Tai su pinigu stigiumi susije.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Peronų aukščiai
Collapse
X
-
Parašė AnD Rodyti pranešimąMano spėjimas būtų toks Peronai daromi tam tikrų dabartinių išmatavimų todėl, kad prie jų esančiais keliais galėtų pravažiuoti kroviniai sąstatai.
Maskvos stoty peronai aukšti, nes tik keleiviniams traukiniams keliai.
Comment
-
Parašė Vytautas_LT Rodyti pranešimąKrovininiams galėtų rezervuoti kurį nors kelią. Tarkim, antrą. Na, nebent jis neišvengiamai reikalingas manevravimui ir negali būti naudojamas kitiems tikslams.Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąBet tai kas trukdo juos paaukštinti?Parašė x21 Rodyti pranešimąNenoras...Parašė xxl Rodyti pranešimąproblema ta, kad LG ilgai naudojosi GOST'ais (Государственный стандарт – valstybinis standartas), o gal ir toliau naudojasi.
Taip pat ne paslaptis, kad GOST'ais buvo ir tebenaudojamasi tokiose valstybese kaip: Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikija, Turkmėnija, Uzbekija, Ukraina.
O kurioje iš tų valstybių buvo kuriami standartai atitinkantys sampratą "viskas žmogui ir jo patogumui"?Parašė Jegermeister Rodyti pranešimąKažkas čia ne taip. Teko būti tiek Maskvos tiek Sankt-peterburgo geležinkelio stotyse. Peronai ten aukšti ir iš Gost'inio vagono išlipant nereikia ten jokių laiptelių. Beje keli tokie peronai yra ir Vilniaus gelž. stotyje (paskutiniai).
Speju, kad tai susiję su tuo ar kelias yra transitinis ar akligatvinis???
Peronu paaukstinimas tai milziniska investicija. Nes aukstinti reikia visoje Lietuvoje. Nei vienoje Lietuvos stotyje nera aukstu peronu. Vilniuje paskutiniai keliai yra naudojami vagonu paruosimui kelionei, todel ten ne peronas (jei is viso kada nors ten buvo peronas).
TSRS buvo dvieju auksciu peronai. Auksti peronai pradeti diegti tik po Antrojo
pasaulinio tuose miestuose, kur dideli keleiviu srautai - Maskvoje, Leningrade, Kijeve ir kituose. Tai palengvino ir pagreitino ilipima ir islipima. Visi tolimojo susisiekimo vagonai, tempiami lokomotyvu, pritaikyti tiek aukstiems, tiek ir zemiems peronams. Tuo tarpu D1 ir DR1A yra skirti zemiems peronams, bet galima pritaikyti ir aukstiems, o elektriniai traukiniai yra gaminami arba tik zemiems peronams, arba tik aukstiems.
Nei Lietuvoje, nei Latvijoje aukstu peronu nera. Estijoje jie yra Talino mazge.
Nezinau, kokia buvo ju atsiradimo istorija - iki Antrojo pasaulinio karo buvo zemi peronai. Itariu, kad aukstus peronus pastate Taline ir elektrifikuotoje linijoje, kurioje pokariu kursavo is Berlyno S-Bahno atvezti trofejiniai elektriniai traukiniai.
O kokias gi standartais Lietuvos gelezinkeliai turetu vadovautis, jei ne GOST'u? Juk visi riedmenys pagaminti pagal GOST'a, net ir importiniai. Tarp kitko, automotrise PESA irgi pagal GOST'o reikalavimus pagaminta.
Tai, kad TSRS kuriant standartus, neatsizvelgdavo i zmones, zinoma. Betgi buvo bandoma pereikti prie aukstu platformu. Taciau ne taip viskas paprasta, kaip atrodo. Viskam reikejo laiko ir pinigu. O pinigu ir tarybiniais laikais nebuvo pakankamai.
Kaip jau forume buvo diskutuota, ir Vakaruose, yra ivairiu auksciu platformos. Ir ten reikia palipeti, norint patekti i traukini. Ir ten niekas nepuola masiskai perstatineti peronu, nes viskas kainuoja nemazus pinigus.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąPeronu paaukstinimas tai milziniska investicija....
o elektriniai traukiniai yra gaminami arba tik zemiems peronams, arba tik aukstiems.Paskutinis taisė x21; 2008.10.14, 21:56.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąVilniuje paskutiniai keliai yra naudojami vagonu paruosimui kelionei, todel ten ne peronas (jei is viso kada nors ten buvo peronas).
Comment
-
Parašė aesde Rodyti pranešimąvienkelyje?
Keleiviniuose vagonuose pastebėjau, kad yra toks dangtis virš laiptų. Matyt jis ir skirtas aukštiems peronams.Paskutinis taisė Vytautas_LT; 2008.10.14, 22:25.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąGeriau GOST nei nieko.
Gal geležinkeliečiai pakomentuos, bet čia turėtų galioti arba statybos normos RSN arba žinybiniai standartai OST.
Tarp kitko LG tebesinaudoja dar carine vėže
lietuvoje standartas - 1520mm
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKaip jau forume buvo diskutuota, ir Vakaruose, yra ivairiu auksciu platformos. Ir ten reikia palipeti, norint patekti i traukini. Ir ten niekas nepuola masiskai perstatineti peronu, nes viskas kainuoja nemazus pinigus.
Comment
-
Parašė Zorro Rodyti pranešimą
Comment
-
[QUOTE=x21;292625]Kalba eina apie viena perona, arba jo dalies.... koks motrises tarpas tarp duru? kokie 7 metrai? tai estakada 10 m ilgio gali sukalti net girtas stalius is senu lentu... investisijos - deze snapso.
Taip. Bet medis netinka. Kaip atrodys? Be to automotrise isvyksta ne tik is vienintelio perono. Jei kalbant placiau, tai sunku ilipti i visus priemiestinius dyzelinius ir elektrinius traukinius. Taigi problema ne vien tik su automotrise susijusi. Aisku, galbut reiketu pirmiausiai pradeti nuo jos.
JAV is viso, kiek teko matyti nuotraukas, filmuose, suoliuka palydovas pastato. Cia apie tolimojo susisiekimo traukinius.
Parašė Perfect Rodyti pranešimąTaip, bet ten įlipimas į traukinius išpręstas taip, kad lipdamas nuo žemo perono tu nepatiri daugiau diskomforto nei lipdamas į tarpmiestinį autobusą, t.y. pirmosios pakopos laiptelis yra žemiau arba peronas yra kokiais 10 cm aukščiau.
Comment
-
Parašė x21 Rodyti pranešimąNea, nieko panasaus, paciam teko vaziuoti su elektricka, tai puse kelio nuo Maskvos buvo auksti peronai, po to zemi. Tarpstoti tarp aukstu/zemu praejo kazkoks darbininkas ir pakeite laiptu konfiguracija...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąER serijos traukiniai skirti tik aukstiems ar zemiems paronams. ...
Comment
-
Parašė x21 Rodyti pranešimąČia buvo ЭР2... tokių ir Rygoje buvo pilna...
Comment
-
-
Parašė Zorro Rodyti pranešimą
Šeštokų geležinkelio stoties priešingame šone negu senoji keleivinė stotis dabar veikia perkrovimo rampa. Vienoje jos pusėje (arčiau keleivinės stoties) 1435 mm vėžės bėgiai, kitoje (tolimesnėje) rusiškos 1520 mm.
Specialus keleivinis traukinys (2M62 su 8 žaliais keleiviniais vagonais), su D1 Šeštokai-Vilnius prasilenkęs Kalvarijoje, tą dieną ~13:10h atvyko į tą tolimiausią nuo stoties kelią. Ir kažkada tankų pervarinėjimui iš vienų vagonų į kitus pastatyta rampa tapo aukštuoju peronu.
Prie šio perono buvo pervarytas ~14h pirmas iš Lenkijos atvažiavęs keleivinis traukinys (nes į tuos pačius bėgius kur dabar atvyksta lenkiški keleiviniai ~15h atvažiavo kitas SU45 su naujausiais to meto vagonais ir ten buvo paskelbta jų paroda).
SU45 su vainiku ir užrašu "Otwarcie ruchu kolejowego Suwalki-Szesztokaj" atgal į Lenkiją išvyko 18:00h nuo tų bėgių su aukštuoju peronu. Po jo iš kitos aukštojo perono pusės į Vilnių pajudėjo 2M62 su keleivniais vagonais.
Dabar būnant Šeštokuose nė nepagalvotum, kad perkrovimo rampa kažkada galėjo būti aukštuoju peronu keleiviniams traukiniams.
Comment
-
[QUOTE=Vitas;305934]Prisiminiau dar vieną peroną. Šeštokuose. Tiesa, jis panaudotas buvo tik vieną vienintelę dieną - 1992 m. liepos 7 -ą traukinių eismo per Lietuvos-Lenkijos sieną atidarymo šventės metu.
Taip Vitai, puikiai prisimenu tą dieną Šeštokuose, tik noriu patikslinti, kad tas aukštas peronas dar buvo naudotas šiek tiek anksčiau, 1991 metais. Gaila tik dabar neprisimenu tikslios datos, berods tai buvo 1991 metų spalio mėnuo. Tada specialiu traukiniu į Šeštokus buvo atvykęs Lenkijos transporto ir jūrų mininstras (atrodo Weligurski, bet tiksliai neatsimenu) su delegacija. Iš mūsų pusės dalyvavo susisiekimo ministras Biržiškis su delegacija. Tuomet ministrai derino būsimo eismo sąlygas, žodžiu vyko reikalų aptarimas. Sutikti pirmąjį traukinį iš Lenkijos buvo kviečiami Šeštokų gyventojai, šitą įvykį plačiai nušvietė tuometė mūsų bei Lenkijos spauda. Taigi pirmasis traukinys iš Lenkijos atvyko gerokai anksčiau negu oficialus ruožo atidarymas.Paskutinis taisė Vitas2; 2008.12.03, 08:59.
Comment
Comment