Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[RAW]

Nu gerai, o jeigu vyksta kelio darbai ir eismas vyksta tik vienu dvikelio keliu, tai iš vienos pusės jis bus taisyklingas kažkuriai stočiai, pvz: ruože Kyviškės-Kena, remontas vyksta nelyginiame kelyje, t.y. vykstant iš Kenos į Kyviškes. Tai tokiu atveju iš Kyviškių vistiek nebus galima išleisti traukinio pagal išimtinį, ar aš klystu?

[LT-1]

Nu gerai, o jeigu vyksta kelio darbai ir eismas vyksta tik vienu dvikelio keliu, tai iš vienos pusės jis bus taisyklingas kažkuriai stočiai, pvz: ruože Kyviškės-Kena, remontas vyksta nelyginiame kelyje, t.y. vykstant iš Kenos į Kyviškes. Tai tokiu atveju iš Kyviškių vistiek nebus galima išleisti traukinio pagal išimtinį, ar aš klystu?

Jei vienas kelias uzdarytas, kitu galima leisti pagal sviesoforo signalus taisyklingaja kryptimi. Taisyklingaja kryptimi galima ir pagal isimti signala isleisti (jei neimanoma ijungti isleidziamojo sviesoforo). Taciau jei vienas kelias uzdarytas, o kitu irengta dvipuse automatine blokuote (viena kelia uzdarius, cia gaunasi kaip vienkelis tarpstotis su irengta AB ), pagal taisykles jau draudziama isleidineti pagal isimtini signala, nesvarbu, taisyklinguoju ar netaisyklinguoju keliu vaziuos traukinys. Jei dvipuse automatine blokuote neirengta, netaisyklingaja kryptimi galima isleisti tik eisma tvarkant telefono rysiu. Eisma organizuojant siuo rysiu, jokie signalai (tame tarpe ir isimtinis) negalioja.

[RAW]

Ačiū, dabar aiškiau

[Eimantas]

Gal kas žinot, ką ten remontuoja Šiaulių - Kretingos ruože, kad jau mėnesį laiko antradieniais ir trečiadieniais nevažiuoja tr. nr. 19 ir 20 Vilnius - Klaipėda - Vilnius? Nevažiuos ir pirmus du gruodžio antradienius ir trečiadienius.

Kloja ilgabėgius, pakeitė kelias pralaidas.

[Eimantas]

Atkelti ir (ar) nukopijuoti pranešimai iš temos Geležinkeliai Lietuvoje.

[DSaulius]

O tai dar buna gaisriniai vagonai ?

[rakolioux]

Atvaizdas


O tai dar buna gaisriniai vagonai ?
Atvaizdas


Atvaizdas

taip vadinamas
priesgaisrinis.

[LT-1]

Atvaizdas


O tai dar buna gaisriniai vagonai ?
Atvaizdas


Atvaizdas

Buna ne gaisrinis vagonas, o visas gaisrinis traukinys.
Tokie yra ir Lietuvoje. Trumpai papasakosiu apie gelezinkelio "specialiasias tarnybas"
Lietuvos gelezinkeliuose, kaip ir kitu saliu gelezinkeliuose, yra specialus traukiniai, skirti atkurti traukiniu eisma po avariju, katastrofu ir t.t. Lietuvoje yra 4 tokie traukiniai. Jie vadinami pagalbiniais traukiniais (kitaip sakant avariniais). Jie Lietuvoje dislokuoti Vilniuje, Kaune, Siauliuose ir Klaipedoje. Dabar i siu traukiniu sudeti ieina ir gaisriniai traukiniai (sovietmeciu ir nepriklausomybes pradzioje iki reorganizacijos gaisriniai traukiniai buvo kaip atskiri vienetai, paskui buvo prijungti prie pagalbiniu traukiniu).
Avarini traukini paprastai sudaro 2 kranai, keleivinis vagonas irangai ir darbininkams, taip pat keletas platformu, ant kuriu taip pat vezamasi ir pora galingu viksriniu vilkiku (dazniausiai su tanko vaziuokle). Sie vilkikai reikalingi tam, kad prie krano atitemptu nuvirtusius ir toliau nuo begiu avarijos metu atsidurusius vagonus. Kai atitempia juos prie begiu, jau tada gali juos savo strele paiekti gelezinkelio kranas. LG turi tokius 8 kranus (kaip ir minejau, po du kiekviename traukinyje). 6 is ju yra 80 tonu keliamosios galios, 2 - 120 tonu. Pastaruosius turi Kauno ir Klaipedos pagalbiniai traukiniai. Sie kranai, beje, yra seni, taciau gerai priziurimi tarnauja iki siol.. Su tokia keliamaja galia nieko jau nenustebinsi, be to ju streles ir paprastos, neteleskopines. Yra planu LG isigyti ir siuolaikisku kranu, taciau tai ateities planai.
Gaisrini traukini paprastai sudaro gaisrinis vagonas (dazniausiai keleivinio vagono bazeje), kuriame yra siurbliai ir kita reikalinga iranga gaisrams gesinti, taip pat patalpos darbuotojams. I traukinio sudeti paprastai iseina 1-4 cisternos su vandeniu (kievienoje apie 70 tonu vandens). Taip pat pagalbinio traukinio imone (cia jau turiu omenyje ne traukini, o strukturini padalini, kuris pavadinima turi toki pati kaip ir traukinys) turi (bent jau Vilniuje turejo) nuosavus gaisrinius automobilius. Kilus gaisrams gelezinkeliuose, jie padeda miesto gairsininkams, o kartais uztenka tik ju, LG gaisrininku.
Dabar apie siu traukiniu darbo organizavima - ivykus kazkokiam ivykiui, informacija gaves LG Eismo valdymo tarnybos budetojas duoda nurodyma isvykti pagalbiniui (ar gaisriniui) traukiniui. Darbo dienomis sie traukiniai po isakymo isvykti gavimo turi buti pasiruose isvykti po 40 min., o svenciu dienomis - po 50 min. Siam traukiniui lokomotyvas pateikiams arciausiai esantis - jei depe yra - duodamas is depo, jei nera - stabdomas ir paliekamas bet kuris krovininis (ar keleivinis (!!) traukinys, ir lokomotyvas varomas tempti pagalbini (gaisrini) traukini. Beje, kad keleivinis lokomotyvas butu duodamas nepamenu tokio atvejo, bet pagal taisykles, jei butu labai rimtas ivykis, taip butu elgiamasi. Isvyke avariniai traukiniai turi pirmuma pries bet kokius kitus traukinius, nesvarbu, ar tai keleivinis ekspresas, ar prekinis - visiskai nesvarbu.
Gaisriniai traukiniai beje isvyksta retai, nes jie gali pagelbeti gesinant tik labai dideli gaisra gelezinkelio objektuose, prie kuriu galima privaziuoti begiais. Be to, kol jie atvyktu i paskirties vieta, nutolusia nuo siu traukiniu dislokacijos vietos, praeitu nemazai laiko - kartais ir 1-4 val. Todel paprastai kvieciama salia esancio miesto PGT, o paskui jau ji papraso jei reikia ir gaisrinio traukinio. Rimesni darba gaisrinia traukiniai turejo berods pries 2-3 metus, kai Gaiziunuose uzsidege kelios cisternos su benzinu. Tada buvo issiusti net 2 - Kauno ir Vilniaus gairsiniai traukiniai.
Taip tiek trumpai apie apie siuos specialius traukinius..

Ir keletas foto:

Vilniaus pagalbinio traukinio kranai:




LG gaisrinis ZIL'as:

[X3dO]

Kaip ten su ta elektrine pavara?Gal kas galetu paaiskinti,nes maciau kad kazkas rase jog lokomotyvai yra su elektrinemis pavaromis

[LT-1]

Kaip ten su ta elektrine pavara?Gal kas galetu paaiskinti,nes maciau kad kazkas rase jog lokomotyvai yra su elektrinemis pavaromis

Na labai paprasta ta elektrine pavara - dyzelinis vaiklis suka elektros generatoriu, o sis savo ruoztu tiekia elektros energija traukos varikliams, esantiems ant kiekvienos lokomotyvo asies.

[Vytautas_LT]

/.../ taip pat keletas platformu, ant kuriu taip pat vezamasi ir pora galingu viksriniu vilkiku (dazniausiai su tanko vaziuokle).

[RAW]

Dabar kai Kirtimuose nori perstatyti įleidžiamąjį šviesoforą arčiau Vilniaus pusės, kad motrisei nereikėtų važiuoti toliau dėl autoblokuotės, tai iškilo klausimas, o negalima su krivūle išleisti?

[disident]

Ir keletas foto:

Vilniaus pagalbinio traukinio kranai:
http://www.talpykla.com/files/3997/P...822_122249.jpg


http://www.talpykla.com/files/3997/P...822_122541.jpg

O tai kaip tas kranas vežamas elektrifikuotu geležinkelio keliu? Ar tiesiog jis būna šalia laidų, ar kažkaip nusileidžia? Ar paprasčiausiai naudojamas tik neelektrifikuotuose geležinkeliuose?

[DSaulius]

Tai aisku kad nusileidzia elementaru Vatsonai

[udrius]

Dabar kai Kirtimuose nori perstatyti įleidžiamąjį šviesoforą arčiau Vilniaus pusės, kad motrisei nereikėtų važiuoti toliau dėl autoblokuotės, tai iškilo klausimas, o negalima su krivūle išleisti?

Nekvailiok - pirma tokią sistemą reikia turėti, nes visur ji yra išardyta. Kiek žinau ji liko tik tarp Alkiškių geležinkelio stoties ir cemento gamyklos...

[LT-1]

Nekvailiok - pirma tokią sistemą reikia turėti, nes visur ji yra išardyta. Kiek žinau ji liko tik tarp Alkiškių geležinkelio stoties ir cemento gamyklos...

Jei turi omenyje ta senaja - elektrine - krivuline sistema, tada kyla sekantis klausimas - tai gal ir silumvezius statykime i rerzerva, o garvezius (aisku jei ju turetume veikinaciu) leiskime traukiniu tampyti Butu istisas muziejus, nes tiek ta sistema (elektrokrivuline), tiek ir garinis lokomotyvas yra is praejusios eros Juos naudoti butu ypatingai brangu ir neefektyvu.
Jei turi omenyje raktine krivule, tai irgi yra nepatogu - kas ja nesios kaskart masinistui? O ji beje skirta ukiniams (reciau kitiems) traukiniams i tarpstoti isvykti. Kai ji istraukiama is stoties budetojo pulto ir atiduodama masinistui, nei vienos stoties, ribojancios ta tarpstoti, budetojas negales ijungti leidziamuju signalu i ta tarpstoti. Tai bus galima padaryti tik tuomet, kai raktas-krivule bus grazintas i pulta. Beje, tas raktas-krivule yra visiskai nepanasus i ta tikraja senaja krivule. Tai viso labo paprasciauias raktas (gal kiek kitoks nei durims rakinti), prie kurio pritvirtinta metaline lentele su tarpstocio pavadinimu.

[RAW]

Taip, turiu omeny raktinę krivūlę. Nu pvz, kelyno budėtojas galėtų nešioti.

[LT-1]

Taip, turiu omeny raktinę krivūlę. Nu pvz, kelyno budėtojas galėtų nešioti.

Na nepyk, bet cia tikrai parinkai visiskai neracionalu varianta Nuo traukinio isvykimo vietos is Vilniaus iki Vilniaus stoties budetojo pastato turbut nepilnas puskilometris kelio. Nunesti rakta reiketu apie 5-10 min. Taip pat kol raktas neparnestas (o tai irgi uztruktu 5-10 min), nebutu galima is Kirtimu link Vilniaus paleisti kito kokio nors traukinio. Jau kur kas geresnis variantas motrisei iki Kirtimu nuvykti.
Beje, jau sviesoforo perstatymo Kirtimuose darbai i pabaiga eina.

[RAW]

Nepykstu, tiesiog norėjau sužinoti, ar teoriškai tai yra įmanoma

[Darius555]

Sveiki, noreciau paprasyti kad papasakotumet apie radijo stoteles naudojamas lokomotyvuose, domintu tarkim kur antenos buna pastatytos, su kuo masinistas turi radijo rysi kelioneje - tvarkdariu, artimiausia stotimi ar pan.. Ar tarkim yra tokiu ruozu kur radijo stotys neveikia?

Dekui