Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir Europoje

[2Pack]

Pasaulio banko atstovas Gerald Ollivier sako, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ reforma yra pavyzdys kitų šalių geležinkeliams: nors ir būdami įsprausti į ES direktyvų rėmus Lietuvos geležinkeliai rado savitą, šalies situacijai adekvatų ir sėkmingą reformų kelią.
www.litrail.lt

Čia ne pastaba Eimantui, iš anksto pasakau. Tačiau... nejuokinkit su kaikuriais pareiškimais . Jūs pažiūrėkite, kas parašė šį pranešimą. Tai yra LG pranešimas spaudai (liaudiškai vadinamas - piaru). Todėl nereiškia, kad jei LG atstovas spaudai taip parašė, tai gerb. Gerald Ollivier taip ir pasakė. Kur jūs matėte įmonės spaudos pranešimą, kuriame būtų rašoma, kad įmonei nesiseka ir įmonė nuėjo blogu keliu?

Jau seniai sakiau, kad liberalizacija vėliau ar anksčiu ateis.

[Al1]

Ne vien infrastrukturos atskyrimas nuo pervezimu yra liberalizacija. Liberalizacija yra tada, kai gali kiti vezejai vezti - t.y. prieiti prie infrastrukturos uz tai mokant. Europoje yra du modeliai taikomi - visiskas infrastrukturos ir pervezimu atskyrimas bei laisva prieiga prie infrastrukturos. Manau, aisku, koks modelis veikia Lietuvoje.
Rinka laisva - vezkite, kas norite. Tai kodel nevezama?

[2Pack]

O gal neveža dėl nežmoniškų mokesčių už infrastruktūrą ir t.t.?

[x21]

Vienose rankose keliai ir traukiniai... ar čia liberalizacija? Parodija ir tiek...
Lietuvos oro keliai priklauso VĮ "Oro navigacija"... o naudoja juos aviakompanijos... ir moka "oro navigacijai" už panaudojimą. Va, kaip turi atrodyti liberalizacija.
Tas pats ir su automobiliniu transportu... vezejai neturi savo keliu...

[vectron]

Klausimas: ką reikia daryti, kad būtų gerai?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Lietuvos oro keliai priklauso VĮ "Oro navigacija"... o naudoja juos aviakompanijos... ir moka "oro navigacijai" už panaudojimą. Va, kaip turi atrodyti liberalizacija.

Nu bet palauk, oro kelias tai ne geležinkelis. Ką tai "Oro navigacijai" reikia daryti? Organizuot skrydžius? Bet tai ir viskas, juk į oro kelią kaipo tokį kažkokių investicijų nereikia. Nei tau jį remontuot, nei šviesoforus statyt, nei blokuotes diegt. Ir lėktuvai padangėm skraidantys tau to kelio nesugadins ir duobių jame neišmuš.

Tas pats ir su automobiliniu transportu... vezejai neturi savo keliu...

Bet šiuo atveju labai skiriasi masiškumas. Automobilius turi dauguma, o drezinos asmeniniams tikslams vidutinis statistinis lietuvis matyt nepirks.

[x21]

Klausimas: ką reikia daryti, kad būtų gerai?

...i Europa ziureti, o ne i Tarybu Sajunga...

[x21]

Nu bet palauk, oro kelias tai ne geležinkelis. Ką tai "Oro navigacijai" reikia daryti? Organizuot skrydžius? Bet tai ir viskas...

Nea... toli ne viskas... oro keliu organizacija kainuoja milijonus... sudėtinga navigacine ir ryšio įranga, kainuojanti laaabai daug... jos prieziura, sertifikacija... irgi nemažai. Jų darbas - musu saugus skrydžiai... musu gyvybes ir sveikata...

[aesde]

Europoje, deja sprendimai yra beveik analogiški, t.y. sukuriama atskira įmonė, tačiau, kai giliau pasižiūri, tai tos pačios ausys kyšo.

jei žiūrėti blaiviai, tai tie patys ES reikalavimai yra labai didelis barjeras, reikalaujantis didelių investicijų, todėl siūlau, net nesitikėti, kad Lietuvoje liberalizavus rinką, ateis nauji vežėjai ir pervežimų kainos kris. na taip ateis nauji vežėjai tik jų pavadinimai bus DB, SNCF ar RŽD.

manau, kad tai tik dar labiau monopolizuos rinką. t.y. bus 2-3 stambūs vežėjai užimantys beveik visą ES rinką ir tūkstančiai labai smulkių lokalių vežėjukų, neturinčių jokios įtakos

[Eimantas]

...i Europa ziureti, o ne i Tarybu Sajunga...

Tai reiškia nenutrūkstamus vilkikų karavanus, situacijos kardinaliai skiriasi, ir krovinių vežimo aspektu mūsų naudai, gerokai.

[Rijikas]

Pirmiausiai dera pavadinti mane social-komuniaga šiuo klausimu, bet geležinkelių pertvarka turi būti labai atsargi, o dar geriau, kad tokios nebūtų. Ir LLRI nebūtų apskritai klausoma
Kiek menu, tas įgeidis privatizuoti būdingas ne tik geležinkeliams. Ir pasak protingų knygų apie ES, buvo nueita dviemis skirtingais keliais energetikos ir telekomunikacijų atvejais. Energetikoje nueita tuo keliu, kai gamintojas atskiriamas nuo paslaugą teikiančiojo (ar ne horizontaliuoju atskyrimu pavadinta). Telekomunikacijų atveju prie egzistuojančio dominanto kuriasi smulkios įmonės, kurios visgi yra pajėgios sukelti konkurenciją pagrindiniam tiekėjui (vertikalusis). Iš principo TEO atvejis; kur dar gavome ir ryšių reguliavimo tarnybą, kuri sakyčiau sėkmingai dirba. Beje pasak LLRI, "vartotojai pralaimėjo" <- eilinis jų nusipezėjimas; šiaip ar taip TEO vis labiau priversta konkuruoti su kabelinėmis ir kt, siūlančioms tikrai padorias kainas. Fiskuotas ryšys kas kita bet tokio jau niekam beveik nebereikia. Ir klausimas, kuria linkme nueis geležinkeliai.
Pritariu tokiam kaip TEO variantui, kaip supratau iš diskusijų, gelžkeliai lyg iki šiol taip eina, kol neatėjo liberalioji vyriausybė. o ši tai bus pasiruošusi radikalioms pertvarkoms ir jau savo PR "kaip sėkmingai dirba britanijos geležinkeliai ir pan" stums.
beje ES tikslas nėra tas, kad tik lietuvos įmonės savo teritorijoje imtųsi transportavimo veiklos, bet kad lietuvos geležinkeliai taptų atviri bet kuriai įmonei iš ES valstybių. Taigi neišvengiamai vėl susidarytų transnacionalinė korporacija. Svarbiausia, kad ta korporacija būtų atsakinga eiliniams piliečiams, kaip kad aš ir tam yra ES vartotojų apsauga; kuri deja kartais prastai veikia. Todėl maximos tipo įmonės turėtų būt nepageidaujamos.
ir beje kaip pasielgti su monopolijomis, yra labai protingas klausimas. Yra tiek norų jas išsidalinti, žinant, kad jos turi masto ekonomiją ir nenutrūkstamas pajamas, tačiau kai klausimas kyla, ar laimės vartotojas, ekologija, socialiniai tinklai, va prasideda abejonės. Aklos akys šioje vietoje gali daug kainuoti, o toks dėdė J. E. Stiglitz sako ar kažkur kitur girdėjau, kad TVF (t.y. LLRI tėvas) irgi afrikos valstybes reikalavo įsileisti užsienio kapitalą, šaunu, pastatytas prekybos centras, efektyvu, tačiau vietiniai gamintojai priversti masiškai kapituliuoti; kas lemia išaugusį nedarbą, trūkinėjančius socialinius ryšius; galiausiai naujasis monopolistas užkelia kainas - ir gyvenkit jūs sau afrikoje laimingi ant bado ribos... Iš gerų norų išėjo šūdas Think again!

[laSSas_]

Iš principo TEO atvejis; kur dar gavome ir ryšių reguliavimo tarnybą, kuri sakyčiau sėkmingai dirba. Beje pasak LLRI, "vartotojai pralaimėjo" <- eilinis jų nusipezėjimas; šiaip ar taip TEO vis labiau priversta konkuruoti su kabelinėmis ir kt, siūlančioms tikrai padorias kainas. Fiskuotas ryšys kas kita bet tokio jau niekam beveik nebereikia.

Pradžiai tamstai reiktų išsianalizuoti tinkamai situaciją prieš teikiant apibendrinančias išvadas. Pasinagrinėkit didmeninę telekomunikacijų rinką ir tuomet lauksim išvadų pritaikomų geležinkelio transportui.

[LT-1]

Nea... toli ne viskas... oro keliu organizacija kainuoja milijonus... sudėtinga navigacine ir ryšio įranga, kainuojanti laaabai daug... jos prieziura, sertifikacija... irgi nemažai. Jų darbas - musu saugus skrydžiai... musu gyvybes ir sveikata...

Nors oro ir gelezionkeliu transportas panasus kazkuo, taciau turi dar daugiau skirtumu. Ir ju labai daug. Tad kas tinka aviacijai, gali visiskai netikti gelezinkeliui. O is sono savo pamastymus labai lengva dalinti, nesisigilinus is esme..

[x21]

...Tad kas tinka aviacijai, gali visiskai netikti gelezinkeliui....

Surask du skirtumus:
Tad kas tinka aviacijai Lietuvoje, gali visiskai netikti gelezinkeliui Lietuvoje
Tad kas tinka aviacijai Europoje, tinka gelezinkeliui Europoje

[Perfect]

Surask du skirtumus:
Tad kas tinka aviacijai Lietuvoje, gali visiskai netikti gelezinkeliui Lietuvoje
Tad kas tinka aviacijai Europoje, tinka gelezinkeliui Europoje

Baik tu čia savo rinkos liberalizaciją kišti. Jau užkniso. Jei neišmanai geležinkelių vadybos specifikos tai geriau patylėk, nes dabar visiškai grybauji ir šneki kaip laisvosios rinkos instituto ruporas.
Imi pavyzdžius iš visai kito konteksto, neatsižvelgdamas vietinio konteksto specifiką, kuri šiame forume n kartų buvo aptarta, o jei neprisimeni aš ją trumpai reziumuosiu:
1. Nėra Europoje keleivių pervežimo linijos, kurios vienaip ar kitaip nesubsidijuotų valstybė. Šiuo metu LG pats dengia didžiąją dalį keleivių pervežimo nuostolių. Be abejo, gauna ir iš valstybės, bet to ką gauna yra mažoji dalis. Tad ar apsimokėtų valstybei iš savo kišenės mokėti privatininkams, kad jie vežiotų keleivius būtent traukiniais? Ar tiesiog leisti normaliai dirbti autobusų kompanijoms ir sutaupyti biudžetui pinigų? Tad niekas iš privatininkų Lietuvoje į keleivių pervežimą nėjo ir neis.
2. Dėl krovinių pervežimo liberalizavimo. Pasakyk kurioje nors iš aplinkinių šalių, kurios priklauso plačiojo geležinkelio sistemos tinklui normaliai veikia laisva konkurencija? Estai nors ir privatizavo savo geležinkelius, bet dabar kalba apie nacionalizaciją. Buvo pas mus bandymu liberalizuoti krovinių pervežimą Kaliningrado kryptimi. Viskas gal būt skamba gražiai, jei tik kaimyninių šalių geležinkeliai dirbtų tokiu principu, o už to neslypėtų politiniai interesai ir savų verslininkų protegavimas. Užtenka, kad jau turime "Dujotekaną".
3. Galimybės taip siekiamai liberalizacijai atsiras tuomet kai bus nutiesta Railbaltika. Tad bus galimybė dirbti vakarų pervežimo kompanijoms, kurios turi kitas tradicijas ir kitus verslo principus, nei kad mūsų rytiniai kaimynai.

[LT-1]

Surask du skirtumus:
Tad kas tinka aviacijai Lietuvoje, gali visiskai netikti gelezinkeliui Lietuvoje
Tad kas tinka aviacijai Europoje, tinka gelezinkeliui Europoje

Nepamirsk, kad aviacija Europoje ir Lietuvoje yra tokia pati - tiek orlaiviai, tiek taisykles, tiek technines visokios charakteristikos ir t.t. Gelezinkeliai Europoje ir Lietuvoje labai skirtingi - tiek techniniais parametrais, dokumentacija, darbo organizavimo principais ir t.t. Man keista, tiesa pasakius, kad cia forume daug kas labai uztikrintai reiskia savo mintis. Isigilintu i esme, kitaip kalbetu. LR susiekimo ministerija kartu su Latviu ir Estu kolegomis Briuselyle ilgus metus lasino informacija apie 1520 mm vezes kardinalius skirtumus nuo 1435 mm. Ir jau dabar klerkai Briuselyje pradeda suprasti tuos skirtumus, ir priimant daugeli direktyvu Baltijos saliu 1520 mm gelezinkeliu funkcionavimui taikomos ivairios isimtys ir papildymai direktyvose. Kas tinka 1435 mm labai daznai neimanoma igyvendinti 1520 mm vezes sistemoje (ir atvirksciai).
Tad nepykit, bet kazkam patarciau apie liberalizacija pasikonsultuoti su specialistais (tik ne su pvz kokiais nors Laisvosios rinkos instituto ar panasiu organizaciju darbuotojais, kurie masto tik pagal bendrus sablonus), dirbanciais sioje srityje.

[LT-1]

Baik tu čia savo rinkos liberalizaciją kišti. Jau užkniso. Jei neišmanai geležinkelių vadybos specifikos tai geriau patylėk, nes dabar visiškai grybauji ir šneki kaip laisvosios rinkos instituto ruporas.
Imi pavyzdžius iš visai kito konteksto, neatsižvelgdamas vietinio konteksto specifiką, kuri šiame forume n kartų buvo aptarta, o jei neprisimeni aš ją trumpai reziumuosiu:
1. Nėra Europoje keleivių pervežimo linijos, kurios vienaip ar kitaip nesubsidijuotų valstybė. Šiuo metu LG pats dengia didžiąją dalį keleivių pervežimo nuostolių. Be abejo, gauna ir iš valstybės, bet to ką gauna yra mažoji dalis. Tad ar apsimokėtų valstybei iš savo kišenės mokėti privatininkams, kad jie vežiotų keleivius būtent traukiniais? Ar tiesiog leisti normaliai dirbti autobusų kompanijoms ir sutaupyti biudžetui pinigų? Tad niekas iš privatininkų Lietuvoje į keleivių pervežimą nėjo ir neis.
2. Dėl krovinių pervežimo liberalizavimo. Pasakyk kurioje nors iš aplinkinių šalių, kurios priklauso plačiojo geležinkelio sistemos tinklui normaliai veikia laisva konkurencija? Estai nors ir privatizavo savo geležinkelius, bet dabar kalba apie nacionalizaciją. Buvo pas mus bandymu liberalizuoti krovinių pervežimą Kaliningrado kryptimi. Viskas gal būt skamba gražiai, jei tik kaimyninių šalių geležinkeliai dirbtų tokiu principu, o už to neslypėtų politiniai interesai ir savų verslininkų protegavimas. Užtenka, kad jau turime "Dujotekaną".
3. Galimybės taip siekiamai liberalizacijai atsiras tuomet kai bus nutiesta Railbaltika. Tad bus galimybė dirbti vakarų pervežimo kompanijoms, kurios turi kitas tradicijas ir kitus verslo principus, nei kad mūsų rytiniai kaimynai.

Sutinku su sia nuomone (ypac su pirmaja pastraipa )
Beje apie estus - jie visur skuba reformuoti. Su gelezinkeliais nudege - kalbejaus su kolegomis Estijoje - jie infrastruktura turejo atpirkti is privatininku, tik deja uz dviguba kaina nei pardave..

[2Pack]

Baik tu čia savo rinkos liberalizaciją kišti. Jau užkniso. Jei neišmanai geležinkelių vadybos specifikos tai geriau patylėk, nes dabar visiškai grybauji ir šneki kaip laisvosios rinkos instituto ruporas.
Imi pavyzdžius iš visai kito konteksto, neatsižvelgdamas vietinio konteksto specifiką, kuri šiame forume n kartų buvo aptarta, o jei neprisimeni aš ją trumpai reziumuosiu:
1. Nėra Europoje keleivių pervežimo linijos, kurios vienaip ar kitaip nesubsidijuotų valstybė. Šiuo metu LG pats dengia didžiąją dalį keleivių pervežimo nuostolių. Be abejo, gauna ir iš valstybės, bet to ką gauna yra mažoji dalis. Tad ar apsimokėtų valstybei iš savo kišenės mokėti privatininkams, kad jie vežiotų keleivius būtent traukiniais? Ar tiesiog leisti normaliai dirbti autobusų kompanijoms ir sutaupyti biudžetui pinigų? Tad niekas iš privatininkų Lietuvoje į keleivių pervežimą nėjo ir neis.

1. Gerbiamieji, nekartokime tos pačios informacijos. Skamba kaip užstrigusi plokštelė, nes nieko naujo nepasakoma. Dieve dieve, koks nuostolingas tas keleivių vežimas

2. Išsiskyrė dvi nuomonių pusės. Kažkas bijo, kad geležinkelių rinka bus liberalizuota ?

[2Pack]

Beje apie estus - jie visur skuba reformuoti.

Tada kažin kodėl estai iš trijų Baltijos šalių yra labiau nužengę į priekį?

[LT-1]

Tada kažin kodėl estai iš trijų Baltijos šalių yra labiau nužengę į priekį?

pazenge toliau tikrai ne del to, kad gelezinkelius kazkada liberalizavo (kuriuos paskui per savo nepagalvotus sprendimus dviguba kaina turejo ispirkti). Kita vertus estijos ekonomika jau gana ilga laiko tarpa recesijoje, o Lietuvoje dar ne. tad nereikia cia i estus lygiuotis..