Geležinkelių rinkos liberalizavimas Lietuvoje ir Europoje

[Al1]

Iš to kas liko, veikia. Deja, bet paskutinis ketvirtis amžiaus visoje Europoje geležinkeliams buvo ne koks. Daug antraeilių linijų buvo uždaryta, nors kai kur kai kas ir nutiesta. Bet kokiu atveju viso to priežastis - "liberalizacija" ir geležinkelių palikimas laisvos rinkos nematomai rankai...

[Eimantas]

„Gargždų geležinkelis“ meta pirštinę „Lietuvos geležinkeliams“

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ams-667-783816

[Al1]

Žinomos liberalų giesmės: valsybinė "monopolija" - išskaidyti. O kai privatus verslas kuria monopolija, tai rankomis ploti. Kas ir vyksta su trąšų gabenimu - siemiama prisidengiant "laisva konkurencija" į privačias rankas perimti visą gabenimo grandinę.

[Silber418]

Tinkamesnės temos lyg ir nėra, todėl pasidalinu šioje. Tarptautinei geležinkelių riedmenų gamybos bendrovei "Alstom" įsigijus bendrovę "Bombardier", operacinei veiklai Europoje nuo 2025 m. suformuojamas konsoliduotas DACH regionas (sujungtos Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Islandijos rinkos).

Šaltinis.: https://railway-news.com/alstom-cons...onal-structure.

[Konstantin]

Nerandu tinkamos temos...

Privatininkas RegioJet įvardintas kaip vienas geriausiu traukinių operatoriumi Europoje.


https://www.transportenvironment.org...s/rail-ranking

[ignaloidas]

Nerandu tinkamos temos...

Privatininkas RegioJet įvardintas kaip vienas geriausiu traukinių operatoriumi Europoje.


https://www.transportenvironment.org...s/rail-ranking

Šita studija turi ganėtinai daug problemų su metodologija, https://jonworth.eu/no-eurostar-isnt...oes-it-matter/

[John]

Šita studija turi ganėtinai daug problemų su metodologija, https://jonworth.eu/no-eurostar-isnt...oes-it-matter/

Studija nėra perfect (kaip ir jokia studiuja), bet yra gena gera, o pagrindinė problema su ja nebent tada, kad kai kurie gana obscure kriterijai, kaip naktiniai traukiniai, įtraukiami į bendrą rankingą, kur nuo to "nukenčia" visi operatoriai, kurie apskritai nedaro naktinių traukinių (galiotų ir LTG, jeigu būtų įtrauktas). Taip pat, toks dalykas kaip neatsižvelgimas į reisų dažnius, ką patys studijos autoriai paminėjo. Ir dar, ko Jon'as nepaminėjo, kad naktinių traukinių+dviračių gabenimo kriterijus sudaro, viso labo, 5% svorio bendrai pozicijai, o pagrindinė priežastis, kodėl koks Eurostar atsidūrė paskutinėje pozicijoje, šiaip jau, yra bilieto kaina, nes Eurostaro bilietai yra fakin brangūs.
Taip kad aš nepulčiau nurašyti šitos studijos. Turbūt geriausia tokia studija, kokia egzistuoja šiuo metu.

[ignaloidas]

Studija nėra perfect (kaip ir jokia studiuja), bet yra gena gera, o pagrindinė problema su ja nebent tada, kad kai kurie gana obscure kriterijai, kaip naktiniai traukiniai, įtraukiami į bendrą rankingą, kur nuo to "nukenčia" visi operatoriai, kurie apskritai nedaro naktinių traukinių (galiotų ir LTG, jeigu būtų įtrauktas). Taip pat, toks dalykas kaip neatsižvelgimas į reisų dažnius, ką patys studijos autoriai paminėjo. Ir dar, ko Jon'as nepaminėjo, kad naktinių traukinių+dviračių gabenimo kriterijus sudaro, viso labo, 5% svorio bendrai pozicijai, o pagrindinė priežastis, kodėl koks Eurostar atsidūrė paskutinėje pozicijoje, šiaip jau, yra bilieto kaina, nes Eurostaro bilietai yra fakin brangūs.
Taip kad aš nepulčiau nurašyti šitos studijos. Turbūt geriausia tokia studija, kokia egzistuoja šiuo metu.

Studija visiškai neatsižvelgia į tvarkaraščius (vienas nemokamas greitas naktinis traukinys per metus reikštu idealų rezultatą pagal metodologiją), ignoruojama infrastruktūra, greitieji traukiniai lyginami su lėtais ir kuo pigiau daromais, etc. Visiškai nesąmoninga studija. Jei panašiais metodais lygintum oro linijas, gautum kad Ryanair yra geriau už privatų lėktuvą, nes suprask pigiau. Šikna o ne studija čia.

[John]

Studija visiškai neatsižvelgia į tvarkaraščius (vienas nemokamas greitas naktinis traukinys per metus reikštu idealų rezultatą pagal metodologiją), ignoruojama infrastruktūra, greitieji traukiniai lyginami su lėtais ir kuo pigiau daromais, etc. Visiškai nesąmoninga studija. Jei panašiais metodais lygintum oro linijas, gautum kad Ryanair yra geriau už privatų lėktuvą, nes suprask pigiau. Šikna o ne studija čia.

Tada praktiškai visos studijos yra "šikna", nes galima susigalvoti eilė "trūkumų" ir dėl jų viską nurašyti. Visgi, taip veikia studijos ir rankingai. Kad neatsižvelgia į tvarkaraščius ir patys studijos rengėjai paminėjo šitą trūkumą bei priežastis, kodėl taip pasielgta. Bet esmė, kad atsidaręs pilną reitingą (ne tik kokio nors laikraščio antraštę) gali matyti visų kriterijų reitingus ir atsirinkti tik tuos kriterijus, kurie aktualūs ir netgi išmesti tuos, kurie yra beprasmiški (kaip kad night trains). Kadangi nurodomas ir kiekvieno kriterijaus "svoris", tai labai nesunku susilipdyti tą table pačiam tik su kriterijais, kurie tau rūpi.

Jei panašiais metodais lygintum oro linijas, gautum kad Ryanair yra geriau už privatų lėktuvą, nes suprask pigiau. Šikna o ne studija čia.

Negautum, nes tu čia kalbi tik apie vieną kriterijų (kainą). Studijoje yra 8 kriterijai. Šiaip, siūlyčiau užmesti akį į pačią studiją, nes, kaip suprantu, kol kas komentuoji tik antraštę ir tai, ką parašė Jon Worth? Viršuje kairiau yra "Full report" pdf'as, kur plačiau kalbama apie kriterijus ir jų svorius: https://www.transportenvironment.org...s/rail-ranking

[Wintautas]

Šita studija turi ganėtinai daug problemų su metodologija, https://jonworth.eu/no-eurostar-isnt...oes-it-matter/

Teko važiuot - tikrai puikūs jie. Labai pigu, sėdynės patogios (vieną kartą pakliuvau į 2+1), on-board kainos kaip parduotuvėje, nemokamas vandens buteliukas karštą vasarą. Važiavau Viena - Brno ir Brno - Bratislava. Į vieną pusę apie kaina buvo po maždaug 6-7 eur. Neįsivaizdavau kad taip puiku galėjo būti

O kodėl studija turėtų žiūrėti į dažnumą? Tiesiog laimėtų tas kas tame maršrute turi daugiausiai paleidęs traukinių.

[ignaloidas]

Tada praktiškai visos studijos yra "šikna", nes galima susigalvoti eilė "trūkumų" ir dėl jų viską nurašyti. Visgi, taip veikia studijos ir rankingai. Kad neatsižvelgia į tvarkaraščius ir patys studijos rengėjai paminėjo šitą trūkumą bei priežastis, kodėl taip pasielgta. Bet esmė, kad atsidaręs pilną reitingą (ne tik kokio nors laikraščio antraštę) gali matyti visų kriterijų reitingus ir atsirinkti tik tuos kriterijus, kurie aktualūs ir netgi išmesti tuos, kurie yra beprasmiški (kaip kad night trains). Kadangi nurodomas ir kiekvieno kriterijaus "svoris", tai labai nesunku susilipdyti tą table pačiam tik su kriterijais, kurie tau rūpi.



Negautum, nes tu čia kalbi tik apie vieną kriterijų (kainą). Studijoje yra 8 kriterijai. Šiaip, siūlyčiau užmesti akį į pačią studiją, nes, kaip suprantu, kol kas komentuoji tik antraštę ir tai, ką parašė Jon Worth? Viršuje kairiau yra "Full report" pdf'as, kur plačiau kalbama apie kriterijus ir jų svorius: https://www.transportenvironment.org...s/rail-ranking

Skaičiau tą suknistą "studiją". Ten realiai tiesiog pasakoma kad "mums per sunku analizuoti reikalus kurie iš tiesų svarbūs" ir tiek. Kas per studija jei ignoruojame tikrai žymiai svarbesnius faktorius. Dažnis ir kur važiuojama yra svarbiausi kriterijai traukiniams, manau tai tu supranti. Studija yra nieko verta jei yra ignoruojami svarbiausi kriterijai. Čia maždaug tas pats jei turėtum studiją kaip daryti tunelį tarp europos ir amerikos ir ignoruotum kainą ir technines galimybes. Čia yra pigus duomenų sumetimas į excel'į ir pdf'o suformatavimas tam kad gauti viešumo su skambia antrašte. Ir bendrai, kokio velnio lyginti Eurostar su Ouigo? Automobilių pasaulyje niekas nelygina mikrūškės su sportiniu sedanu. Bet praktiškai šita studija būtent tai daro. Čia vienintelė tokia "studija", nes rimtesni žmonės supranta kad tokio tipo studijos yra nelogiškos.

[ignaloidas]

O kodėl studija turėtų žiūrėti į dažnumą? Tiesiog laimėtų tas kas tame maršrute turi daugiausiai paleidęs traukinių.

Nes vienas reisas kartą per dieną yra šikna, bet pagal šitą studiją jei visa kitą gerai, tai problemų nėra. Čia yra lyginami nesulyginami dalykai, ir rezultatai vietomis visiškai nelogiški. Geriausiu atveju galima pavadinti duomenų rinkiniu tą darbą, jokiu atveju ne studija.

[John]

Skaičiau tą suknistą "studiją". Ten realiai tiesiog pasakoma kad "mums per sunku analizuoti reikalus kurie iš tiesų svarbūs" ir tiek. Kas per studija jei ignoruojame tikrai žymiai svarbesnius faktorius. Dažnis ir kur važiuojama yra svarbiausi kriterijai traukiniams, manau tai tu supranti. Studija yra nieko verta jei yra ignoruojami svarbiausi kriterijai. Čia maždaug tas pats jei turėtum studiją kaip daryti tunelį tarp europos ir amerikos ir ignoruotum kainą ir technines galimybes. Čia yra pigus duomenų sumetimas į excel'į ir pdf'o suformatavimas tam kad gauti viešumo su skambia antrašte. Ir bendrai, kokio velnio lyginti Eurostar su Ouigo? Automobilių pasaulyje niekas nelygina mikrūškės su sportiniu sedanu. Bet praktiškai šita studija būtent tai daro. Čia vienintelė tokia "studija", nes rimtesni žmonės supranta kad tokio tipo studijos yra nelogiškos.

O kodėl kartais skrendi Ryanair, o kartais Turkish? Realybė ta, kad tai yra mainstreaminiai produktai (tiesa, kai kurie iš jų turi premium klases), kuriais naudojasi tos pačios rinkos tie patys dalyviai. Ir tiesa, kad trūksta kai kurių svarbių kriterijų. Vis dėl to, yra 8 kriterijai ir kai kurie iš jų yra labai svarbūs ir jie yra naudingi, norint susidaryti gana gerą įspūdį apie kompaniją. Neproduktyvu, nekonstruktyvu ir nesolidu visa tai nurašyti kaip "šikna, o ne studija".

[Wintautas]

Nes vienas reisas kartą per dieną yra šikna, bet pagal šitą studiją jei visa kitą gerai, tai problemų nėra. Čia yra lyginami nesulyginami dalykai, ir rezultatai vietomis visiškai nelogiški. Geriausiu atveju galima pavadinti duomenų rinkiniu tą darbą, jokiu atveju ne studija.

Dažnis tai čia yra maršruto problema, o ne operatoriaus. Jei tarkim važiuoja pigus ir tobulas traukinys nišiniam maršrute, tarkim Liubliana - Miunchenas, manai jam automatiškai reikia mušti per balą dėl to nes važiuoja kartą per dieną? O kuomet lenkų PKP populiarus maršrutas Varšuva - Berlynas už 50eur su kondukturėm kurios spjaudos, nemoka nė žodžio angliškai ir nėra jokių rozečių per 5-6 val kelionę, tačiau važiuoja 10 kart per dieną, automatiškai PKP turi gauti didelį pliusą už tai?

Dar vienas pvz: tarkim vienoje realybėje turime PKP, kuris yra šūdas, bet turi monopolį maršrutui Varšuva - Berlynas ir važiuoja 10 kart į dieną, o kitoje realybėje yra 10 operatorių kurie visi sudėjus važiuoja 10 kart per dieną, bet yra vidutiniškai gerokai geresni ir pigesni nei PKP, ar vis tiek PKP turi laimėti reitinge? Ar toks reitingas naudingas? Čia yra įmonių ir jų paslaugos įvertinimas, o ne aplamai maršrutų.

[Al1]

O koks korektiškumas aplamai lyginti operatorius, kurie turi 10 reisų ir tuos, kurie turi 1000 maršrutų? Be kainos ir traukinio komforto daugiau ten lyginti nėra jokios prasmės. Visi kiti kriterijai neaktualūs arba neįmanoma palyginti.

[Visdarlietus]

O koks korektiškumas aplamai lyginti operatorius, kurie turi 10 reisų ir tuos, kurie turi 1000 maršrutų? Be kainos ir traukinio komforto daugiau ten lyginti nėra jokios prasmės. Visi kiti kriterijai neaktualūs arba neįmanoma palyginti.

Čia turbūt labai plati sąvoka "traukinio komfortas" į kurį galima įtraukti nuo stoties pasiekiamumo (parkavimo vietos, taksi į peroną, lagaminų nešikai ir pan.) iki nuvykimo greičio ar net sutikimo stotyje.

[Al1]

siaura sąvoką, kuri liečia konkrečiai traukinį, o ne stotį. Ne apie stotis juk kalba. Kas kita būtų, jei, tarkim, tarp tų pačių miestų važinėtų keli skirtingi vežėjai, galbūt net iš skirtingų stočių, ir tuomet būtų galima įtraukti ir stotis. Bet jei lyginami pagal daugelį parametrų, kurių kai kurie vežėjai dėl konkrečių maršrutų tiesiog negali turėti, tai yra niekinis lyginimas. Čia kaip lyginti ekskavatorių ir kastuvą.

[ejs-ejs]

Šiaip jau, visada tyrime yra sunkiausia sudaryti kriterijų matricą ir paskirstyti jos svorio koeficientus.
Tie patys kriterijai, pritaikius kitokius koeficientus, rodys skirtingus aspektus.

[Visdarlietus]

siaura sąvoką, kuri liečia konkrečiai traukinį, o ne stotį. Ne apie stotis juk kalba. Kas kita būtų, jei, tarkim, tarp tų pačių miestų važinėtų keli skirtingi vežėjai, galbūt net iš skirtingų stočių, ir tuomet būtų galima įtraukti ir stotis. Bet jei lyginami pagal daugelį parametrų, kurių kai kurie vežėjai dėl konkrečių maršrutų tiesiog negali turėti, tai yra niekinis lyginimas. Čia kaip lyginti ekskavatorių ir kastuvą.

Tai jeigu hipotetiškai dėl kelio būklės traukinys 100 km važiuotų 5 val. t.y. 20 km/h, tai čia neįeitų į traukinio komfortą? Ta prasme jokio skirtumo ar traukinys 100 km. nuvažiuoja tarkime per 20 min. ar per 5 val.?

[ejs-ejs]

Tai jeigu hipotetiškai dėl kelio būklės traukinys 100 km važiuotų 5 val. t.y. 20 km/h, tai čia neįeitų į traukinio komfortą? Ta prasme jokio skirtumo ar traukinys 100 km. nuvažiuoja tarkime per 20 min. ar per 5 val.?

Į traukinio komfortą tikrai ne, tai galėtų būti įtraukiama į maršruto patrauklumą arba į infrastruktūro būklę, jeigu tai vienintelis įmanomas maršrutas tarp taškų A ir B.