Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir Europoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Nieko naujo. Ji atvira jau kelis metus, bet niekas be LG dar neveza.
    Kosmoso erdvė taip pat atvira visiems, bet kažkodėl į Mėnulį niekas neskraidina. Pats supranti, kad vien legalizavimas yra tik popierius, kuris pats savaime krovinių ir keleivių neveža. Reikalinga tam palankios sąlygos, pvz vienodas infrastruktūros naudojimosi sąlygos ir kainos. Tarkim vakar gavau licenziją, o šiandien pirkau traukinį (lokomotyvą su keliais vagonais). Jau turiu potencialių klientų. Na ir kas? LG, pasinaudodama savo dominavimu rinkoje, pasiūlys mano klientams dempingo kainas (motyvuos nuolaidomis apyvartai ir pan.). Po mėnesio aš jau be kelnių lėksiu lauk iš tokio verslo. Ir panašias smulkmenas galima vardinti ir vardinti.
    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

    Comment


      Betgi nieko nauja tame simanare nepasake, manau. Nes jokiu nauju teises aktu nebuvo priimta. O esami, manau, pilnai atitinka ES direktyvas. Jei neatitinka, tai kodel pirmiausiai potencialus nauji vezejai ju neapskundzia?

      Jei neveza, tai ir negali skustis, kad LG juos dempinguoja ar pan.

      Comment


        Jei kalbėti apie keleivių vežimo liberalizavimą tai tam trukdo ir rusiška vėžė.
        Tiesiog nėra realios galimybės įsigyti ir naudoti kokią nesuperbrangią padėvėta, bet pakankamai modernią ir ekonomišką vakarietišką techniką. Nes transporto verslą kurti su rusiška ar latviška technika gali tik savižudis.
        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

        Comment


          ooO! kuo ta technika verslui netinka? faktus ir argumentus i studija!
          (kaip supratau - riedmenims ratai krenta, arba masinistus srove purto?).
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Bandau „iškrapštyti“ iš atminties ES direktyvas. . .

            Vežėjas, prieš gaudamas licenciją, turi būti geros reputacijos ir finansiškai pajėgus. Turi turėti savus vagonus, lokomotyvus ir personalą. Jis turi įsipareigoti pervežti „tiek tai tiek“ traukinių per parą; jei įsipareigojimai vykdomi blogai (70 proc ar mažiau, tiksliai nepamenu), vežėjas metamas iš rinkos. Apie tai, kad būtų įrašytas „į grafiką“, vežėjas turi pranešti ar tik ne prieš metus. Infrastruktūros mokesčiai vežėjui turi būti skaidrūs ir jis turi turėti galimybę sužinoti kaip ir iš ko tie mokesčiai sudaryti.
            Šią ir panašią informaciją turėtų būti galimybė rasti Valstybinės geležinkelių inspekcijos svetainėje.

            Kodėl tie vežėjai neveža Lietuvoje šiandien? Bent prieš kurį laiką, kiek man žinoma, buvo prašoma, kad potencialius vežėjus stabdytų Valstybinė geležinkelių inspekcija. Ar stabdė, ar ne, nežinau. Kita kliūtis, kodėl vežėjai neveža LG infrastruktūra yra ta, kad nesutariama dėl infrastruktūros mokesčių. Atrodo, kad LG „infrastruktūros“ mokestis sau pačiai atsieina gerokai pigiau, nei tai atsieitų ne LG vežėjui. . . .
            Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

            Comment


              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
              Jei kalbėti apie keleivių vežimo liberalizavimą tai tam trukdo ir rusiška vėžė.
              Tiesiog nėra realios galimybės įsigyti ir naudoti kokią nesuperbrangią padėvėta, bet pakankamai modernią ir ekonomišką vakarietišką techniką. Nes transporto verslą kurti su rusiška ar latviška technika gali tik savižudis.
              Kloti europietišką vėžę Lietuvoje gali tik savižudis.
              Paskutinis taisė Vytautas_LT; 2009.11.07, 23:15.

              Comment


                Parašė Combat Rodyti pranešimą
                Bandau „iškrapštyti“ iš atminties ES direktyvas. . .

                Vežėjas, prieš gaudamas licenciją, turi būti geros reputacijos ir finansiškai pajėgus. Turi turėti savus vagonus, lokomotyvus ir personalą. Jis turi įsipareigoti pervežti „tiek tai tiek“ traukinių per parą; jei įsipareigojimai vykdomi blogai (70 proc ar mažiau, tiksliai nepamenu), vežėjas metamas iš rinkos. Apie tai, kad būtų įrašytas „į grafiką“, vežėjas turi pranešti ar tik ne prieš metus. Infrastruktūros mokesčiai vežėjui turi būti skaidrūs ir jis turi turėti galimybę sužinoti kaip ir iš ko tie mokesčiai sudaryti.
                Šią ir panašią informaciją turėtų būti galimybė rasti Valstybinės geležinkelių inspekcijos svetainėje.

                Kodėl tie vežėjai neveža Lietuvoje šiandien? Bent prieš kurį laiką, kiek man žinoma, buvo prašoma, kad potencialius vežėjus stabdytų Valstybinė geležinkelių inspekcija. Ar stabdė, ar ne, nežinau. Kita kliūtis, kodėl vežėjai neveža LG infrastruktūra yra ta, kad nesutariama dėl infrastruktūros mokesčių. Atrodo, kad LG „infrastruktūros“ mokestis sau pačiai atsieina gerokai pigiau, nei tai atsieitų ne LG vežėjui. . . .
                pabandysiu pakomentuoti:
                reikalavimo įsipareigoti vežti tiesiogiai nėra, tačiau turi rezervuotis nors vieną siūlą ir aišku už tą siūlą mokėti rezervacijos mokestį, ir nors tuo siūlu naudotis nebūtina, rezervacijos mokesčio tau nieks negražins, o perleisti siūlą kitam draudžiama įstatymiškai.
                mokesčio paskaičiavimo tvarką yra nustačiusi vyriausybė, o patį mokestį paskaičiuoja ir tvirtina VGI. visiems vežėjams jis vienodas. o LG duoda pranašuma tik tame, kad ji jau turi įdirbį ir krovinius, kitaip tariant naujam vežėjui reikia itin didelių startinių investicijų, kurios per metus ar du neatsipirks (o tai Lietuviams jau yra monkės biznis).
                realiai Lietuvoje vežti gali pradėti tik tie, kurie jau turi savo vagonų parką ir savo krovinį, bei gali suformuoti bent vieną traukinį per parą, pvz, Achema, Mažeikių nafta ir etc. .

                ir pabaigai apskritai apie ES. žmonės, besisukantys šiame versle sako, kad iš liberalizacijos šnipštas išėjo. Taip Europoj prisikūrė krūvos vežėjų, tačiau už daugumos jų kyšo tos pačios ausys: DB, SNCF ir RŽD(!). kitaip tariant ES rinka koncentruojasi. liko mažiukai tai yra gamyklos (šachtos) turėjusios savo vagonų parkus ir vežančios savo krovinius viena linija, dažniausiai iš gamyklos į uostą, bei kol kas dar neprivatizuotos nacionalinės geležinkelių kompanijos, kurios tik pradėjus privatizaciją pateks į vienos iš minėtų kompanijų rankas.
                .
                Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                Comment


                  As irgi manau, kad liberalizacija tik gerai apgalvotas kelias i koncentracija ir nauju monopoliju (daug didesniu, itakingesniu, transnacionaliniu ir privaciu) kurima.
                  Puikiausias to pavyzdys - telekomunikaciju rinka ES.

                  Comment


                    Parašė dariuks Rodyti pranešimą
                    ooO! kuo ta technika verslui netinka? faktus ir argumentus i studija!
                    (kaip supratau - riedmenims ratai krenta, arba masinistus srove purto?).
                    Todėl, kad paskutinis technologinis šuolis Tarybų Sąjungos (t.y. ir Rusijos) pramonėje buvo pasiektas po II-ojo pasaulinio karo, kai iš Vokietijos išvežė įrangą ir produkcijos pavyzdžius. O pasaulis nuo tų laikų pažengė kur kas toliau.

                    Kloti europietišką vėžę Lietuvoje gali tik savižudis.
                    Netrukus ateis laikas, kai Rusija savo krovinius nukreips tik į savo uostus.
                    Taigi krovinių iš rytų žymiai sumažės. Keleivių susisiekimas pačių LG teigimu yra nereikšmingas, taigi Lietuvai greitai neliks jokios prasmės toliau naudoti rusišką vėžę.

                    Tuo labiau, kad ES vykdo projektus kuriais siekiama suvienodint ES geležinkelių vėžes ir signalizacijos tipus. Taigi ir Lietuva bus priversta pereiti prie standartinės vėžės nepaisant rusofilų pasipriešinimo.

                    P.S. Bandau prisiminti, ar Lietuvoje jau priimtas įstatymas dėl bausmių už bolševikinės simbolikos viešą demonstravimą.
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Sveiki kolegos

                      Įdėmiai perskaičiau visų jūsų komentarus. Deja kolega Al1 visiškai teisus. Neseniai teko ruošti vieną darbą ir analizuoti geležinkelių privatizacijos/liberalizacijos pasekmes ES šalyse. Galiu pasakyti trumpai, mūsų surinkta informacija parodė, kad įvedus Lietuvos Laisvosios Rinkos instituto siūlomą liberalizacijos modelį, kuriam labai pritaria kai kas iš dabartinių Susisiekimo ministerijos vadovų nacionalinių geležinkelių laukia Lietuvos žvejybinio laivyno ir Flay LAL likimas. Kažkam ši reforma bus labai gera, mano įsivaizdavimu 4-5 konkretiems LR piliečiams. Deja valstybė ir jūs eiliniai mokesčių mokėtojai gausite barankos skyle....
                      Lūdna skaityti komentarus, kuriuose norime kaip galima greičiau išskaidyti LG, jūs dar patys nesuvokiate koks scenarijus yra kuriamas. Man asmeniškai liūdniausia tai, kad LG sistema kurta 150 metų, ir ateina į valdžia diletantai 3-4 metams, kurie tiek metų jau kurtą sistema (su savo tvarka ir tradicijomis) paima ir sugriauna.....

                      Comment


                        Parašė BRM 2009 Rodyti pranešimą
                        Man asmeniškai liūdniausia tai, kad LG sistema kurta 150 metų, ir ateina į valdžia diletantai 3-4 metams, kurie tiek metų jau kurtą sistema (su savo tvarka ir tradicijomis) paima ir sugriauna.....
                        Sutinku ne su viskuo.

                        Pastarąjį dešimtmetį „Lietuvos geležinkelius“ valdo ir valdė vien tik diletantai. Paskutinis žinovas, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pozicijoje, buvo S.Labutis. O nuo tada buvo tik geležinkelių transporto diletantai (t.y., neturintys sisteminių žinių apie geležinkelių transportą) – Kuzabavičius, Biržiškis, Dailydka, taip pat kaip ir jų komanda (visokie Jaržemskiai, Arlauskai, ir t.t.). Ne veltui iš manęs šaipėsi kai kurie LG specialistai: „Kuo tau nepatinka tie direktoriai? Man jie labai geri! Pasirašo visus dokumentus net neskaitydami!“

                        Šitą monolitinę LG sistemą būtų galima pateisinti, jei ji būtų lanksti ir, organizuodama verslą, pagal seną įpratimą, neišsukinėtų rankų ir kaulų savo klientams. Paskutinis pavyzdys – „padaryta“ „Mažeikių nafta“ demontavus geležinkelio liniją Mažeikiai – Rengė, nors nei įmonės įstatai nei Kodeksas tokių teisių ir galių LG nesuteikė.

                        Sakyčiau, toks LG verslo organizavimo stilius yra pelnas jiems, bet stabdis visai ekonomikos plėtrai visoje Lietuvoje bendrai paėmus.

                        Liberalizavus vežimus ir manevrinio darbo paslaugas, vaizdas būtų kitoks. Bet yra ir kita medalio pusė: ta veikla reikalauja žinių, išmanymo, kantrybės, atsakingo, nepopulistinio ir nepijarinio požiūrio į verslo organizavimą, susitaikymo su tuo, kad negausi greitų ir šimtaprocentinių pelnų, kad tai yra darbas dėl darbo su ne itin aukštu pelningumo lygiu. Deja, kaip nebūtų gaila, lietuviai tokiais bruožais nepasižymi (prisiminkite išpartalintą ir supartalintą Lietuvos pramonę), todėl, mano supratimu, po liberalizavimo itin greit sektų visiškas provalas, nes lietuviams būtina yra vogt, vogt ir dar sykį vogt, artimą „pramest“, jį apgaut ar kitaip išdurt..

                        Konkurencijos vardan, Lietuvoje turėtų būti sukurtos dvi tarpusavyje konkuruojančios organizacijos, pavaldžios tik LG Valdybai, be jokių administracinių centrų Vilniuje, t.y., „Lietuvos geležinkeliuose“. Čia aš kalbu apie Vilniaus ir Šiaulių geležinkelių apygardų atkūrimą, kurios buvo sunaikintos dirbtinai vien iš pavydo dėl to, kad šiauliškiams retkarčiais geriau sekėsi. Ir konkurencija jautėsi – vyrukai viens iš kito pasišaipydavo: va jūs va. . . Dabar viskas sukoncentruota Vilniaus rankose, o pastarųjų akiratis baigiasi kažkur ties Kaišiadoriais. . .

                        Tai va taip va. Tokiu atveju klientas galėtų prašyti, kad juos aptarnautą ta arba ta apygarda.

                        Visa infrastruktūra, reikiama konkurencijai, yra: vagonų ir lokomotyvų depai, riedmenys, geležinkelio stotys.
                        Kapitalizmas – sistema atgyvenusi, vedanti į niekur.

                        Comment


                          Parašė aesde Rodyti pranešimą
                          mokesčio paskaičiavimo tvarką yra nustačiusi vyriausybė, o patį mokestį paskaičiuoja ir tvirtina VGI. visiems vežėjams jis vienodas. o LG duoda pranašuma tik tame, kad ji jau turi įdirbį ir krovinius, kitaip tariant naujam vežėjui reikia itin didelių startinių investicijų,
                          Spėju, kad vyriausybė "mokesčio paskaičiavimo tvarką" sukūrė ne iš lubų, o pasinaudojo specialistų patarimais. O tie specialistai dirba ne kur kitur, kaip LG. Be to, LG priklauso valstybei (ne tik bėgiai, bet ir pervežimai), tad valstybė tiesiogiai suinteresuota.

                          Taigi visos galimybės turėti tokią "mokesčio paskaičiavimo tvarką", kad ji būtų nepalanki rinkos naujokams, o palanki dominuojančiai įmonei. [ar taip yra, neturiu kompetencijos spręsti. Kalbu tik apie galimybę]

                          realiai Lietuvoje vežti gali pradėti tik tie, kurie jau turi savo vagonų parką ir savo krovinį, bei gali suformuoti bent vieną traukinį per parą, pvz, Achema, Mažeikių nafta ir etc. .
                          o latvių ir estų geležinkelio įmonės? Juk vėžė ta pati, standartai tie patys, technika irgi. Joms juk, teoriškai, jokių techninių kliūčių konkuruot LIetuvoje nėra, kaip ir LG Latvijoje ir Estijoje?
                          Taip Europoj prisikūrė krūvos vežėjų, tačiau už daugumos jų kyšo tos pačios ausys: DB, SNCF ir RŽD(!).
                          O galima smulkiau apie RŽD ES teritorijoje?
                          Paskutinis taisė c2h5oh; 2009.11.09, 12:56.

                          Comment


                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Taigi ir Lietuva bus priversta pereiti prie standartinės vėžės nepaisant rusofilų pasipriešinimo.
                            Sakyk ką nori, bet Lietuva nuo ruso nepabėgs, kad ir kaip besistengtų. Ir čia ne dėl tavo pavadintų "rusofilų". O dauguma "eurofilų" būtent apie tai ir galvoja - kaip pabėgti, vietoj to, kad su rusu draugauti. Rusija stipresnė, nei jūs manot. Daug stipresnė. O kad užsitraukti Maskvos rūstybę - daug nereikia.

                            P.S. Prieš puldamas dėl simbolikos, pasidomėk ką ji iš tikrųjų reiškia.

                            Comment


                              Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimą
                              Sakyk ką nori, bet Lietuva nuo ruso nepabėgs, kad ir kaip besistengtų. Ir čia ne dėl tavo pavadintų "rusofilų". O dauguma "eurofilų" būtent apie tai ir galvoja - kaip pabėgti, vietoj to, kad su rusu draugauti. Rusija stipresnė, nei jūs manot. Daug stipresnė. O kad užsitraukti Maskvos rūstybę - daug nereikia.

                              P.S. Prieš puldamas dėl simbolikos, pasidomėk ką ji iš tikrųjų reiškia.
                              O tai koks Rusijos reikalas, kokią vėžę Lietuva naudos? Jai svarbu, kad tik į Kaliningradą viena vėžė būtų rusiško pločio ir viskas. Jei jau bėgių plotį rusai ims nurodinėti, tai atleisk. Ir taip jau caras pridirbo - "ch... šireje"

                              Comment


                                Parašė Linas Rodyti pranešimą
                                O tai koks Rusijos reikalas, kokią vėžę Lietuva naudos? Jai svarbu, kad tik į Kaliningradą viena vėžė būtų rusiško pločio ir viskas. Jei jau bėgių plotį rusai ims nurodinėti, tai atleisk. Ir taip jau caras pridirbo - "ch... šireje"
                                Į Latviją vis tiek bus rusiška vėžė, nes abejoju ar jie statys ką.

                                Bet prisiminkit, mielieji, kad didžiausias stabdis bus Lenkija, kaip buvo ir su ViaBaltica.

                                Comment


                                  Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                  Spėju, kad vyriausybė "mokesčio paskaičiavimo tvarką" sukūrė ne iš lubų, o pasinaudojo specialistų patarimais. O tie specialistai dirba ne kur kitur, kaip LG. Be to, LG priklauso valstybei (ne tik bėgiai, bet ir pervežimai), tad valstybė tiesiogiai suinteresuota.

                                  Taigi visos galimybės turėti tokią "mokesčio paskaičiavimo tvarką", kad ji būtų nepalanki rinkos naujokams, o palanki dominuojančiai įmonei. [ar taip yra, neturiu kompetencijos spręsti. Kalbu tik apie galimybę]
                                  gera ar bloga, koks skirtumas visiems vienoda. ir apskritai tai mokesti už infrastruktūrą, o ne už vežimą.


                                  Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                  o latvių ir estų geležinkelio įmonės? Juk vėžė ta pati, standartai tie patys, technika irgi. Joms juk, teoriškai, jokių techninių kliūčių konkuruot LIetuvoje nėra, kaip ir LG Latvijoje ir Estijoje?
                                  teoriškai taip, tačiau neveža. įdomu kodėl

                                  Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                  O galima smulkiau apie RŽD ES teritorijoje?
                                  ką pasakė tą pakartojau
                                  Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

                                  Comment


                                    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                    O galima smulkiau apie RŽD ES teritorijoje?
                                    LG, LDz, EVR, ir PKP šiek tiek.

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Tuo labiau, kad ES vykdo projektus kuriais siekiama suvienodint ES geležinkelių vėžes ir signalizacijos tipus. Taigi ir Lietuva bus priversta pereiti prie standartinės vėžės nepaisant rusofilų pasipriešinimo.
                                      Lietuvoje kartais buvo sakoma: "Jeigu ne... tai gyventume kaip Suomijoje". Tai štai - Suomija jau nuo 1918 metu nepriklausoma valstybė, su Rusija kelis kartus kariavo, į ES seniai įstojo, bet kaip buvo pas juos 1524, taip ir iki šiol yra.

                                      Comment


                                        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                        Lietuvoje kartais buvo sakoma: "Jeigu ne... tai gyventume kaip Suomijoje". Tai štai - Suomija jau nuo 1918 metu nepriklausoma valstybė, su Rusija kelis kartus kariavo, į ES seniai įstojo, bet kaip buvo pas juos 1524, taip ir iki šiol yra.
                                        Nesunku pastebėti, kad Suomijoje "visi keliai (t.y. geležinkeliai) veda į Rusiją".
                                        Lietuvos geografinė padėtis kiek kitokia. Ir laikas apsispręsti ar dėl meilės motulei Rusijai (ar jos baimės) turime likti Europos užkampiu.

                                        Primenu, kad tarpukaryje Lietuvoje buvo sėkmingai eksploatuojama standartinė vėžė ir "jeigu ne ..." tai dabar šis ginčas būtų beprasmis. O susisiekimas traukiniu Berlynas - Kaunas - Ryga buvo realybė, o ne rusofilų žlugdoma svajonė.
                                        Paskutinis taisė Tomas; 2009.11.09, 21:51.
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Nesunku pastebėti, kad Suomijoje "visi keliai (t.y. geležinkeliai) veda į Rusiją".
                                          Netiesa. Yra viena jungtis su Švedija (pasienio stotys Tornio/Happaranda).
                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Lietuvos geografinė padėtis kiek kitokia. Ir laikas apsispręsti ar dėl meilės motulei Rusijai (ar jos baimės) turime likti Europos užkampiu.
                                          Meilė/nemeilė yra antrinis dalykas. Pirmoje vietoje turi būti galimybė uždirbti pinigus.
                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Primenu, kad tarpukaryje Lietuvoje buvo sėkmingai eksploatuojama standartinė vėžė ir "jeigu ne ..." tai dabar šis ginčas būtų beprasmis. O susisiekimas traukiniu Berlynas - Kaunas - Ryga buvo realybė, o ne rusofilų žlugdoma svajonė.
                                          Sovietmečiu buvo vagonai Berlynas-Vilnius-Ryga. Prie nepriklausomybės numirė.
                                          Tarp kitko - Ispanijos ir Portugalijos geležinkeliai veda į Prancūziją, bet prie 1435 pereiti neskuba.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X