti prekinį (nuo Vilniaus iki Mauručių veikia automatinė blokuotė, toliau už Mauručių - pusiau automatinė).
                                    Išlipęs Kazlų Rūdoje ir neskubėdamas nueiti nuo stoties perono, netrunku sulaukti to prekinio. Jis Kazlų Rūdoje sustoja. Nes tarpstotį Kazlų Rūda-Pilviškiai (kuris yra gerokai ilgesnis už tarpstočius Mauručiai-Jūrė ir Jūrė-Kazlų Rūda) dar būna užėmęs į Kybartus važiuojantis keleivinis (dar Bagotosios stotelėje jis stoja).

                                    Kodėl Mauručių stoties budėtojas taip skuba išleisti prekinį traukinį įkandin keleivinio Kaunas-Kybartai? Arba, kodėl taip skubėti verčia ruožo dispečeris?
                                    Juk tarpstočių ilgiai žinomi. Žinoma ir kad traukinio sustabdymas kainuoja ir kad jo vengti reikėtų... Tai tikrai ekonomiškiau būtų tą prekinį trauknį palaikyti gal penkias minutes Mauručiuose ir išvengti jo bereikalingo sustabdymo Kazlų Rūdoje.
                                    Toks klausimas ypač aštriai iškyla todėl, kad dabar taip skrupulingai stengiamasi panaikinti atskirų keleivinių traukniių sustojimus kai kuriose stotelėse. Taip jau paradyta Vilniaus-Ignalinos-Turmanto ir Vilniaus-Varėnos-Marcinkonių maršrutuose, tokių permainų nuo 2010m. gegužės mėn 30 d. atsiras tarp Kauno ir Kazlų Rūdos. Antai Pabališkiuose nestos 15:15h iš Kauno išvykstantis traukinys Kaunas-Kybartai, Pabališkiuose ir Garliavoje - iš Kazlų Rūdos 20:10h į Kauną išvyksianti automotrisa Kazlų Rūda-Kaunas. Dar pranašauta atskirų keleivinų traukinių sustojimų panaikinimo Bagotojoje, Alksnėnuoe, Bebruliškėse, netgi Jūrėje, bet matyt užprotestavo vietiniai gyventojai, seniūnijos, savivaldybės. O dėl sunkiasvorių prekinių sąstatų žymiai brangiau kainuojančių stabdymų nepergyvena niekas...
                                    Paskutinis taisė Vitas; 2010.05.21, 12:10.

                                    Comment


                                      Norėčiau labiau išmanantiems užduot tokį diletantišką klausimą - kokiu būdu traukinių mašinistai sužino, koks yra leistinas greitis vienam ar kitam ruože? Ar kažkur ant popieriaus jie surašyti, ar palei geležinkelį ženklai stovi ar dar kažkaip?
                                      Got sun in my face, sleeping rough on the road

                                      Comment


                                        Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                                        Norėčiau labiau išmanantiems užduot tokį diletantišką klausimą - kokiu būdu traukinių mašinistai sužino, koks yra leistinas greitis vienam ar kitam ruože? Ar kažkur ant popieriaus jie surašyti, ar palei geležinkelį ženklai stovi ar dar kažkaip?
                                        Leistiną greitį nurodantys ženklai atrodo taip:



                                        Fotografuota siauruko ruože, bet tas nieko nekeičia, nebent tik apribojimas 10 km/h atrodo keistokai.

                                        O šiaip mašinistai privalo būti susipažinę su važinėjamu geležinkelio ruožu ir turi žinoti, kur kada pradėti stabdyti ir t.t.

                                        Comment


                                          Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimą
                                          Leistiną greitį nurodantys ženklai atrodo taip:

                                          Atvaizdas


                                          Fotografuota siauruko ruože, bet tas nieko nekeičia, nebent tik apribojimas 10 km/h atrodo keistokai.

                                          O šiaip mašinistai privalo būti susipažinę su važinėjamu geležinkelio ruožu ir turi žinoti, kur kada pradėti stabdyti ir t.t.
                                          Tokie ženklai su greičio apribojimu naudojami tik pavojinguose eismo saugos požiūriu ruožuose. Visur kitur maksimalus leistinas traukinių greitis stotyse ir tarpstočiuose yra nustatytas infrastruktūros valdytojo (lok. ir traukinių brigados turi knygeles su nurodytais greičiais atskiruose ruožuose). Daugiau žinantys mane patikslins arba papildys.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X