Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir Europoje

[Wycka]

Lietuvoje kartais buvo sakoma: "Jeigu ne... tai gyventume kaip Suomijoje". Tai štai - Suomija jau nuo 1918 metu nepriklausoma valstybė, su Rusija kelis kartus kariavo, į ES seniai įstojo, bet kaip buvo pas juos 1524, taip ir iki šiol yra.

Nesunku pastebėti, kad Suomijoje "visi keliai (t.y. geležinkeliai) veda į Rusiją".
Lietuvos geografinė padėtis kiek kitokia. Ir laikas apsispręsti ar dėl meilės motulei Rusijai (ar jos baimės) turime likti Europos užkampiu.
Primenu, kad tarpukaryje Lietuvoje buvo sėkmingai eksploatuojama standartinė vėžė ir "jeigu ne ..." tai dabar šis ginčas būtų beprasmis. O susisiekimas traukiniu Berlynas - Kaunas - Ryga buvo realybė, o ne rusofilų žlugdoma svajonė.

Jūs abu esate teisūs, o man savotiškai keista, kad suomiai per tiek metų neperkalė vėžės. Gal kažkas replikuos, kad visa tai dėl "finliandizacijos" politikos, vykdytos po WWII, bet juk iki tol suomiai turėjo vos ne 30 metų, o vat vėžės neperkalė. Dar keistas tas 4mm rusiškos ir suomiškos vėžių skirtumas.

Tarp kitko - Ispanijos ir Portugalijos geležinkeliai veda į Prancūziją, bet prie 1435 pereiti neskuba.

Nelabai tiesa. Yra planų, gal jie jau net įgyvendinami sujungti Prancūziją su Maroku standartine vėže per Ispaniją. Ta proga patys ispanai neatmeta galimybės kada nors perkalti visas svarbiausias linijas į standartinę vėžę.

[Aleksio]

Jūs abu esate teisūs, o man savotiškai keista, kad suomiai per tiek metų neperkalė vėžės. Gal kažkas replikuos, kad visa tai dėl "finliandizacijos" politikos, vykdytos po WWII, bet juk iki tol suomiai turėjo vos ne 30 metų, o vat vėžės neperkalė. Dar keistas tas 4mm rusiškos ir suomiškos vėžių skirtumas.

Prieš WWII neperkalė, nes susisiekimas su Europa per Švediją yra gan kreivas - jūra paprasčiau.
4 mm skirtumas yra dėl to, kad suomiai paliko vėžės plotį, likusį nuo caro laikų - 1524mm arba 5 pėdos. TSRS perejo prie 1520 apie 1980 dėl techninių priežasčių (vagonų sviravimų sumažinimas ir t.t. - bet tai ne šios forumo diskusijos tema)

Nelabai tiesa. Yra planų, gal jie jau net įgyvendinami sujungti Prancūziją su Maroku standartine vėže per Ispaniją. Ta proga patys ispanai neatmeta galimybės kada nors perkalti visas svarbiausias linijas į standartinę vėžę.

Visų pirma - Ispanijos greitųjų traukinių linijos buvo pastatytos jau 1435mm. Priežastis suprantama - riedmenų gamyba šitai vėžei jau įsisavinta, dviračio išradinėti nereikia, o linijas vistiek reikia tiesti naujas.
Dėl sujungimo su Maroku. Linijų planai yra, projektavimo darbai vyksta. Bet planuojama ne perkalinėti esamas linijas, o statyti naujas, nors ekonominiai sunkumai gali planus ir pakoreguoti.

[c2h5oh]

gera ar bloga, koks skirtumas visiems vienoda. ir apskritai tai mokesti už infrastruktūrą, o ne už vežimą.

Skirtumas toks, kad tas mokestis atitenka vienam iš vežėjų. Kuris, teoriškai, konkuruoja su kitais vežėjais.

teoriškai taip, tačiau neveža. įdomu kodėl

vat man irgi įdomu, kodėl. Rinka tipo atvira konkurencijai, o nėra nei vieno, kad ir mažiausio, konkurento.

[BastA-7]

Konkurencija geležinkelių ūkyje rūpinsis Konkurencijos taryba

"Nuo sausio 1-osios konkurenciją geležinkelių sektoriuje stebės ne Susisiekimo ministerija, kaip dabar, o Konkurencijos taryba.

Už atitinkamas Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo pataisas antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš trys, o susilaikė 13 parlamentarų.

Taip pat taryba nagrinės ikiteisminius ginčus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir dėl rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, jos dydžio ar struktūros."

http://www.gelsistemos.lt/konkurenci...ncijos-taryba/

[Al1]

Europos geležinkeliai reikalauja pakeisti ES trasporto politiką

ES transporto komisarui S. Kalasui ir klimato kaitos komisarei K. Hedegard buvo oficialiai pristatytas pranešimas apie ateities Europos transporto politiką. Pranešimas parengė ir pasirašė Europos geležinkelių bendrijos (CER, www.cer.be) nariai. Tarp jų ir LG.
Reikalaujama iš esmės pakeisti Europos Sąjungos tranporto politiką, kuri reliai leistų sumažinti transporto teršalų emisiją į atmosferą.
Per pastaruosius 10 metų dėl vykdomos ES transporto politikos ir dėl vienpusės geležinkelių liberalizacijos krovinių pervežimai kai kuriuose ES regionuose sumažėjo 10-30 proc. Dabartinė geležinkelių rinkos liberalizacija politika yra vienpusė, pagrindinis dėmesys skiriamas tik teisinio reguliavimo klausimams, kai tuo tarpu kiti klausimai lieka nuošalyje.

Visas pranšimas čia:

European railways urge complete turnaround of EU transport policy
Wednesday, 17 February 2010

Siim Kallas and Connie Hedegaard, European commissioners responsible for transport and climate action respectively, were presented with briefings on the future of European transport policy this week. Drafted by the Community of European Railway and Infrastructure Companies (CER) and approved by its 74 members, the papers urge a complete turnaround in European Union transport policy to make real progress in reducing transport emissions: “Current transport policy acts against the overarching EU objective of reducing greenhouse gas emissions,” it is stated. The briefings were sent to the two commissioners and other representatives from the EU institutions at the beginning of the week.

http://www.cer.be/index.php?option=c...2017&Itemid=71

[Eimantas]

Planai atskirti paslaugas nuo infrastruktūros gąsdina geležinkeliečius
http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=31330455

[udrius]

Šiandien "Delfyje"

'Nuomonė. Ar skaidysime „Lietuvos geležinkelius“?"

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=32950251

[c2h5oh]

Šiandien "Delfyje"

'Nuomonė. Ar skaidysime „Lietuvos geležinkelius“?"

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=32950251

Trumpa straipsnio santrauka - viskas gerai, jokių problemų nėra, nieko keisti nereikia, tik dar valdžia turėtų pinigų skirti.

[Al1]

Problemų yra bet išskaidymas tų problemų neišspręs ir naudos neduos. Taip, po velnių, valdžia turėtų investuoti į infrastruktūrą daugiau. Ar kelių vežėjai patys tiesiogiai dalį savo pelno investuoja į infrastruktūrą? O geležinkeliai netgi per mokesčius (kuro akcizą) tiesiogiai skiria lėšas konkurentų automobilių infrastruktūros plėtrai ir remontui.

[Eimantas]

Trumpa straipsnio santrauka - viskas gerai, jokių problemų nėra, nieko keisti nereikia, tik dar valdžia turėtų pinigų skirti.

Problemų yra, patoblinimų reikia, bet blogai tikrai nėra. Tai matoma ir plikoma akimi ir pagal finansinius rezultatus.

[Eimantas]

2010-08-30, 08:14
Restruktūrizacija geležinkeliuose nepaveiks krovinių gabenimo
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uo...abenimo-296167

Kažkoks skystas straipsnis labai...

[Al1]

Tai jau iškart ir apie privatizaciją prakalbo ir dar infrastruktūros? Net nespėjus atskirti pervežimus nuo infrastruktūros? Šiaip tai straipsnis visiškai...

Nors tai dar prieš kelis metus išsakė savo studijoje LLRI, verta priminti. Jei toks modelis būtų pasirinktas, liktų dvi linijos Kena - Kaunas - Kybartai ir nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos (Rimkų) su atšaka nuo Šiaulių į Latvija ir į Mažeikius.
Kiti ruožai būtų privatizuoti arba išardyti.
Keleivinių pervežimai išliktų geriausiu atveju tarp Vilniaus ir Kauno ir Vilniaus - Klaipėdos.

visiškas vėžės ir vežėjo atskyrimas ir konkurencinių sąlygų sudarymas, po reformos – vežėjų privatizavimas, privažiavimo kelių privatizavimas;

aiškus apibrėžimas biudžetinio finansavimo socialinėms funkcijoms ir infrastruktūrai, socialinė funkcija – minimali;

viešosios infrastruktūros tinklo bei keleivių vežimo paslaugų minimalizavimas, infrastruktūros atnaujinimas sudarant sąlygas padidinti greičius likusiuose perspektyviuose maršrutuose.

Iš čia http://www.lrinka.lt/index.php/anali...m_topic_id;155

[Eimantas]

2010-09-20, 15:03
Pristatytos geležinkelių paslaugų kokybės gerinimo priemonės
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/t...iemones-300135

[Al1]

Įdomi nesąmonė:
• Reikalauti, kad nacionalinės geležinkelių veiklos reguliavimo institucijos būtų nepriklausomos nuo visų valstybės institucijų.

[BastA-7]

A.Štaras: neketinama atskirti keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais

[c2h5oh]

Nes nėra jokių garantijų. Jei ir tuomet valstybė į infrastruktūrą investuos tik simboliškai, o visos infrastruktūros išlaikymas bus tik iš infrastruktūros mokesčio, tai pasekmės bus tos pačios kaip ir dabar ar dar blogesnės. Atrodo, kad Latvija gali nueiti tuo keliu. Ypač jei krizė užsitęs, o TVF ims kelti tokias sąlygas kaip kad pensijų apmokestinimas... Ką tuomet pasirinks valdžia - dalies geležinkelių linijų ir maršrutų uždarymą ar pensijų apmokestinimą? Manau, nekyla abejonių, ką pasirinks valdžia.

Žinoma, kad nėra garantijų dėl ateities.

Bet užtat puikiai matom, kaip yra dabar. Viena vertus, valstybei patogu, nes bėgių išlaikymo išlaidos yra įmonės (LG) - galva neskauda. Kita vertus, ta įmonė (LG) yra suinteresuota visokius nuostolingus ir neperspektyvius ruožus uždaryt. Rezultatas - dėl politinio spaudimo ruožai neuždaromi, bet kadangi LG juose nemato perspektyvos, tai su jais nieko nedaroma ir jie pamažu irsta.

Įvykdžius atskyrimą, tiesiog nebepavyktų šito reikalo laikyti po kilimu, jis iškiltų tiesiogiai - arba valstybė investuoja, arba ne.

[Al1]

Ir beveik garantuotai valstybė neinvestuotų į daugumą dabar merdėjančių ruožų - Alytaus, Utenos, Skuodo, Lūšės. Marcinkonių laikytų kaip užkonservuotą rezervą ateičiai, jei Baltarusijoje įvyktų provakarietiška "revoliucija". Turime puikų pavyzdį - Estiją. Išskaidė, suprivatizavo, daug linijų uždarė.

[Salvijus]

Nelabai tiksli informacija.
Estijoje linijų uždaryta mažiausiai - tik trumpos Riziperė-Hapsalu ir Piarnu-Moisikula. Tiesa, valstybė planuoja šitą liniją atgauti.
Kitose privatizuotose linijose (Viljandi kryptis) valstybė kofinansuoja (didžiąją dalį dengia ES) jų kapitalinį remontą.
Taigi kilometrais skaičiuojant daugiau jų uždaryta Latvijoje ir Lietuvoje nei Estijoje.
Apie keleivinių būklę nešneku - Estijoje keleiviniai nekursuoja tik viena kryptimi Orava-Valga. Ir tai yra todėl, kad kol nepastyta Koidulos stotis reikia kirsti Rusijos sieną. Kiek Lietuvoje ir Latvijoje?

[Karoleo]

E. Masiulis: iš esmės pritarta geležinkelių infrastruktūros atskyrimui
Vyriausybėje iš esmės pritarta siūlymui atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir perduoti ją valdyti antrinei „Lietuvos geležinkelių“ įmonei, beliko galutinai nuspręsti, kas turėtų prižiūrėti rinką, ir sulaukti informacijos apie tai, kaip panašūs modeliai veikia kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tai teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

[Aleksio]

Vyriausybėje iš esmės pritarta siūlymui atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir perduoti ją valdyti antrinei „Lietuvos geležinkelių“ įmonei, beliko galutinai nuspręsti, kas turėtų prižiūrėti rinką

Ir nuspręsti, kieno brolis/draugas bus tos įmonės vadovas.

sulaukti informacijos apie tai, kaip panašūs modeliai veikia kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Išvertus į normalią kalbą - atlikti studiją, atspausdinti du puslapius teksto, padėti kelis milijonus į draugo kišenę.