Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[ejs-ejs]

Taipogi įtariu kad minimas atvirumas būtent dėl to nes LTG nori kad jei kažką tokio patys įsidiegs kad ir Latviai su Estais įsidiegtų, ir tikimasi kad su atviru standartu bus didesni šansai jog jie tokias sistemas irgi įsidiegs. Kiek tenka nugirsti, pas Latvius ir Estus geležinkeliai vis dar palyginus sovietynas ir jie skirtingai nei LTG nuo sovietinių tinklų ir sovietinių standartų pabėgti neskuba.

Liežuviai kalba, kad su Kaišiadorių - Radviliškio signalizacijos sistema gavo gan rimtą vendor lock-in'ą. Plius lenkų istorija.
IMHO tai bandymas suvaldyti veiklos rizikas.

[Al1]

Tai tipo Ebilock'o gamintojas Bombardier įvykdė teroro aktą? Ir visi tyli prisišikę. O jei tai būtų atsitikę su rusiška sistema, tai jau turbūt karą būtų paskelbę Rusijai?

[Ignalina]

Kokį dar teroro aktą? Kokį dar karą? Gal nevertėtų bandyti diskutuoti temose, kuriose akivaizdžiai trūksta kompetencijos kažką suprasti. Pezančių apie "seniau buvo geriau" ir "šita valdžia tik naikina", kaip mėgsti, tikėčiausi delfi, o ne čia.

[Al1]

Oi, o kas čia tokie kompetetingi? Taip, jei gamintojas nuotoliniu būdu ar kažkaip kitaip savavališkai įsikišo be naudotojo (savininko) žinios į sistemos veikimą ir ją sutrikdė, tai kaip tai traktuoti? Žinoma, jei tai tikrai buvo, o ne kažkoks dėdė Petras iš LTG kažkam pašnabždėjo...

[Ignalina]

Iš kur tu ištraukei, kad gamintojas kažkur kažką keitė?

[Al1]

Kelias pranešimais aukščiau ejs-ejs kažką užsiminė. Gandų lygyje. Bet gal ir nebūtinai.

[ejs-ejs]

Kelias pranešimais aukščiau ejs-ejs kažką užsiminė. Gandų lygyje. Bet gal ir nebūtinai.

Yra 2 atskiros istorijos: netikėtos įrangos kainos ir Newag istorija.

[digital]

Kelias pranešimais aukščiau ejs-ejs kažką užsiminė. Gandų lygyje. Bet gal ir nebūtinai.

Sakė "gavo gan rimtą vendor lock-in'ą". Pasidomėk ką šitas terminas reiškia (ne "įsikišo be naudotojo (savininko) žinios į sistemos veikimą ir ją sutrikdė").

[Julius.ste]

Skirtingų vėžių keliams reikia aktyvaus rezervo abiems vėžėms. Todėl kelių reikia daugiau. Be to yra ir krovininis eismas per Vilniau stotį ir niekur jis nedings, ypač jei bus remontuojamas aplinkkelis, tai per Vilnių bus leidžiamas visas krovinių srautas. Tegul ir dieną ar dvi, bet tam reikalingi papildomi pajėgumai. O dar tarptautinis peronas, kurio statusas neaiškus. Anksčiau iš jo leisdavo ir priemiestinius, kai nebūdavo tarptautinių. Vėliau sugriežtino ir jau priemiestinių neleisdavo. Pagal dabartinį traukinių kiekį 12 kelių užteks, bet plėtrai ateityje potencialo nebus. O anksčiau ar vėliau visgi Vilniuje gal atsiras miesto geležinkelis, o jam, kaip normaliose šalyse, paprastai išskiriami konkretūs keliai ir peronai ir jokie kiti traukiniai ten nesimaišo.

O gal kas galite daugiau papaskoti apie ribojimus, su kuriais susiduria LTG? Kažkokie ypatingai griežti reikalavimai ar dar kas? Dar kitas dalykas, kuris stebina nežinant niuansų, kodėl iš Vilniaus stoties naudojamas (6 berods) kelias, kuris yra aklikelis ir prasideda už pėsčiųjų tilto. Dažnai iš ten išvyksta traukinys į Trakus. Nors tuo metu, yra laisvų kelių, kuriais traukinys privažiuotų prie požeminės perėjos. Subendrinant klausimą, kokios priežastys, kad naudojami nepatogiausi/toliausi keliai ėjimo pėsčiomis atžvilgiu.

[Ignalina]

Kiek teko girdėti, Infra taiko skirtingus tarifus skirtingiems keliams. Ir mažiausiai patogūs (kaip 6 ar 9) yra pigiausi, tuo tarpu pirmas kelias - pats brangiausias.

[Al1]

Tai yra laukinis kapitalizmas vienos įmonės viduje. Viena, kai už geresnė vietą koks prekybininkas ima brangiau iš pardavėjo, o visai kas kita, kai tai daroma įmonės viduje. Va dėl to ir turime šūdą, kuriame sėdi ne tik geležinkeliai, bet ir visa valstybė. Beje, panaši tvarka įvesta ir Vilniaus universitete - už turimas patalpas padaliniui (gerai kad dar ne mokslininkui) reikia mokėti realiais pinigais universiteto viduje administracijai. Taip, ji ir dalina biudžeto pinigus, bet paskui iš karto juos ir paima mokesčiu už patalpas, ir pučiasi, punta. Jau nebetelpa centriniuose rūmuose Universiteto g. Tarifai irgi skirtingi - viena už laboratorijas, kita už auditorijas, trečia už kitas patalpas... Nežinau, ar dar yra koks tarifo skirtumas, priklausomai nuo fakulteto vietos mieste...

O gal kas galite daugiau papaskoti apie ribojimus, su kuriais susiduria LTG? Kažkokie ypatingai griežti reikalavimai ar dar kas?

Kokios priežastys? Nėra jokių reikalavimų, tiesiog žemę knieti parduoti, užstatyti.

[dtb]

Kiek teko girdėti, Infra taiko skirtingus tarifus skirtingiems keliams. Ir mažiausiai patogūs (kaip 6 ar 9) yra pigiausi, tuo tarpu pirmas kelias - pats brangiausias.

Šiam kartui esi neteisus. 6 kelias naudojamas tik tada, kai nėra laisvų kitų kelių. Taip, gali pasirodyti, kad atvykus traukiniui kiti keliai yra laisvi, bet reikia įvertinti, kad tas traukinys stovės kokią valandą ir per tą laiką tie keliai gali būti užimti, prasidės judėjimas.

Taip pat kiek žinau bent vienas iš kelių paliekamas laisvas nenumatytoms situacijoms, vėlavimams

[Ignalina]

Šiam kartui esi neteisus. 6 kelias naudojamas tik tada, kai nėra laisvų kitų kelių. Taip, gali pasirodyti, kad atvykus traukiniui kiti keliai yra laisvi, bet reikia įvertinti, kad tas traukinys stovės kokią valandą ir per tą laiką tie keliai gali būti užimti, prasidės judėjimas.

Taip pat kiek žinau bent vienas iš kelių paliekamas laisvas nenumatytoms situacijoms, vėlavimams

Tikrai nesiginčysiu, neturiu tikslios informacijos. Tačiau vis tiek stebina toks pirmo kelio neišnaudojimas - jis patogiausias keleiviams, tačiau ten būna tarpų po 2+ valandos, kuomet jis nenaudojamas.

[John]

Šiaip dar berods 2019 ar panašiu laiku, kai prasidėjo Livintų-Gaižiūnų ruožo renovacija, pačių LTG Infra buvo rašoma, kad traukinių greitis bus didinamas nuo 120 km/h iki 160 km/h. Šiuo metu Pesos ten važiuoja 140 km/h t.y. maksimaliu savo konstrukciniu greičiu. Elektriniai Stadleriai (o ir Škodos) gali važiuoti 160 km/h, tai gal realu tikėtis tokio greičio bent jau tame ruože? Bent jau nebus taip gėda prieš estus, kurie geroje dalyje viso tinklo turės šimtą šem

[Palpatine]

Jei neklystu, tai it Telšių-Lieplaukės ruožas pritaikytas 160 km/h, bet kažkaip nutilo visai kalbos ta tema pastaruosius kelis metus.

[ignaloidas]

Kažkas forume sakė kad problema su signalizacija lygtais, ir kad nors pačius bėgius sutvarko iki 160km/h, signalizacijos atitinkamai nepakeičia, kas kaip ir sueina su tuo kad Livintai-Gaižiūnai kai pastatė antrą kelią, tai tuo pačiu sutvarkė ir signalizaciją.

[Palpatine]

Kažkas forume sakė kad problema su signalizacija lygtais, ir kad nors pačius bėgius sutvarko iki 160km/h, signalizacijos atitinkamai nepakeičia, kas kaip ir sueina su tuo kad Livintai-Gaižiūnai kai pastatė antrą kelią, tai tuo pačiu sutvarkė ir signalizaciją.

Bus naudojama ETCS gal netyčiom?

[ignaloidas]

Bus naudojama ETCS gal netyčiom?

Dabar plačiojoje vėžėje realiai pagal sovietinius standartus bendraujama, o patys ruozai tai gana įvairias sistemas naudoja, nuo kelių vakarietiskų sistemų, iki gerokai senesnių, žemėlapis iš LTG Infra: https://doc.ltginfra.lt/lt/infrastru...isdestymas.pdf

Rudens pradžioje buvo pranešta kad LTG Infra ir Ispanų įmonė Indra bendradarbiaus dėl modernesnės signalizacijos sukurimo, kuri būtų suderinama su ETCS L2, kas mano supratimu greičiausiai apims tos sovietinės signalizacijos standarto prijungimą prie ETCS kaip B klasės signalizacijos https://www.indracompany.com/en/noti...tal-signalling

[digital]

Atsijungę nuo BRELL vis dar liekame Rusijos gniaužtuose: jau pradėtas kitas Lietuvai svarbus projektas

2023-aisiais Lietuvos geležinkelių grupė ir Susisiekimo ministerija paskelbė apie programą „FREE Rail“, kurios metu planuojama iki 2030 metų sukurti ir įdiegti Baltijos regionui pritaikytą geležinkelių veiklos modelį, paremtą ES standartais, gerąja praktika ir suderintą su plačiosios vėžės specifika. Delfi TV laidoje „Saugumo DNR“ Lietuvos geležinkelių (LTG) grupės Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus pasakoja, kad programos užuomazgos siekia dar 2018 metus, kai LTG parengė ir pasitvirtino ilgametę veiklos ir krypčių strategiją. Keičiantis geopolitiniam kontekstui, ji tapo dar aktualesnė ir svarbesnė.

Lietuvai ir kitoms posovietinėms šalims įstojus į Europos Sąjungą, joms buvo padaryta išimčių ir netaikomi tam tikri ES geležinkelių infrastruktūrai skirti reglamentai. Pasak G. Šečkaus, tokiu būdu ES teritorijoje esantiems plačiosios vėžės geležinkeliams leista likti Rusijos įtakoje. Tačiau Lietuvai toks kompromisas daugiau nebetinka: geopolitinė situacija ir saugumo užtikrinimas lėmė sprendimą kuo greičiau savo geležinkelių sistemą integruoti į vakarietišką.

Tikslas – tapti atspariems ir nepriklausomiems

Programos „FREE Rail“ esmė, pasak G. Šečkaus, yra Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai tapti technologiškai atsparia, nepriklausoma ir veikti pagal europietiškus standartus bei reglamentus. Pavyzdžiui, naujas bėgių detales susidėvėjusioms pakeisti, vagonų, lokomotyvų atsargines dalis pirkti ne iš Baltarusijos ar Rusijos, o draugiškų valstybių. G. Šečkus teigia, kad tai padaryti jau pavyko.

„Radome 100 proc. alternatyvų. Iš viso nustatėme apie 2 tūkst. geležinkelių elementų, kurie buvo gaminti Rusijoje. Ir visiems jiems mes suradome alternatyvas vakaruose arba draugiškose šalyse, tokiose kaip Ukraina. Buvo atvejų, kai, lygi tokio paties elemento negamina, bet tada mes pasikvietėme mokslo atstovus, Kauno technologijų universiteto, Vilnius Tech, atstovus ir kartu įvairių dirbtuvių metu suradome tuos sprendimus. Alternatyvas mes radome“, – teigia pašnekovas.

G. Šečkus akcentuoja, kad programa nereiškia, jog iki 2030 metų Lietuvoje nebeliks plačiosios vėžės. Pasak jo, dėl esamų vėžių remontų ir naujų vėžių tiesimo Lietuvoje atsiras ir vakarietiškų linijų, tačiau pagrindinis programos tikslas yra atskirti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūrų valdymo sistemas nuo Rusijos. Kitaip tariant, programos metu daugiausiai dėmesio skiriama nematomai informacinių technologijų daliai.