Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[VLRD-1]

Manau, kad užtvarai pervažose nepadės dėl visuomenės sąmoningumo trūkumo. Skubėjimas, rizikos neįvertinimas, girtuokliavimas yra dažniausi veiksniai lemiantys eismo įvykius geležinkelio transporte.
Saugumiečiai pakankamai gerai dirba savo darbą, kadangi gaisrai lokomotyvuose pastaruoju metu, kaip pats žinai yra dažnas reiškinys. Ir kamšyti savo darbo broką lokomotyvuose visokiais "makrofleksais", kurie tik palaiko degimą gaisro atveju yra nepateisinamas.

bent viena atveji, kur "makrofleksas" buvo gaisro zidiniu prasom isvardink?baikit lyginti senus lokomotyvus su Siemensais, uz kuriuos sumoketi simtai mln. o vokieciai LG per viena vieta permete
ir tik nereikia ginti saugumiecius, nors as ju ir asmeniskai pazistu, bet chebra "sh..." mala. gal per grieztai pasakiau, bet jie kaip musu policininkai, dirba ne i prieki, kad isvengti nelaimiu ir t.t., o tik vaziuoja, tikrina, baudzia ir raso,raso,raso...

[VLRD-1]

bet Specialiste,turit sutikti kad Gibraltaro oro uostas,tai pavyzdis kad viska galima, jei truputi iskisti nosi virs savo sukurto biurokratizmo

[specialistas]

bet Specialiste,turit sutikti kad Gibraltaro oro uostas,tai pavyzdis kad viska galima, jei truputi iskisti nosi virs savo sukurto biurokratizmo

Sutinku, tik reikia turėti už ką ir dėl ko. Galima vietoje pervažų viadukus pastatyti, ir saugos problema išnyktų. Galima ir geležinkelio stotis įrengti taip, kad ir 300 km/h važiuojantis traukinys nekels grėsmės žmonių saugai. Tik šios investicijos turi atnešti nors minimalią naudą, būti labai reikalingos. Vis dėl to tai yra didžiuliai pinigai ir juos kažkas turi uždirbti.

[Eimantas]

Minėtu atveju 100km/h vs. 120km/h stotyse nereikia didžiulių pinigų, o nauda akivaizdi.

[VLRD-1]

Sutinku, tik reikia turėti už ką ir dėl ko. Galima vietoje pervažų viadukus pastatyti, ir saugos problema išnyktų. Galima ir geležinkelio stotis įrengti taip, kad ir 300 km/h važiuojantis traukinys nekels grėsmės žmonių saugai. Tik šios investicijos turi atnešti nors minimalią naudą, būti labai reikalingos. Vis dėl to tai yra didžiuliai pinigai ir juos kažkas turi uždirbti.

nereikia jau iki 300 km/h, bet nesugebejimas pakeisti viena, kita instrukcija, isversta su klaidom vgtu studentais-stai kur problema.

[Al1]

Pinigų nėra? Negi sunku sukurpti projektą ir gauti ES lėšų saugumo gerinimui. Kompleksinį, ne vienai stočiai, o visoms, kur yra problemų.

[specialistas]

nereikia jau iki 300 km/h, bet nesugebejimas pakeisti viena, kita instrukcija, isversta su klaidom vgtu studentais-stai kur problema.

Vertindamas tamstos komentavimo stilių spėju, kad ir pats esi VGTU absolventas. Tad, kaip kuriamos įvairios taisyklės ar instrukcijos, susijusios su geležinkelių transportu, neblogai išmanai.
Iš tikrųjų VGTU potencialo sukurti kažką naudingo, moksliškai pagrįsto neturi ir neturėjo, kadangi didžioji dalis profesūros yra lobistai ir verslininkai, kurie už tam tikrą sumą pasiruošę "velniui sielą parduoti". Užsakius kažkokį darbą, įsijungia "studento" taktika - kuo mažiau įdėti darbo ir brangiai "prastumti". Šioje vietoje tamsta esi visiškai teisus - tai dažniausiai numetama gabesniam studentui, už geresnį pažymį, kadangi profesoriai dirbti tingi.

[specialistas]

Minėtu atveju 100km/h vs. 120km/h stotyse nereikia didžiulių pinigų, o nauda akivaizdi.

Kur ta akivaizdi nauda? Turi omenyje, kad keleivinis traukinys išvykęs iš Vilniaus į Klaipėdą galbūt atvyks 10 min. ankščiau? Tai dabartinėmis sąlygomis neduotų apčiuopiamo ekonominio efekto. Man, kaip keleiviui žymiai svarbiau yra tikslumas ir saugumas.
Tam, kad keleivinis traukinys pro stotį galėtų važiuoti 120 km/h, būtina išspręsti ne tik tų nelemtų autokelių ir geležinkelio susikirtimo vietų problemas, išstumdyti šviesoforus stočių pagrindiniuose keliuose, kad atstumai tarp jų tenkintų ilgesnio traukinio stabdymo kelio reikalavimus, pagrindiniuose keliuose iešmus ir jų dalis keisti dvigubai dažniau, nes tais pačiais bėgiais puškuoja sunkiasvoriai prekiniai traukiniai dėl ko iešmai žymiai greičiau dėvisi, ir nebetenkintų žymiai griežtesnių reikalavimų 120 km/h greičiui. Ir dar begalę kitų darbų atlikti.

Artimoje ateityje, kartu su pagrindinių geležinkelio linijų elektrifikavimo projektu (su ES fondų pagalba) bus padidintas ir traukinių važiavimo greitis. Planuojama, kad bent jau tarpstočiuose keleiviniams traukiniams turėtų būti padidintas iki 160 km/h.

[Carnifex]

Viena ausim girdėjau, kad iki 2020

[specialistas]

Kada tas būtų - artimiausioje ateityje?

Pačioje artimiausioje ateityje (per porą metų) - keleivinių traukinių didžiausio leistino greičio padidinimas iki 160 km/h kelio atkarpoje Kaišiadorys-Kaunas. Kitose vietose (tarp Vilniaus ir Kauno) kol kas tai riboja per mažas kreivių spindulys.

[specialistas]

Viena ausim girdėjau, kad iki 2020

Iš tikrųjų taip. Tikimasi, kad 2020 metais geležinkelio linijos Kena-Vilnius-Klaipėda ir Kaišiadorys-Kybartai bus elektrifikuoti.

[VLRD-1]

O kur geriausiai buvo ruošiami geležinkelių specialistai skirti Lietuvai ir Pabaltijui iki 1990 m.?
Kiek pamenu civilinės aviacijos specialistai - Rygoje.

BIIŽT - Gomelyje ir LIIŽT - dbr.Sankt-Peterburge

[VLRD-1]

Vertindamas tamstos komentavimo stilių spėju, kad ir pats esi VGTU absolventas. Tad, kaip kuriamos įvairios taisyklės ar instrukcijos, susijusios su geležinkelių transportu, neblogai išmanai.
Iš tikrųjų VGTU potencialo sukurti kažką naudingo, moksliškai pagrįsto neturi ir neturėjo, kadangi didžioji dalis profesūros yra lobistai ir verslininkai, kurie už tam tikrą sumą pasiruošę "velniui sielą parduoti". Užsakius kažkokį darbą, įsijungia "studento" taktika - kuo mažiau įdėti darbo ir brangiai "prastumti". Šioje vietoje tamsta esi visiškai teisus - tai dažniausiai numetama gabesniam studentui, už geresnį pažymį, kadangi profesoriai dirbti tingi.

matomai pats esi LIIŽT'o vaikas?

[Salvijus]

BIIŽT - Gomelyje ir LIIŽT - dbr.Sankt-Peterburge

O arčiau nieko stipresnio nebuvo? RPI neruošė? Tame pačiame mieste juk buvo Pabaltijo geležinkelių valdyba.

[Salvijus]

Iš tikrųjų taip. Tikimasi, kad 2020 metais geležinkelio linijos Kena-Vilnius-Klaipėda ir Kaišiadorys-Kybartai bus elektrifikuoti.

Labai tolima ateitis - iki to laiko viskas gali pasikeisti. Kaip ir su RailBaltica - kur buvo/yra tik kalbama.

[Zorro]

O arčiau nieko stipresnio nebuvo? RPI neruošė? Tame pačiame mieste juk buvo Pabaltijo geležinkelių valdyba.

Rygoje buvo LIIŽT'o filialas.

[VLRD-1]

O arčiau nieko stipresnio nebuvo? RPI neruošė? Tame pačiame mieste juk buvo Pabaltijo geležinkelių valdyba.

o kur dar arciau, nuo Vilniaus iki Gomelio tik 450 km, iki Rygos 300 km, bet tarybiniais laikais daugiau specialistu i Pabaltijos gel. buvo siunciama is LIIŽT'o, iš Gomelio reciau, nes pagal paskyrima jie siunte labiau i Bel.ZD arba i Ukraina. i Lietuva grizdavo tik tie,kurie buvo siunciami mokslams jau is darbovietes arba turintis seimas Lietuvoje.

[Combat]

matomai pats esi LIIŽT'o vaikas?

Kaži. ЛИИЖТ profesoriai karstuose apsiverstų pamatę tokius savo „vaikus“ su pasamprotavimais, ko reikėtų, kad traukiniai galėtų važiuoti 120km/val greičiu Lietuvoje. Bet kokiu atveju, ten politikų neruošė.

[VLRD-1]

Kaži. ЛИИЖТ profesoriai karstuose apsiverstų pamatę tokius savo „vaikus“ su pasamprotavimais, ko reikėtų, kad traukiniai galėtų važiuoti 120km/val greičiu Lietuvoje. Bet kokiu atveju, ten politikų neruošė.

patikek, yra Lietuvoje tu vaiku, daug kas distanciniu budu ar kaip ten vadinasi, neakivaizdziai, studijuoja...

[Combat]

patikek, yra Lietuvoje tu vaiku, daug kas distanciniu budu ar kaip ten vadinasi, neakivaizdziai, studijuoja...

Aš ir neteigiu, kad nėra. Sakau tik tiek, kad jie yra aukšto lygio geležinkelių inžinerijos specialistai ir tikrai nesamprotautų taip, kaip vienas čia forumiečių apie tai, ko reikėtų, kad traukiniai Lietuvoje važiuotų 120 km/val.. .. Manau, kad „specialistas“ LIIŽTą tik fotonuotraukoj matė. . . .