Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Iesmai

    Vaziuodamas, pastebejau, jog iesmu sistemos yra valomos. Bet ar spejama atokesnias valyti? Ar negali sniego susikaupti tarp begiu tiek, kad jis neleistu iki galo persijungti sistemai ir traukinys nuriedetu nuo kelio?

    PS. Kada yra uzdegamas baltas sviesoforo ziburys? Kasdien pro langa matau sviesofora, bet daug metu niekada nedege issimtinis signalas.

    Comment


      Žiemą pagrindinis kelininkų darbas - iešmų valymas. Nors ir būna ant iešmų sumontuota sniego nupūtimo(oru) sistema ar elektrinis šildymas, tačiau daug prisnigus po traukėmis, iešmas gali nepersiversti. Tačiau traukinys dėl ne iki galo persivertusio ir užstrigusio iešmo nenulėks, yra apsauginės(kontrolinės) sistemos, kurios neleidžia parengti maršruto, jei visi iešmai nesusivarto iki galo

      Atokesnių iešmų nelabai ir yra, tarpstotyje iešmų paprastai nebūna.

      Baltas žiburys dar gali reikšti ir "žalią" manevriniam sąstatui.

      Parašė iChiaz Rodyti pranešimą
      Vaziuodamas, pastebejau, jog iesmu sistemos yra valomos. Bet ar spejama atokesnias valyti? Ar negali sniego susikaupti tarp begiu tiek, kad jis neleistu iki galo persijungti sistemai ir traukinys nuriedetu nuo kelio?

      PS. Kada yra uzdegamas baltas sviesoforo ziburys? Kasdien pro langa matau sviesofora, bet daug metu niekada nedege issimtinis signalas.

      Comment


        Del sviesoforu, galvoje turejau ne manevrinius. O ileidziamuosius.

        Comment


          iChiaz - baltas mirksintis signalas uždegamas tik tada, kai dėl kažkokios priežasties neįsijungia pagrindinis žalias signalas, nors visos kontrolės sistemos veikia, tam, kad sąstatas neliktų stovėti tarpstotyje ir nestabdytų eismo. Tinkamai prižiūrint, įleidžiamajam signalui taip nutikti turėtų išskirtinai retai, tad ir šio signalo matyti jums neteko. O manevriniai sąstatai už įleidžiamojo šviesoforo dažniausiai nesiunčiami, ir tais labai labai retais išimtiniais atvejais, kai manevravimas už įleidžiamojo šviesoforo numatytas, pažemėje būna papildomas baltas žibintas, kuriuo ir rodomas signalas manevriniam sąstatui.

          Comment


            Sveiki, man kaip pradedančiam geležinkeliečiui iškilo vienas neaiškumas. Taigi, mokydamasi šviesoforus susidūriau su sąvokomis "automatinė blokuotė", "pusiau automatinė blokuotė" ir blokuojamasis ruožas, gal kas galit paaiškinti "buitiškai" kas tai yra, ir ko viena nuo kitos skiriasi

            Comment


              Blokuojamasis ruožas — ruožas, kuriame vienu metu gali būti tik vienas traukinys. Dažniausiai tai yra ruožas nuo vieno šviesoforo iki kito tos pačios krypties šviesoforo.

              Automatinė blokuotė — blokuotės tipas, kai traukinys, būdamas blokuojamajame ruože, automatiškai nustato už jo esantį šviesoforą rodyti raudoną signalą ir „užrakina“ ruožą. Dažniausiai automatinės blokuotės tarpstočiuose blokuojamieji ruožai yra 1-2 km ilgio, ir tai leidžia viena kryptimi viename tarpstotyje važiuoti daugiau nei vienam traukiniui.

              Pusiau automatinė blokuotė — blokuotės tipas, kai visas tarpstotis yra vienas blokuojamasis ruožas ir traukinio pravažiavimas derinamas ruožą iš abiejų pusių ribojančių stočių budinčiųjų. Sistemų, kurios blokuojamame ruože automatiškai aptiktų traukinį, nebėra, tačiau kol priimančios stoties budintysis neužfiksuoja traukinio atvykimo fakto, nei jis, nei priešingos stoties budintysis negali į šį tarpstotį paleisti kito traukinio (tarpstotis „užsirakina“).

              Comment


                Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                Blokuojamasis ruožas — ruožas, kuriame vienu metu gali būti tik vienas traukinys. Dažniausiai tai yra ruožas nuo vieno šviesoforo iki kito tos pačios krypties šviesoforo.

                Automatinė blokuotė — blokuotės tipas, kai traukinys, būdamas blokuojamajame ruože, automatiškai nustato už jo esantį šviesoforą rodyti raudoną signalą ir „užrakina“ ruožą. Dažniausiai automatinės blokuotės tarpstočiuose blokuojamieji ruožai yra 1-2 km ilgio, ir tai leidžia viena kryptimi viename tarpstotyje važiuoti daugiau nei vienam traukiniui.

                Pusiau automatinė blokuotė — blokuotės tipas, kai visas tarpstotis yra vienas blokuojamasis ruožas ir traukinio pravažiavimas derinamas ruožą iš abiejų pusių ribojančių stočių budinčiųjų. Sistemų, kurios blokuojamame ruože automatiškai aptiktų traukinį, nebėra, tačiau kol priimančios stoties budintysis neužfiksuoja traukinio atvykimo fakto, nei jis, nei priešingos stoties budintysis negali į šį tarpstotį paleisti kito traukinio (tarpstotis „užsirakina“).
                Ačiū, dabar tikrai aiškiau

                Comment


                  Parašė Grillz Rodyti pranešimą
                  Sveiki, man kaip pradedančiam geležinkeliečiui iškilo vienas neaiškumas. Taigi, mokydamasi šviesoforus susidūriau su sąvokomis "automatinė blokuotė", "pusiau automatinė blokuotė" ir blokuojamasis ruožas, gal kas galit paaiškinti "buitiškai" kas tai yra, ir ko viena nuo kitos skiriasi
                  Parašė John
                  Carnifex, įdomi informacija. Kokios blokuotės sistemos veikia LG? Pavyzdžiui, Vilnius-Kaunas, Kaišiadorys-Šiauliai-Klaipėda?
                  http://www.miestai.net/forumas/showt...%97#post232183
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    AB naudojama labiau apkrautose linijose dėl akivaizdžiai didesnio pralaidumo, PAB naudojama mažo apkrovimo linijose, nes ji yra žymiai pigesnė. Konkrečiai, automatinė blokuotė yra įrengta visame Vilniaus mazge, Vilnius-Kaišiadorys-Kaunas-Mauručiai (neabejoju, kad tęs iki Kybartų), Vilnius-Stasylos, Vilnius-Kena, Kaišiadorys-Radviliškis-Klaipėda, Kužiai-Mažeikiai-Bugeniai. Visose kitose linijose naudojama PAB.

                    Comment


                      Kol kas visi AB ruožai Lietuvoje yra įrengti su trijų aspektų šviesoforais, t.y., šviesoforų seka iki užimto bloko yra žalia — geltona — raudona, ir pritaikyti 120 km/h greičiams. Kita vertus, norint padidinti greitį iki 160 km/h, stabdymo kelias iš esmės padvigubėja (pailgėja maždaug 1,8 karto). Žinoma, būtų galima išspręsti problemą tiesiog išretinant kas antrą šviesoforą, tačiau žymiai racionaliau būtų sistemą perdaryti į keturių aspektų su seka žalia — geltona-žalia — geltona — raudona. Tada apie užimtą bloką yra pranešama per dviejų blokų atstumą, o ne per vieną, ir to tikrai pakaks sustabdyti 160 km/h važiuojantį traukinį. Praktiškai visa esama infrastruktūra išliktų, tik, berods, pasikeičia lempų išdėstymo tvarka ir šviesoforo „smegenys“.

                      P.S. Didžiojoje Britanijoje problema buvo išspręsta analogiškai — kai prireikė padidinti traukinių greitį tiek, kad stabdymo kelias viršijo vieno bloko ilgį, į angliškąją šviesoforų sistemą buvo įvestas naujas „geltona-geltona“ aspektas, pranešantis apie raudoną signalą už dviejų blokų. Skirtumas tas, kad pas mus keturių aspektų sistema jau seniai sugalvota, dar tarybiniais laikais, tik Lietuvos teritorijoje netaikyta.
                      Paskutinis taisė Carnifex; 2011.01.04, 15:59. Priežastis: Palyginimas su DB

                      Comment


                        Šiauliuose berods keturženklė signalizacija.

                        Comment


                          Daugiausia problemų dėl 160 km/h greičio kelia ne signalizacijos tipas, o kelio profilis. Nuo Vilniaus iki Kaišiadorių yra daug kreivių, kuriomis neįmanoma važiuoti greičiau kaip 120 km/h greičiu. Tam, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau, būtina aukščiau iškelti išorinį bėgį, kad traukinių važiavimui neturėtų įtakos išcentrinės jėgos. Tačiau, tokiu keliu negalėtų važiuoti prekiniai traukiniai, kurių prekinių vagonų važiuoklė tam nepritaikyta. Idealiausias variantas šiuo atveju - nutiesti atskirą kelią keleiviniams traukiniams.

                          Comment


                            Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                            Daugiausia problemų dėl 160 km/h greičio kelia ne signalizacijos tipas, o kelio profilis. Nuo Vilniaus iki Kaišiadorių yra daug kreivių, kuriomis neįmanoma važiuoti greičiau kaip 120 km/h greičiu. Tam, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau, būtina aukščiau iškelti išorinį bėgį, kad traukinių važiavimui neturėtų įtakos išcentrinės jėgos. Tačiau, tokiu keliu negalėtų važiuoti prekiniai traukiniai, kurių prekinių vagonų važiuoklė tam nepritaikyta. Idealiausias variantas šiuo atveju - nutiesti atskirą kelią keleiviniams traukiniams.
                            tiesos yra, bet.... kažkur kažką girdėjau, bet ne viską supratau.
                            profilio įtaka daugiau atsiliepia kuro sąnaudoms tačiau tikrai neriboja greičio.
                            Kreivės turi įtakos greičiui, bet ir vėl čia ne viskas taip paprasta yra daugiau faktorių nei kad spindulys ir vieno bėgio paaukštinimas.
                            kad prekiniai traukiniai negalės važiuoti tokiu keliu yra visiška nesąmonė - galės, tačiau ......
                            Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                            Comment


                              Parašė aesde Rodyti pranešimą
                              kad prekiniai traukiniai negalės važiuoti tokiu keliu yra visiška nesąmonė - galės, tačiau ......
                              Sąmonė. Keleivinis ten lėks 160, o prekinis tik 80 ar net mažiau. Nors ir dėl didelės išorinio bėgio pakylos praktiškai jis nenuvirs, bet leistinos stabilumo ribos bus peržengtos. Kitaip sakant nutiesus tokį kelią jis neatitiks normų.

                              Comment


                                Parašė specialistas Rodyti pranešimą
                                Daugiausia problemų dėl 160 km/h greičio kelia ne signalizacijos tipas, o kelio profilis. Nuo Vilniaus iki Kaišiadorių yra daug kreivių, kuriomis neįmanoma važiuoti greičiau kaip 120 km/h greičiu. Tam, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau, būtina aukščiau iškelti išorinį bėgį, kad traukinių važiavimui neturėtų įtakos išcentrinės jėgos. Tačiau, tokiu keliu negalėtų važiuoti prekiniai traukiniai, kurių prekinių vagonų važiuoklė tam nepritaikyta. Idealiausias variantas šiuo atveju - nutiesti atskirą kelią keleiviniams traukiniams.
                                Nemanau, kad reikia visos atskiros trasos keleiviniams traukiniams nuo Vilniaus ir Kaišiadorių. Dabartinė atrodo pakankamai logiška, neskaitant įspūdingų kreivių Kaišiadorių-Žaslių tarpstotyje bei vingio prie Kaugonių. Negi nebūtų įmanoma tiesiog pertiesti abi tas atkarpas? Tada kreivių spindulys padidės ir nereikės kelti išorinio bėgio, vadinasi, galės važinėti ir prekiniai traukiniai.

                                Comment


                                  Parašė FeO Rodyti pranešimą
                                  Sąmonė. Keleivinis ten lėks 160, o prekinis tik 80 ar net mažiau. Nors ir dėl didelės išorinio bėgio pakylos praktiškai jis nenuvirs, bet leistinos stabilumo ribos bus peržengtos. Kitaip sakant nutiesus tokį kelią jis neatitiks normų.
                                  tamstos žiniai yra paaukštinimas yra ribotas.
                                  Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                                  Comment


                                    Parašė Carnifex Rodyti pranešimą
                                    Nemanau, kad reikia visos atskiros trasos keleiviniams traukiniams nuo Vilniaus ir Kaišiadorių. Dabartinė atrodo pakankamai logiška, neskaitant įspūdingų kreivių Kaišiadorių-Žaslių tarpstotyje bei vingio prie Kaugonių. Negi nebūtų įmanoma tiesiog pertiesti abi tas atkarpas? Tada kreivių spindulys padidės ir nereikės kelti išorinio bėgio, vadinasi, galės važinėti ir prekiniai traukiniai.
                                    Kreivių ištiesinimas yra geras dalykas, bet dar geresnis yra riedmenų techninė būklė. Juk kai važiuoja keleivinis, tai garso beveik nėra, o kai važiuoja prekinis, tai pastoviai girdisi, kaip iščiuožos daro "dym-bam-bum-bam". O iščiuožos bėgius laaabai gadina. Taip pat reikėtų kartas nuo karto šlifuotii bėgius (Lietuvoje tai kažkodėl nėra daroma), norint atstatyti reikiamą galvutės profilį.

                                    Comment


                                      Iščiuožoms taikomi reikalavimai apibriežti TNN taisyklėse, nemanau, kad jos viršija normas, o ir RAKP prietaisai visa tai fiksuoja ir techniškai netvarkingas traukinys vargu ar galėtu toli nuvažiuoti.

                                      Comment


                                        taip, max 150mm

                                        Parašė aesde Rodyti pranešimą
                                        tamstos žiniai yra paaukštinimas yra ribotas.

                                        Comment


                                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                          .........Taip pat reikėtų kartas nuo karto šlifuotii bėgius (Lietuvoje tai kažkodėl nėra daroma), ...........
                                          netiesa. nereguliariai, bet tai daroma.
                                          Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                                          Comment

                                          Working...
                                          X