Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Gal reikia vieną kartą atsisakyti tos gūdžios sovietinės praktikos, kai prekinis traukinys prasilenkimui stovi pirmame kelyje, o keleiviams reikia apeidinėti traukinį aplinkui, jei nėra tilto ar požeminės perėjos, nes keleivinis stoja antrame kelyje.
    „Sovietinė“ praktika čia niekuo dėta. Nepagarba keleiviams, ir tiek. Traukinių eismo grafikas turi būti sudarytas taip, kad jokių prekinių traukinių tarp keleivinės stoties (perono) ir keleivinio traukinio nebūtų; traukinių eismo grafiko, šiaip jau, turėtų būti laikomasi. Tai galioja ir prekiniams traukiniams.

    Prekiniam traukiniui pakliūti tarp keleivinio traukinio ir keleivinės stoties neleidžia ir Geležinkelių eismo taisyklės. Jei jau kitaip neišeina, turi būti numatyta tvarka Stoties knygoje, kaip išvengti, kad prekinis traukinys nepatektų tarp keleivinio traukinio ir keleivinės stoties. Pvz., lokomotyvas su prekinių vagonų sąstatu sustoja per kokius 10 m, kol praeis keleiviai (tokiu atveju užimamas iešmynas, kelio profilis gali būti taip pat nepalankus sustojusiam pr. traukiniui vėliau pajudėti). Jei tokie atvejai būtų laikomi grubiais pažeidimais ir už tai būtų griežtai baudžiama, tokia praktika išnyktų ir traukiniai pradėtų važiuoti kiek organizuočiau.

    Greitis 20 km/val gali būti, kai traukinys važiuoja pro draudžiantį šviesoforo signalą (dažniausiai dėl gedimų, kurie neleidžia įjungti leidžiamąjį signalą). Taip pat gali būti, kad dėl gedimo lokomotyvo šviesoforas „gaudo“ draudžiantį kodą, ir, jei važiuosi greičiau nei 20 km/val, traukinys užsistabdys automatiškai. Jei keleivinis traukinys priimamas į nespecializuotą kelią (tai galima tik labai išimtinais atvejais), jis, greičiausiai, važiuos į šoninį (atšakinį) kelią per 1/9 iešmą, todėl jo greitis bus ne didesnis 25 km/val. Jei per 1/11 (šonine kryptimi) – 40 km/val, jei iešmas yra iš R65 (bėgio svoris kg/m) – 50 km/val.

    Paneriai – gan bjauraus kelynų išvystymo stotis. Gali būti, kad ten ne ką ir pakeisi.

    Keleivinių traukinių maršrutinį greitį labai numuša keleivių įlaipinimo – išlaipinimo trukmė. Tą problemą sprendžia aukštos keleivinės platformos. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje tokių nėra.
    Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

    Comment


      Parašė specialistas Rodyti pranešimą
      Tam, kad galėtumei vertinti traukinių eismo organizavimo kokybę ir mėtytis "sovietinės praktikos" epitetais, reikėtų bent truputį apie tai išmanyti ir neuždavinėti kvailokų klausimų (O kam Kaune iš viso tas raudonai degantis šviesoforas? )
      Jeigu Kaune nebūtų tų raudonai degančių šviesoforų, atsirastų didelė tikimybė, kad elektrinis traukinys su visais keleiviais savo maršrutą baigtų Nemune arba buvusiame viešajame moterų tualete.
      Parašė specialistas Rodyti pranešimą
      Pirma siūlau įsigilinti į priežastis, dėl ko traukiniai esant tam tikromis sąlygomis važiuoja 20 km/h, tada galėsime tęsti diskusiją
      Kaune pagrindiniu keliu važiuojantis traukinys nestabdo iki tokio greičio ir važiuoja greičiau, nepaisant degančio raudono signalo? Kažkaip nesueina galai, nes mano GPS'as nemeluoja. Ir dėl pagrindiniu keliu važiuojančių traukinių greičio aš priekaištų neturiu. Bet į antrą kelią įvažiuojantys traukiniai velkasi. Koks skirtumas nuo pirmojo? Tai, kad reikia važiuoti per iešmą į šoninį (antrą) kelią. Kad iešmo tipas riboja greitį?
      Priežasčių aš nematau, kodėl traukinys turėtų nuo tunelio iki stoties vilktis 20 km/h greičiu. Niekas gi nesiūlo į stotį įvažiuti 80 km/h greičiu. 40 km/h būtų pats tas. Na nesibaigia geležinkelis ties Nemunu. Baigsis kontaktinis tinklas ir ką? Traukinys sustos už tilto, nes negaus el. energijos. Be to ten presideda įkalnė, toli "nepabėgs".

      Comment


        Jei nepyksit, turiu vieną klausimą: per kokį transportą reikia mažiausiai kalbėti per radijo ryšio aparatą-manevriniame lokomotyve? krovininiame/keleiviniame lokomotyve ar maršrutinį keleivinį traukinį (DR1A...), dirbant mašinistu ?
        Paskutinis taisė Furbo; 2010.11.01, 21:56.

        Comment


          Parašė Hitas Rodyti pranešimą
          Jei nepyksit, turiu vieną klausimą: per kokį transportą reikia mažiausiai kalbėti per radijo ryšio aparatą-manevriniame lokomotyve? krovininiame/keleiviniame lokomotyve ar maršrutinį keleivinį traukinį (DR1A...) ?
          Mažiausiai – DR1A, t.y., vedant bet kokį keleivinį traukinį. Jie dažniausiai važiuoja pagal tvarkaraštį. Pokalbiai radijo ryšiu prasideda, jei keleivinis traukinys nukrypsta, t.y., atsilieka, nuo tvarkaraštyje numatyto laiko. Labiausiai kalbėt radijo ryšiu reikia dirbant manevriniu lokomotyvu – kalbi su traukinių derintoju (konduktoriumi), stoties budėtoju, stoties tvarkdariu, kalnelio budėtoju, kelyno, parko budėtojais, lokomotyvų depo budėtoju, o jei išvažiuoji į tarpstotį, tai ir su traukinių eismo tvarkdariu.
          Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

          Comment


            Tik prie keleivinio iš pradžių niekas nė prisiliest neduos. Turėsi ilgai ir nuobodžiai su prekiniais atidirbti.

            Comment


              Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimą
              Tik prie keleivinio iš pradžių niekas nė prisiliest neduos. Turėsi ilgai ir nuobodžiai su prekiniais atidirbti.
              na truputi kitaip yra:
              jei dirbs padejeju dyz. traukinio ir pasius mokytis masinistu dyzeliuko
              tai jam gavus teises, po papildomu egzaminu , sekmingai gali vezt dyzeliuka.
              Ir tik silumvezio masinisto teises(gal reik ir dyzelio) turedamas ir igijes 1a klase gali vezti tarptautinius traukinius ar 17.19.21.18.20.22.
              Drąsa, išdidumas, kova už savo teises – pagrindiniai girtumo požymiai.

              Comment


                Parašė rakolioux Rodyti pranešimą
                na truputi kitaip yra:
                jei dirbs padejeju dyz. traukinio ir pasius mokytis masinistu dyzeliuko
                tai jam gavus teises, po papildomu egzaminu , sekmingai gali vezt dyzeliuka.
                Ir tik silumvezio masinisto teises(gal reik ir dyzelio) turedamas ir igijes 1a klase gali vezti tarptautinius traukinius ar 17.19.21.18.20.22.
                Jei tokių kitais metais liks - Šimonytė planuoja kitais metais traukinių susisiekimą pakeist autobusų ir taip surinkti papildomų 150 mln. į valstybės biudžetą...
                Paskutinis taisė Salvijus; 2010.11.03, 07:44.

                Comment


                  Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimą
                  Tik prie keleivinio iš pradžių niekas nė prisiliest neduos. Turėsi ilgai ir nuobodžiai su prekiniais atidirbti.
                  Tikrai taip. Tam, kad šilumvežio mašinistas galėtų valdyti keleivinius traukinius, privalo turėti ne žemesnę kaip II kvalifikacijos klasę, jo asmeninės ir dalykinės savybės nekelti abejonių ir pan. Valdyti keleivinius traukinius skiriami mašinistai tik praėję griežtą atranką.

                  Comment


                    Parašė Combat Rodyti pranešimą
                    „Sovietinė“ praktika čia niekuo dėta. Nepagarba keleiviams, ir tiek. Traukinių eismo grafikas turi būti sudarytas taip, kad jokių prekinių traukinių tarp keleivinės stoties (perono) ir keleivinio traukinio nebūtų; traukinių eismo grafiko, šiaip jau, turėtų būti laikomasi. Tai galioja ir prekiniams traukiniams.

                    Prekiniam traukiniui pakliūti tarp keleivinio traukinio ir keleivinės stoties neleidžia ir Geležinkelių eismo taisyklės. Jei jau kitaip neišeina, turi būti numatyta tvarka Stoties knygoje, kaip išvengti, kad prekinis traukinys nepatektų tarp keleivinio traukinio ir keleivinės stoties. Pvz., lokomotyvas su prekinių vagonų sąstatu sustoja per kokius 10 m, kol praeis keleiviai (tokiu atveju užimamas iešmynas, kelio profilis gali būti taip pat nepalankus sustojusiam pr. traukiniui vėliau pajudėti). Jei tokie atvejai būtų laikomi grubiais pažeidimais ir už tai būtų griežtai baudžiama, tokia praktika išnyktų ir traukiniai pradėtų važiuoti kiek organizuočiau.

                    Greitis 20 km/val gali būti, kai traukinys važiuoja pro draudžiantį šviesoforo signalą (dažniausiai dėl gedimų, kurie neleidžia įjungti leidžiamąjį signalą). Taip pat gali būti, kad dėl gedimo lokomotyvo šviesoforas „gaudo“ draudžiantį kodą, ir, jei važiuosi greičiau nei 20 km/val, traukinys užsistabdys automatiškai. Jei keleivinis traukinys priimamas į nespecializuotą kelią (tai galima tik labai išimtinais atvejais), jis, greičiausiai, važiuos į šoninį (atšakinį) kelią per 1/9 iešmą, todėl jo greitis bus ne didesnis 25 km/val. Jei per 1/11 (šonine kryptimi) – 40 km/val, jei iešmas yra iš R65 (bėgio svoris kg/m) – 50 km/val.

                    Paneriai – gan bjauraus kelynų išvystymo stotis. Gali būti, kad ten ne ką ir pakeisi.

                    Keleivinių traukinių maršrutinį greitį labai numuša keleivių įlaipinimo – išlaipinimo trukmė. Tą problemą sprendžia aukštos keleivinės platformos. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje tokių nėra.
                    Šiauliuose dažnai tenka matyti kai prekinis traukinys sustoja prie stoties budėtojo pastato ir laukia kol keleiviai praeis per perėją. Stebina ir tai, kad keleiviai ar šiaip žmonės kertantys geležinkelio bėgius, net neapsidairo. Galvoja jei yra "perėja", tai traukinys turi sustoti...

                    Comment


                      Tokioje stotyje kaip Šiauliai iš viso NETURĖTŲ krovininiai važinėti nei pirmu nei antru keliais. Trečiu galima būtų leisti. Bet į žmonių saugumą nusispjaut.

                      Comment


                        Na, taip, juo labiau, kad važiuodamas pirmu keliu ir sustodamas praleisti keleivius jis tikrai sugaišta daugiau laiko ir kuro, nei kad jei važiuotų trečiu keliu 40 km/h greičiu nestodamas ir nesukeldamas grėsmės keleiviams. Vėlgi, visiškas eismo kontrolieriaus nesusimąstymas, ką daro ir kas iš to išeina.

                        Žinioj, kai stotyje keleivinių traukinių nėra, tai tegul prekiniai važiuoja pagrindiniais keliais, nieko tame blogo. Tačiau tik ne tada, kai po bėgius laigo keleiviai.

                        Comment


                          O kada keleivių nėra? Tik naktį.

                          Comment


                            Sėdėjau vieną dieną nuo 12:00 iki 18:00 Šiaulių stotyje, nes daugiau nebuvo ką veikti, o slampinėti po miestą nesinorėjau, tai po pietų tikrai yra apie pusantros valandos pertrauka, kai jokie keleiviniai traukiniai nevažinėja, ir stotyje tuo metu buvo ne daugiau nei penki žmonės su manimi. Manau, kad tuo laiku pravažiuojantys prekiniai traukiniai tikrai niekam netrukdė. Tačiau mačiau tądien ir pavyzdį, kaip traukinys iš Mažeikių paleido keleivius tiesiai priešais atvažiuojantį prekinį, todėl tikrai suprantu, kad problema yra, ir už tokius dalykus žmogus, atsakingas už maršruto surinkimą, turėtų gauti labai grežtas tarnybines nuobaudas.

                            Comment


                              Dar vienas niuansas. Pėsčiųjų tiltu einantys žmonės labai mėgsta nusileisti ar pakilti laiptis į (iš) antrojo perono, o po to pereiti 1 ir 2 kelius, užuot lipus laiptais tilto gale. Tokių vaikštinėtojų yra pilna visą dieną.

                              Comment


                                Teisybė. Kodėl Šiaulių pėsčiųjų viadukas neturi vietos nusileisti į pirmąjį peroną - visiška paslaptis.

                                Comment


                                  Ten stovi tualeto ir dar kažkoks energetinis (transformatorinė???) pastatas.

                                  Comment


                                    Vilniuje taip pat nėra laiptų į pirmąjį peroną. Ten, atrodo, niekas netrukdo.

                                    Comment


                                      http://www.wikimapia.org/#lat=55.923...&z=18&l=24&m=s - nepanašu, kad tarp išvietės ir bėgių netilptų laiptai, analogiški tiems, kurie leidžiasi į antrą peroną.

                                      Comment


                                        Antra paslaptis ta, kad jis buvo neseniai perstatytas, t.y. nugriautas ir statytas kitas.
                                        Bet toks nulipimas sujungia pirmąjį peroną (1 kelią) su 2 (2 ir 3 keliu), jei tarkime pirmame ar antrame kelyje stovėtų traukinys, o iš trečiojo išvyktų kitas traukinys. Iš Šiaulių stoties kartais vienu metu išvyksta (atvyksta) daugiau nei vienas keleivinis traukinys.
                                        O dėl prekinių važiavimo, kai stotyje iš ties daug žmonių (tarkim prieš pat atvykstant greitajam Klaipėda-Vilnius traukiniui) ne kartą yra buvę, kad pravažiuoja krovininis traukinys, o tuomet keleiviai blaškosi, iš pirmo perono į antrą. Ir tada koks keleivis nenorėdamas nepraleisti traukinio gali netyčiom nepraleisti (tikrojo to žodžio prasme ) krovininio traukinio. Manau, protingiausia, kad krovininiai traukiniai važiuotų 3 ar dar tolimesniu keliu (nes 3-iame dažnai stovi dyzelinis traukinys). Tokios situacijos dažnos Šiaulių GS.

                                        Comment


                                          Vilniuje pirmasis peronas yra siauras ties paštu ir laiptams ten tiesiog nėra vietos. Be to, kad pėstieji nevaikščiotų per bėgius, tarp pirmo ir antro kelių yra tvora su vartais, kurie būna beveik visada uždaryti.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X