Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir Europoje

[Al1]

Kai kuriems labai kietiems "kapitalistams" labai daznai vaidenasi socializmas
Kai kartais iki smulkmenu isigilini i kazkoki reikala, tai pamatai, kad ne visur galioja laikomu pazangiomis santvarku metodai..
Netgi pasidomekit Anglijos geležinkeliu patirtimi - ten privatininkai per ilgus metus labai nustekeno infrastruktura..

Taip. O Londono metro berods pernai bankrotas istiko - irgi privatininkams buvo isnuomota.
Esme labai paprasta - privatininkas mels kiek gales.

[c2h5oh]

Kai kuriems labai kietiems "kapitalistams" labai daznai vaidenasi socializmas
Kai kartais iki smulkmenu isigilini i kazkoki reikala, tai pamatai, kad ne visur galioja laikomu pazangiomis santvarku metodai..

Na taip, kiekvienos srities darbuotojams atrodo, kad jų sritis - vienintelė, nepakartojama ir ypatinga, ir ekonomikos dėsniai tai sričiai negalioja.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Na taip, kiekvienos srities darbuotojams atrodo, kad jų sritis - vienintelė, nepakartojama ir ypatinga, ir ekonomikos dėsniai tai sričiai negalioja.

Geležinkelis nėra "kiekviena" sritis. Tai šaliai labai svarbus objektas, todėl su juo ir reikia elgtis atsargiai.

Aišku, šiais laikais, kai karinė geležinkelio reikšmė yra sumažėjusi gal jį ir būtų galima privatizuoti ir paleisti savieigai. Bet apie keleivinius traukinius tada matyt apskritai netruktume pamiršti (išskyrus galbūt svarbiausius didžiuosius miestus jungiančius maršrutus), o tas nėra gerai. Geležinkelių transportą reikia skatinti ir populiarinti, nes jo potencialas (greičio, ekonomijos, ekologijos, komforto) yra žymiai didesnis nei autotransporto. Gal keleivių vežimas tiesiogiai niekada ir nebus pelningas, bet nereikia į viską žiūrėt tik iš vienos bendrovės pozicijų.

[Tomas]

Geležinkelis nėra "kiekviena" sritis. Tai šaliai labai svarbus objektas, todėl su juo ir reikia elgtis atsargiai.

Aišku, šiais laikais, kai karinė geležinkelio reikšmė yra sumažėjusi gal jį ir būtų galima privatizuoti ir paleisti savieigai. Bet apie keleivinius traukinius tada matyt apskritai netruktume pamiršti (išskyrus galbūt svarbiausius didžiuosius miestus jungiančius maršrutus), o tas nėra gerai.

Kiek žinau Vokietijoje regioniniuose maršrutuose dirbančias privačias keleivių pervežimo geležinkeliais kompanijas dotuoja savivaldybės.

[LT-1]

Na taip, kiekvienos srities darbuotojams atrodo, kad jų sritis - vienintelė, nepakartojama ir ypatinga, ir ekonomikos dėsniai tai sričiai negalioja.

Ne, kaip tik visi is sono ziuredami yra "superasai", kurie visada kisa savo patarimus, kuriu didele dalis daznai tik sypena kelia..
Tai dar gerai, jei tik sypsena..
Be abejo, niekas nesako, kad viskas yra labai gerai ir nereikia nieko keisti..
Cia kaip elektonikos prietaisas - is sono paprastas, galbut grazus, taciau atidaryk korpuso dangti ir suprasi kaip viskas sudetinga.. Supranta ta laidu raizgalyne tik specialistai. Panasu ir gelezinkelyje - cia labai daug specifiniu niuansu.. Tad kai kuriems, siulantiems savo isganingas idejas, reiketu pasidometi ir pasikapstyti giliau..

[LT-1]

Geležinkelis nėra "kiekviena" sritis. Tai šaliai labai svarbus objektas, todėl su juo ir reikia elgtis atsargiai.

Aišku, šiais laikais, kai karinė geležinkelio reikšmė yra sumažėjusi gal jį ir būtų galima privatizuoti ir paleisti savieigai. Bet apie keleivinius traukinius tada matyt apskritai netruktume pamiršti (išskyrus galbūt svarbiausius didžiuosius miestus jungiančius maršrutus), o tas nėra gerai. Geležinkelių transportą reikia skatinti ir populiarinti, nes jo potencialas (greičio, ekonomijos, ekologijos, komforto) yra žymiai didesnis nei autotransporto. Gal keleivių vežimas tiesiogiai niekada ir nebus pelningas, bet nereikia į viską žiūrėt tik iš vienos bendrovės pozicijų.

beje, norinciu buti kroviniu vezejais gelezinkeliais - nors vezimu vezk, nes tai kvepia labai dideliais pinigais, o va keleiviu pervezimu uzsiimti nera nei vieno norincio.. Verslas jaucia, kur galima piniga padaryti, tad faktas, jog norinciu tuo uzsiimti be LG nera, sako, jog si veiklos sritis nera perspektyvi.. Tad be valstybes (ar savivaldybiu) paramos kalnu nenuversi..

[2Pack]

beje, norinciu buti kroviniu vezejais gelezinkeliais - nors vezimu vezk, nes tai kvepia labai dideliais pinigais, o va keleiviu pervezimu uzsiimti nera nei vieno norincio.. Verslas jaucia, kur galima piniga padaryti, tad faktas, jog norinciu tuo uzsiimti be LG nera, sako, jog si veiklos sritis nera perspektyvi.. Tad be valstybes (ar savivaldybiu) paramos kalnu nenuversi..

Siūlau baigti diskutuoti apie tai, kad savivaldybės turėtų dotuoti nuostolingus maršrutus. Ir nelyginkime to su Vokietija. Nerealu, kad savivaldybių biudžetuose atsirastų pinigų keleivių vežimui geležinkeliais finansavimui, nes dalis savivaldybių apskritai vos suduria gala su galu. Be to, Lietuvoje dauguma savivaldybių yra mažos, su mažais biudžetais. Neklyskime - traukinius Vokietijoje dotuoja federalinė (žemių) valdžia, bet ne savivaldybės! O žemių ir mūsų savivaldybių sulyginti neįmanoma visomis prasmėmis.

Tačiau 100 % sutinku, kad keleivių vežimas turėtų būti dengiamas iš valstybės biudžeto. O dėl to kryžminio finansavimo (kad kroviniais negalima dengti keleivių) irgi yra visokių niuansų. Jei čia, kaip skelbiama, kad ES draudžia nuostolingą veiklą dengti pelninga, LG seniai to negalėtų daryti. Bet, kaip matote, dengia!

[Al1]

beje, norinciu buti kroviniu vezejais gelezinkeliais - nors vezimu vezk, nes tai kvepia labai dideliais pinigais, o va keleiviu pervezimu uzsiimti nera nei vieno norincio.. Verslas jaucia, kur galima piniga padaryti, tad faktas, jog norinciu tuo uzsiimti be LG nera, sako, jog si veiklos sritis nera perspektyvi.. Tad be valstybes (ar savivaldybiu) paramos kalnu nenuversi..

Butent, taciau Lietuva yra Lietuva. Ir jei leisi privatininkams vezti krovinius bei graibyti grietinele, tai valstybinius gelezinkelius po keliu metu istiks krachas. O tada kazkas pigiai nupirks ir darysis didelius pinigus.
Leisti privatiems vezejams vezti krovinius galima butu tik tolimesneje ateityje.
Puikus pavyzdys to, ko neturetu buti valstybineje imoneje - "Lietuvos pastas". Kaip "Itella" graibe, o gal ir dabar graibo grietinele...

[Al1]

Siūlau baigti diskutuoti apie tai, kad savivaldybės turėtų dotuoti nuostolingus maršrutus. Ir nelyginkime to su Vokietija. Nerealu, kad savivaldybių biudžetuose atsirastų pinigų keleivių vežimui geležinkeliais finansavimui, nes dalis savivaldybių apskritai vos suduria gala su galu. Be to, Lietuvoje dauguma savivaldybių yra mažos, su mažais biudžetais. Neklyskime - traukinius Vokietijoje dotuoja federalinė (žemių) valdžia, bet ne savivaldybės! O žemių ir mūsų savivaldybių sulyginti neįmanoma visomis prasmėmis.

Tačiau 100 % sutinku, kad keleivių vežimas turėtų būti dengiamas iš valstybės biudžeto. O dėl to kryžminio finansavimo (kad kroviniais negalima dengti keleivių) irgi yra visokių niuansų. Jei čia, kaip skelbiama, kad ES draudžia nuostolingą veiklą dengti pelninga, LG seniai to negalėtų daryti. Bet, kaip matote, dengia!

Lenkijoje siuo metu vyksta gelezinkeliu restrukturizacija ir priemiestiniai marsrutai perleidziami vaivadijoms. Jos kartu su PKP (Lenkijos gelezinkeliais) imasi dalininko nastos. Perkami panaudoti traukiniai is Vokietijos, modernizuojami seni, arba perkami nauji PESA traukiniai - elektriniai, dyzeliniai ir automotrises.

Del nuostoliu dengimo pelno saskaita nera taip paprasta ES direktyvose. Galbut, jei LG butu valstybinis koncernas, sudarytas is atskiru LG kompaniju, kurios uzsiimtu kroviniu vezimu ir keleiviu vezimu, tai galiotu ES direktyvos. Bet kol kas LG tiek kroviniu pervezimu, tiek keleviu pervezimu uzsiima vienas juridinis asmuo. Ir kodel negali vienas juridinis asmuo savo nuostolius dengti savo pelnu???

[c2h5oh]

Cia kaip elektonikos prietaisas - is sono paprastas, galbut grazus, taciau atidaryk korpuso dangti ir suprasi kaip viskas sudetinga.. Supranta ta laidu raizgalyne tik specialistai.

Nebūtina baigti radioelektronikos, kad galėtum pelningai pardavinėti elektronikos prietaisus. Atvirkščiai, netgi labai pageidautina baigti kitokius (verslo valdymo) mokslus.

Čia mes irgi kalbame apie paslaugos pardavinėjimą.

p.s.: beje, aviatoriai irgi laikė save labai išskirtiniais. Bet štai jau nuo 2004 m. (Lietuvoje; ES šalyse kiek anksčiau) dirba konkurencijos sąlygomis.

[c2h5oh]

Siūlau baigti diskutuoti apie tai, kad savivaldybės turėtų dotuoti nuostolingus maršrutus. Ir nelyginkime to su Vokietija. Nerealu, kad savivaldybių biudžetuose atsirastų pinigų keleivių vežimui geležinkeliais finansavimui, nes dalis savivaldybių apskritai vos suduria gala su galu. Be to, Lietuvoje dauguma savivaldybių yra mažos, su mažais biudžetais.

Savivaldybės galėtų ką nors dotuoti tik tuo atveju, jeigu joms atitektų dabar dotavimui skiriami pinigai (juos valdo/skirsto Susisiekimo ministerija?). Priešingu atveju tai būtų net ne reformos imitacija, o sabotažas (liepti finansuoti neturint tam pinigų).

Tačiau 100 % sutinku, kad keleivių vežimas turėtų būti dengiamas iš valstybės biudžeto. O dėl to kryžminio finansavimo (kad kroviniais negalima dengti keleivių) irgi yra visokių niuansų. Jei čia, kaip skelbiama, kad ES draudžia nuostolingą veiklą dengti pelninga, LG seniai to negalėtų daryti. Bet, kaip matote, dengia!

Kadangi LG yra vienintelis veikėjas rinkoje (privačių keleivinių traukinių juk nėra Lietuvoje) - tai, matyt, nėra pagrindo įtarti, kad LG piktnaudžiauja monopoline padėtimi.

[LT-1]

Nebūtina baigti radioelektronikos, kad galėtum pelningai pardavinėti elektronikos prietaisus. Atvirkščiai, netgi labai pageidautina baigti kitokius (verslo valdymo) mokslus.

Čia mes irgi kalbame apie paslaugos pardavinėjimą.

p.s.: beje, aviatoriai irgi laikė save labai išskirtiniais. Bet štai jau nuo 2004 m. (Lietuvoje; ES šalyse kiek anksčiau) dirba konkurencijos sąlygomis.

Nematau reikalo toliau kazka irodineti.. Manyk, kaip tau paciam atrodo, bet zinok, kad ne visada buna taip, kaip esi issitikines..

[2Pack]

Estija ruošiasi didžiųjų įmonių privatizavimui
2008 10 09 „Vilniaus diena“

Estijos vyriausybė puoselėja planus privatizuoti kai kurias didžiąsias valstybines įmones.

Šio sąrašo viršuje – penkis uostus valdantis koncernas, „Tallina Sadam“, energetikos monopolininkas „Eesti energia“, pašto įmonė „Eesti post“, Talino oro uosto operatorius „Tallinna Lennujaam“ ir geležinkelių įmonė „Eesti raudtee“, kuri kartą jau buvo skandalingai ir nesėkmingai privatizuota.

Anot Estijos žiniasklaidos, visoms minėtoms bendrovėms labai stinga lėšų modernizavimui ir plėtrai, todėl šalies valdžia ketina dalį akcijų parduoti, o gautus pinigus investuoti.

Ekonomikos ministerijos skaičiavimais, vien tik „Eesti energios“ poreikis investicijoms yra per artimiausią dešimtmetį sieks 80 mlrd. kronų (beveik 18 mlrd. litų).

Kol kas neaišku, kiek ir kokių bendrovių akcijų bus parduota, bet, pasak Estijos žiniasklaidos, šalies vyriausybė dėl šių planų privatizuoti galutinai turėtų apsispręsti jau šio mėnesio pabaigoje.

[Eimantas]

Atkelti ir (ar) nukopijuoti pranešimai iš temos Geležinkeliai Lietuvoje.

[zanaz]

E.Masiulis nori peržiūrėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių veiklą

Klausiamas, kurias konkrečias įmones turi mintyse, kai kalba apie jų pertvarkymą, E. Masiulis paminėjo „Lietuvos geležinkelius“, taip pat kelių priežiūros sritį. Anot politiko, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, „Lietuvos geležinkeliuose“ būtų galima atskirti infrastruktūrą nuo funkcijų, tai yra pervežimo.

„Atskiriant infrastruktūrą, tai yra bėgius nuo pervežimų. Tai galėtų būti viena iš sričių, kada pervežimuose pačiuose galėtų dalyvauti ir patys vežėjai, taip padidindami konkurenciją ir suteikdami kokybiškesnę paslaugą vartotojams“, - sakė E. Masiulis.

[Eimantas]

2008 11 28
Pasaulio banko atstovai Lietuvos geležinkelių reformą vertina kaip pavyzdinę


Pasaulio banko atstovai kartu su Azerbaidžano delegacija šią savaitę lankosi AB „Lietuvos geležinkeliai“. Azerbaidžano geležinkeliai, padedami Pasaulio banko, rengiasi struktūrinėms permainoms, todėl čia atvykusieji susipažįsta su Lietuvos geležinkelių reforma, gilinasi, kaip bendrovėje veikia ūkiskaitiniai santykiai tarp atskirų padalinių, domisi antrinių įmonių kūrimu, jų atskaitomybe, tarifų politika ir ryšiais su privačiu sektoriumi.

Pasaulio banko atstovas Gerald Ollivier sako, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ reforma yra pavyzdys kitų šalių geležinkeliams: nors ir būdami įsprausti į ES direktyvų rėmus Lietuvos geležinkeliai rado savitą, šalies situacijai adekvatų ir sėkmingą reformų kelią.

Jis pastebi, kad per trumpą laiką – kelerius metus buvo sukurti ūkiskaitiniai santykiai tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ padalinių, kurie vadovybei leidžia aiškiai matyti, kas vyksta bendrovėje, lanksčiai reaguoti į besikeičiančias verslo sąlygas.

Šiuo metu Azerbaidžano geležinkelių įmonėje valdymo pertvarka tik prasideda ir jos vadovai kartu su Pasaulio banko ekspertais mano, kad Lietuvos geležinkelių bendrovės specialistai gali konsultuoti reformos klausimais. Susitarta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai metų pradžioje vyks į Azerbaidžaną, kur ves seminarus geležinkelių sektoriaus pertvarkos klausimais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėti reformuoti gerokai anksčiau nei Seimas priėmė Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą (įstatymas priimtas 2004 m. balandį). Reformos rezultatas – pagal ES direktyvų reikalavimus sukurti ūkiskaitiniai santykiai tarp atskirų bendrovės veiklų – krovinių, keleivių vežimo ir infrastruktūros valdymo. Reformos tikslas – geležinkelių sektoriaus konkurencingumo didinimas, sąlygų naujiems vežėjams ateiti į rinką sudarymas.

www.litrail.lt

[LT-1]

E.Masiulis nori peržiūrėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių veiklą

man atrodo, kad cia dabar daznai pasisvaidoma politiniais-reklaminiais lozungais. Kai isigilins i esme visa gerai ir prades normaliai dirbti, atsargiau reiks tokias mintis. Nors kad ir kaip ten bebutu - sako - nera to blogo, kas neisietu i gera - protingai atliekamos naujoves ir pertvarkymai dazniausiai duoda naudos.

[c2h5oh]

man atrodo, kad cia dabar daznai pasisvaidoma politiniais-reklaminiais lozungais. Kai isigilins i esme visa gerai ir prades normaliai dirbti, atsargiau reiks tokias mintis. Nors kad ir kaip ten bebutu - sako - nera to blogo, kas neisietu i gera - protingai atliekamos naujoves ir pertvarkymai dazniausiai duoda naudos.

ES direktyvas (dėl bėgių atskyrimo nuo riedmenų) reikės anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip įgyvendinti ir Lietuvoje.

[LT-1]

ES direktyvas (dėl bėgių atskyrimo nuo riedmenų) reikės anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip įgyvendinti ir Lietuvoje.

Kaip bebutu keista, jos jau praktiskai igyvendintos:
Citata is auksciau esancio straipsnio:
Pasaulio banko atstovas Gerald Ollivier sako, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ reforma yra pavyzdys kitų šalių geležinkeliams: nors ir būdami įsprausti į ES direktyvų rėmus Lietuvos geležinkeliai rado savitą, šalies situacijai adekvatų ir sėkmingą reformų kelią.

[Al1]

man atrodo, kad cia dabar daznai pasisvaidoma politiniais-reklaminiais lozungais. Kai isigilins i esme visa gerai ir prades normaliai dirbti, atsargiau reiks tokias mintis. Nors kad ir kaip ten bebutu - sako - nera to blogo, kas neisietu i gera - protingai atliekamos naujoves ir pertvarkymai dazniausiai duoda naudos.

Jo, pavyzdziui, antikriziniu veiksmu planas.