Iš anksto pasakau kad apie traukinių eismų nenusimanau nieko, esu tik vairuotoja, kuriai karts nuo karto tenka užstrigti prie vienos problematiškos pervažos - Lentvaryje. O užstrigus kyla visokių minčių ir klausimų.
Tikriausiai kas domisi yra girdėjęs apie tą letnvariečių 'skaudulį', pervažą , dalijančią miestelį į dvi dalis ir visus užpypinusią dėl amžinų strigimų, ir apie 'amžiaus projektą' kažkada toje vietoje įrengti viaduką, projektą , kuris ištraukiamas prieš kiekvienus rinkimus ir po rinkimų sėkmingai paslepiamas stalčiuje. O pervaža ir kartu probema - niekur nedingsta.
Mano manymu, 90% problemos išsipręstų , jei pervaža būtų kitaip valdoma. Dabar šlagbaumas užsidaro (tą jau išsiaiškinau) , kai traukiniui lieka įveikti 1,2km iki pervažos . Ir nesvarbu koks traukinys. Greitasis atvažiuoja po minutės, o ilgiausias prekinis atlinguoja po 7... Per tas 7 minutes - pravažiuotų tikriausiai visos laukiančios mašinos, ir dar po 2 kartus. O dabar stovi... O jei neduok dieve netrukus po jo pasirodo antras prekinis - visi laukia dar 7 min... O jei trečias... Mano stovėjimo rekordas yra 40 minučių.
Teko lankytis ir net pagyventi Vokietijoje, Olandijoje, kur traukinių eismas N kartų intensyvesnis. Ten šlagbaumas nusileidžia tikriausiai likus 20 sekundžių iki kol prašvilpia traukinys, ir po 5 sek vėl atsidaro.
Ar Lietuvoje išvis įmanomas kažkoks kitas pervažos valdymas, kuris žiūrėtų ne vien į traukinio atstumą ?
Gal kur nors yra įrengtų modernesnių variantų? Man rodos prieš kokius 5 metus teko skaityti, bet niekur neatkasu, kur... jei bent įmanoma, tai galima būtų kelti klausimą, o dabar niekada neteko girdėti, tik tą pačią maldelę viadukas, viadukas...
Aš suprantu, kad čia ne saugumo klausimas - jei saugu uždaryti likus 1 minutei iki traukinio, lekiančio 120km greičiu, tai dar saugiau uždaryti likus 1 min iki prekinio , judančio 30km atvykimo...
Išsprendus šį klausimą , atpultų visas viaduko poreikis. Aišku, kai kas netektų 'vėliavos' vėl pamojuoti prieš rinkimus
Pervaža pervažai nelygu. Jei būtų 1 kelio ar 2 kelių geležinkelis, tai galima būtų uždaryti ir prieš pusę minutės. Bet geležinkelio kelių Lentvaryje berods 5. Kol pradeda veikti pervažos signalizacija ir užsidaro šlagbaumai, pervažoje esančios mašinos turi spėti išvažiuoti iš pervažos. O kartais tai padaryti gali būti sudėtinga, nes už pervažos vienoje pusėje žiedas, o kitoje - sankryža. Taip, sutinku, kad traukinius pagal greitį būtų galima diferencijuoti ir lėtai važiuojantiems krovininiams traukiniams pervažas uždarinėti esant jiems arčiau pervažos. Tą techniškai įmanoma padaryti.
Visgi tai būtų tik laikinas sprendimas, viadukas vis tiek reikalingas, nes tiek traukinių, tiek automobilių srautai dideli ir pervaža, deja, yra rakštis, kliudanti normaliam automobilių eismui.
Lietuvoje yra 3 tokios probleminės pervažos: Lentvaryje, Amaliuose Kaune ir Plungėje. Kaune jau problema sprendžiama aplinkkelio tiesimu. Trakų savivaldybė tikrai galėtų surasti lėšų, ir vienas iš šaltinių - ES fondai. Tik kodėl to nedaro, neaišku. Tačiau apie visokius pačių Trakų aplinkkelius svaigsta. Taip, jis reikalingas, bet galima ir palaukti.
Lentvaryje reikalingas normalus pravažiavimas po geležinkeliu, ne tik lengvosioms. Daryti pravažiavimą tik lengvosioms, o sunkvežimiams ir autobusams palikti pervažą yra nesąmonė, bereikalingas lėšų švaistymas ir problema vis tiek liktų neišspręsta, nes abiejose geležinkelio pusėse sustoję prieš pervažą pora sunkvežimių ar autobusas ir sunkvežimis jau užkerta pravažiavimus kitomis kryptimis.
Tai tik legenda. Tada visi vairuotojai formaliai buvo profesionalai ir mėgėjai, o parengimas buvo visai ne toks blondiniškas kaip dabar. Dabar tai net ir kelios minutės tūpiems ir tūpoms prie vairo nepadėtų ir jie tikriausiai liktų ant bėgių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Norint, kad sistema veiktu kaip aprasyta, reikalinga judancio bloko signalizacija (nezinau tikslaus lietuvisko termino - moving block signalling). Tam reikia ETCS level-2 signalizacijos, kurios Lietuvoje dar tikrai ilga laika nebus.
Techniškai tai realizuoti galima ir kitaip. Dabar tiesiog yra daviklis ant bėgių ir kai traukinio pirmasis aširatis jį įjungia, įsijungia pervažos signalizacija. Galima statyti dar vieną toliau nuo pervažos nei pirmasis. Tada matuoti laiko intervalą tarp signalų iš abiejų daviklių ir taip bus nustatomas traukinio greitis. Jei jis viršija tam tikrą, tada įsijungia signalizacija iš karto, jei ne, tai šiek tiek vėliau. Greičio dydžius ir įsijungimo laipsnius galima padaryti ir tris - iki 40 km/h, 41-80 km/h, virš 81 km/h. Galima ir 4 greitį, tarkim, 100 km/h.
Techniškai tai realizuoti galima ir kitaip. Dabar tiesiog yra daviklis ant bėgių ir kai traukinio pirmasis aširatis jį įjungia, įsijungia pervažos signalizacija. Galima statyti dar vieną toliau nuo pervažos nei pirmasis. Tada matuoti laiko intervalą tarp signalų iš abiejų daviklių ir taip bus nustatomas traukinio greitis. Jei jis viršija tam tikrą, tada įsijungia signalizacija iš karto, jei ne, tai šiek tiek vėliau. Greičio dydžius ir įsijungimo laipsnius galima padaryti ir tris - iki 40 km/h, 41-80 km/h, virš 81 km/h. Galima ir 4 greitį, tarkim, 100 km/h.
Tam reikia meilės automatikai.
O dabar visur tik vadybininkai
Tam reikia meilės automatikai.
O dabar visur tik vadybininkai
Gelezinkeliu automatikos sistemai vien meiles neuzteks. Kas nera susidures, tas net neisivaizduoja, kiek yra popierizmo susijusio su sita automatika.
1) Su prieziuros institucija derini planus;
2) Projektuoji irengima;
3) Prieziuros institucijai irodai, kad jis veiks. Dar turi irodyti, kad kai jis suges, tai suges saugiai (ang. fail safe).
4) Irengi ant bandomuju begiu, taisai klaidas;
5) Prieziuros institucijai irodai, kad veikia ant bandomuju begiu;
6) Irengi ant veikiancios linijos;
7) Rodai prieziuros institucijai, kad veikia ir gauni leidima irengineti visur.
Jei kuris nors planas nesigauna - atgal i pirma punkta.
Gelezinkeliu automatikos sistemai vien meiles neuzteks. Kas nera susidures, tas net neisivaizduoja, kiek yra popierizmo susijusio su sita automatika.
1) Su prieziuros institucija derini planus;
2) Projektuoji irengima;
3) Prieziuros institucijai irodai, kad jis veiks. Dar turi irodyti, kad kai jis suges, tai suges saugiai (ang. fail safe).
4) Irengi ant bandomuju begiu, taisai klaidas;
5) Prieziuros institucijai irodai, kad veikia ant bandomuju begiu;
6) Irengi ant veikiancios linijos;
7) Rodai prieziuros institucijai, kad veikia ir gauni leidima irengineti visur.
Jei kuris nors planas nesigauna - atgal i pirma punkta.
„Lietuvos geležinkeliai“ patikina: KLUB-U neliks nė kvapo
Rusiškos eismo sistemos „Lietuvos geležinkeliuose“ jau kainavo mažiausiai dešimtis milijonų eurų, tačiau norint jas pakeisti, panašu, reikės ne tik pinigų, bet ir „kūrybiškų“ sprendimų. Naują sistemą gali tekti susikurti bei perdaryti patiems. „Lietuvos geležinkeliai“ nežino arba slepia, kiek tai kainuos, tačiau šiuo metu jau kuriamas prototipas. Bendrovė patikslina – neliks nė vieno KLUB-U elemento.
Comment