Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[Carnifex]

Sustojimas Kazlų Rūdoje kaip bebuvęs, bet kad ir tų traukinių šeši per dieną, neskaitant kokio atsitiktinio rinktinio iš Marijampolės į Kauną ar atgal. Juk įprastai 1/18 iešmai montuojami tik stotyse su dideliu eismo intensyvumu. Manau, kad kaip tik intensyvumas, o ne mitologinis „saugumas“ yra priežastis, kodėl Kauno stoties kelyne I ir II keliai sujungti 1/11 iešmu - kai atidarytas aplinkkelis per Rokus, kertančių be sustojimo stotį traukinių praktiškai nebūna, tik negrafikiniai prekiniai. Iešmas prieš tunelį - kitas reikalas, už jo dar nemenką galą tenka pavažiuoti, todėl čia greitis dar yra aktualus.

[specialistas]

Ir tegul nesako, kad kokius Kūlupėnus 100km/h, o ne 120km/h reikia pravažiuoti dėl saugumo. Argumentas dėl dvigubai brangesnės 1/18 iešmų eksploatacijos irgi nerimtas.

Eimantai, atvažiuok kada nors į Lentvario ar Kaišiadorių stotį ir atkreipk dėmesį, kaip keleiviai, atvykę elektriniu traukiniu (vykstančiu Kauno kryptimi), išlipę iš traukinio elgiasi. Tik vienetai naudojasi pėsčiųjų tiltu ar požemine perėja. Visi kiti, apimti bandos instinkto ropoja per bėgius net nesidairydami. Valdydamas traukinį mašinistas iki 100 km/h greičiu, laiku pastebėjęs dar gali staigiai sustabdyti traukinį prieš bandą.
Keisčiausia tai, kad bandos daugumą dažniausiai sudaro ne jaunimas, o pagyvenę žmonės. Tam, kad galėtume saugiai važiuoti greičiau, būtina į infrastruktūrą investuoti milžiniškas lėšas (aptverti geležinkelį, visose geležinkelio stotyse įrengti pėsčiųjų tiltus ar požemines perėjas ir kt.), kadangi traukiniui važiuojant 160 km/h greičiu ir tarkime pervažoje susidūrus su žioplo ar girto vairuotojo vairuojamu automobiliu, viskas gali baigtis ne tik lokomotyvo apgadinimu, bet ir traukinio nuriedėjimu nuo bėgių.

[Eimantas]

Na gerb. SPECIALISTAS,

gal ka nors trumpai(keleta sakynuku) apie permainas LT-2, ir liudna dalies personalo ateiti?!
Kokios siu permainu priezastys ir t.t.???

O kokios permainos laukia?

[Wycka]

Lentvario ar Kaišiadorių stotyse atkreipk dėmesį, kaip keleiviai, atvykę elektriniu traukiniu (vykstančiu Kauno kryptimi), išlipę iš traukinio elgiasi. Tik vienetai naudojasi pėsčiųjų tiltu ar požemine perėja. Visi kiti, apimti bandos instinkto ropoja per bėgius net nesidairydami. Valdydamas traukinį mašinistas iki 100 km/h greičiu, laiku pastebėjęs dar gali staigiai sustabdyti traukinį prieš bandą.

Jeigu pėsčiasis eina per gatvę ne per perėją arba degant raudonam šviesoforo signalui ir visa tai mato policijos pareigūnas, jis baudžia pažeidėją pinigine bauda (berods nuo 20Lt). Kodėl niekas nebaudžia einančius per bėgius ne tam skirtoje vietoje?

[Eimantas]

Eimantai, atvažiuok kada nors į Lentvario ar Kaišiadorių stotį ir atkreipk dėmesį, kaip keleiviai, atvykę elektriniu traukiniu (vykstančiu Kauno kryptimi), išlipę iš traukinio elgiasi. Tik vienetai naudojasi pėsčiųjų tiltu ar požemine perėja. Visi kiti, apimti bandos instinkto ropoja per bėgius net nesidairydami. Valdydamas traukinį mašinistas iki 100 km/h greičiu, laiku pastebėjęs dar gali staigiai sustabdyti traukinį prieš bandą.
Keisčiausia tai, kad bandos daugumą dažniausiai sudaro ne jaunimas, o pagyvenę žmonės. Tam, kad galėtume saugiai važiuoti greičiau, būtina į infrastruktūrą investuoti milžiniškas lėšas (aptverti geležinkelį, visose geležinkelio stotyse įrengti pėsčiųjų tiltus ar požemines perėjas ir kt.), kadangi traukiniui važiuojant 160 km/h greičiu ir tarkime pervažoje susidūrus su žioplo ar girto vairuotojo vairuojamu automobiliu, viskas gali baigtis ne tik lokomotyvo apgadinimu, bet ir traukinio nuriedėjimu nuo bėgių.

Specialiste, atvažiuok kada į Kūlupėnus, Šateikius, Raudėnus ar Dotnuvą ir pamatysi minias pagyvenusių žmonių, tik ir besikėsinančių pereiti ne vietoje bėgius. Ne apie 160 km/h Kaunas-Vilnius atkarpoje kalba, o apie nuolatinį traukinio Vilnius-Klaipėda stabdymą.

[Al1]

O kas trukdo įrengti tvoras tarp kelių Lentvaryje?

[Combat]

/\ Ar kas nors galėtų paprastais žodžiais paaiškinti, kuo ta 1/18 iešmo ekploatacija yra brangesnė už 1/11? Tai kiek tada brangesnė būtų 1/22 eksploatacija?

Galiu. 1/18 reiškia, kad vieno žingsnio tarpą tarp iešmo ašių pasieksi nužingsniavęs 18 žingsnių nuo iešmo matematinio centro (iešmo matematinis centras – vieta, kur susikerta iešmo ašys). Santykis išlieka toks pat, kuo bematuotum; galima kad ir pėdom atsimatuoti atsistojus ant kryžmės šerdies.

1/18 yra automatiškai ilgesnė nei 1/11, reikia daugiau vietos, o jei tokių iešmų stotyje būtų daug – labai pailgėtų stoties žiotys, išsitęstų iešmynas, adekvačiai padidėtų aptarnaujamos teritorijos aptarnavimo sąnaudos, reikėtų atlikti ilgesnius pusreisius manevruojant traukinio sąstatą – daugiau suvartoto kuro, reidmenų susidėvėjijmo, ilgesnė operacijų trukmė.

1/18, kaip ir visi, taip vadinamo, austriško tipo iešmai, yra be pošaknio (smailė neatskirta nuo tolimesnio bėgio sandūra). Smailes perjungiant – lankstoma smailė su visu bėgiu. Kadangi reikia lenkti bėgį, reikia daugiau jėgos, greičiau dyla iešmo pavaros mechanizmai. Išsidėvėjus nedideliam smailės gabaliukui, reikia keisti visą smailės bėgį ir bėgį, prie kurio ta smailė priglunda, pvz., iešmuose 1/22 smailių ilgis siekia net 21,9 m, kai 1/11 smailės su pošakniu – 8,298 m (iešmuose su su pošakniu, pakanka ištvarsliuoti sandūrą, išimti susidėvėjusią smailę ir pakeisti kita, dažniausiai keičiama kartu su bėgiu, prie kurio smailė priglunda). 1/18 iešmas taip pat yra labai jautrus – smailės turi veik ne preciziškai priglusti prie rėminio bėgio (įsivaizduok sniegą, deformacijas kintant temperatūriniam režimui, taip pat ir nuo dinaminių apkrovų veikiant riedmenims); iešmo taisyklingą geometriją yra sudėtinga išsaugoti, todėl daug dažniau tokį iešmą reikia „krapštyti, taisyti“, ir pan. Tolėliau nuo pavaros variklio yra stiprintuvas, kuris spyruoklių pagalba padeda permesti smailes (sulenkti bėgį), kai iešmas perjungiamas į kitą padėtį. Kad stiprintuvas suveiktų, iešmo smailė turi gulėti ant visų pagalvėlių, jos turi būti visada suteptos; antru atveju stiprintuvas nepajėgia perstumti smailę į kitą padėtį iki galo; fiksuojamas gedimas, stovi traukiniai. Yra problemų ir patį iešmą keičiant – daug kasimo darbų, mechanizacijos, žmonių, kadangi reikia įsitekti į kokias 5 - 8 val.

1/18 ir didesnio kryžmėženklio iešmus rekomenduotina kloti ten, kur pageidautina išlaikyti greitį. Bet dar esant Pabaltijo geležinkeliams ten, kur įmanoma, 1/18 išėmė ir suklojo 1/11, nes su 1/18 buvo per daug knisliavos.

Apie iešmus radau neblogą tekstą čia

[Combat]

Pats iešmas dėl savo konstrukcinių ypatybių yra ženkliai brangesnis ir jo mazgų susidėvėjimo leistinos ribos yra žymiai siauresnės. Kad traukinukai galėtų saugiai jais važiuoti 80 km/h greičiu, smailes, kryžmes, gretbėgius ir kitus mazgus būtina keisti žymiai dažniau nei 1/11 iešmų.

Vėl rašai „с бодуна“. Skaityk čia 12 psl. darbas rimtas.

O jei praktikoje tie iešmai keičiami dažniau, nei rikėtų, išvada – atmestina eksploatacija.

[specialistas]

Specialiste, atvažiuok kada į Kūlupėnus, Šateikius, Raudėnus ar Dotnuvą ir pamatysi minias pagyvenusių žmonių, tik ir besikėsinančių pereiti ne vietoje bėgius. Ne apie 160 km/h Kaunas-Vilnius atkarpoje kalba, o apie nuolatinį traukinio Vilnius-Klaipėda stabdymą.

Eimantai, tai nėra išskirtinės geležinkelio stotys, kadangi savo laiku man asmeniškai teko daug nervų pagadinti, kai į garsinius signalus per bėgius ropojantis žmogelis visiškai nereaguoja. Ypač tai dažnai pasitaikydavo tarpstotyje Pauostis - Klaipėda. Traukinį valdančiam mašinistui šiuo atveju itin sudėtinga priimti sprendimą: ar naudoti staigųjį traukinio stabdymą, ar laukti kol per bėgius einantis žmogus sureaguos į garsinius signalus ir pasitrauks nuo kelio.

[Eimantas]

Mano išvardintose stotyse tik katinas prie stoties kampo saulėje šildosi. Apie kieno saugumą kalba, jei dėl saugumo ten mažinamas greitis?

[specialistas]

O kokios permainos laukia?

Neįžvelgiu, kad ateityje LT-2 būtų kažkokios esminės permainos. Gali tik sumažėti šilumvežių remonto apimtys.

[specialistas]

Mano išvardintose stotyse tik katinas prie stoties kampo saulėje šildosi. Apie kieno saugumą kalba, jei dėl saugumo ten mažinamas greitis?

Jeigu pačiam tektų valdyti traukinį tavo išvardintomis stotimis, susidarytum kitokią nuomonę.

[Eimantas]

Prašom konkrečiais argumentais, nes tikrai įdomu kodėl būtina drožti TEP'us ir ilginti važiavimo laiką. O kodėl tada tarpstočiuose dėl žmonių nemažinamas greitis, nes tikrai yra daug vietų, kur žmonių daugiau nei minėtose kaip pvz. stotyse.

[iChiaz]

Sveiki, gal kas turite pdf, word ar kitu formatu kokia nors knygute apie gelezinkelio eismo taisykles, svarbu kad butu zenklu reiksmes? Arba gal zinote kur pirkti? Aciu uz pagalba.

[Carnifex]

http://www.google.com/search?hl=lt&s...B3+si&gs_rfai=

Pirmos trys nuorodos rezultatais gal ir nedžiugina, bet ketvirtoji kaip tyčia ir yra tos taisyklės DOC formatu.

http://www.vgi.lt/Images/egzaminai/SM_GST.DOC

Linkiu sėkmės naudojantis šiuolaikiškomis informacijos paieškos priemonėmis.

[Wycka]

Sveiki, gal kas turite pdf, word ar kitu formatu kokia nors knygute apie gelezinkelio eismo taisykles, svarbu kad butu zenklu reiksmes? Arba gal zinote kur pirkti? Aciu uz pagalba.

Nueik į VGTU knygyną (Pylimo/Trakų gatvių kampas) arba į LG muziejų (Mindaugo g. 15) ir ten rasi pirkti knygą „Geležinkeliai. Bendrasis kursas“, išleista 2009 metais. Labai patogu, nes knygoje visa bendroji teorija vienoje vietoje ir viskas lietuviškai

[VLRD-1]

as manau, kad jeigu pradedame kalbeti apie eismo sauguma,tuomet visu pirma reiketu grazinti slagbaumus i visas pervazas. pamastymai apie zmoniu sauguma stotyse netenka prasmes, kai matome statistika, stoties ribose pas mus mirtinu atveju kiekis minimalus, nematau jokio skirtumo saugumo atzvilgiu leisti ta pati keleivini 100 km/h ir 120km/h greiciu, tol kol masinistai bus verciami rasyti pasiaiskinimus uz kiekviena stabdyma keliones metu, tol "stabdyti ar nestabdyti" pasirinkimas bus sunkiai jiems priimamas, o tokiu atveju 20 km/h greicio skirtumas nieko neduoda. Galu gale, kas liecia saugaus darbo organizavimo noriu pateikti Gibraltaro oro uosto pavyzdi, kur pakilimo-nusileidimo taka kerta automagistrale, darbas organizuotas taip,kad nesant kitokia galimybei organizuota butent taip. Patariu gelezinkelio saugumieciams skirti savo entuziazma butent tokiu klausimu sprendimams, o ne komisiskai ieskoti degias putas lokomotyve ir t.t., ziureti i tokius veikejus juokinga

[tricky_kid]

Reikia tiesiog peronus normalaus aukščio padaryti, o jiems pasibaigus tvorelę 250 m įrengti ir tada nebaisūs jokie bėgiais stotyse šliaužiojantys pensininkai. Nebent tada jie pradės nardymo sportą nuo 1-1,5m aukščio peronų...

Ir šiaip lengviau į traukinius įlipti būtų.

[specialistas]

as manau, kad jeigu pradedame kalbeti apie eismo sauguma,tuomet visu pirma reiketu grazinti slagbaumus i visas pervazas. pamastymai apie zmoniu sauguma stotyse netenka prasmes, kai matome statistika, stoties ribose pas mus mirtinu atveju kiekis minimalus, nematau jokio skirtumo saugumo atzvilgiu leisti ta pati keleivini 100 km/h ir 120km/h greiciu, tol kol masinistai bus verciami rasyti pasiaiskinimus uz kiekviena stabdyma keliones metu, tol "stabdyti ar nestabdyti" pasirinkimas bus sunkiai jiems priimamas, o tokiu atveju 20 km/h greicio skirtumas nieko neduoda. Galu gale, kas liecia saugaus darbo organizavimo noriu pateikti Gibraltaro oro uosto pavyzdi, kur pakilimo-nusileidimo taka kerta automagistrale, darbas organizuotas taip,kad nesant kitokia galimybei organizuota butent taip. Patariu gelezinkelio saugumieciams skirti savo entuziazma butent tokiu klausimu sprendimams, o ne komisiskai ieskoti degias putas lokomotyve ir t.t., ziureti i tokius veikejus juokinga

Manau, kad užtvarai pervažose nepadės dėl visuomenės sąmoningumo trūkumo. Skubėjimas, rizikos neįvertinimas, girtuokliavimas yra dažniausi veiksniai lemiantys eismo įvykius geležinkelio transporte.
Saugumiečiai pakankamai gerai dirba savo darbą, kadangi gaisrai lokomotyvuose pastaruoju metu, kaip pats žinai yra dažnas reiškinys. Ir kamšyti savo darbo broką lokomotyvuose visokiais "makrofleksais", kurie tik palaiko degimą gaisro atveju yra nepateisinamas.

[Carnifex]

Tikrai taip, stotyse, kuriose yra intensyvus keleivių judėjimas ir yra tilteliai ar požeminės perėjos, tvoros yra būtinos. Štai kad ir Kaune yra tvoros, ir keleiviai naudojasi požemine perėja kaip pridera. Nebūtų tvorų - nesinaudotų. Manau, kad Lentvaryje, Palemone ir Kaišiadoryse šių tvorų reikia ne ką mažiau. O visokiose stotys prie kaimų, kur keleivių srautas nedidelis, jokios naudos iš to sulėtėjimo nėra, nes nėra nuo ko saugotis. Pervažose, sakyčiau, daugiau pavojų, ir 120 km/h linijose (ką kalbėti apie 160 km/h linijas ateityje) jų turėtų būti minimaliai arba visiškai nebūti.

O aukštinti peronus gal ir gera mintis, bet tada į dviaukščius elektrinius traukinius teks lipti žemyn