Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Peronų aukščiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Peronų aukščiai

    Man įdomu, kodėl rekonstruojant stotis niekur nepadarė "aukštų" peronų, t.y. tokių, kur perono viršus yra vagono grindų lygyje. Gal kas žinot?

    #2
    Gal del to, kad musu traukiniai tam nepritaikyti ir negaletu tada sustot. O siaip tai si reforma yra tikrai butina.

    Comment


      #3
      O todėl, kad:
      1. Tokie peronai, pagrinde, postsovietinėse valstybėse.
      2. Traukiniai pritaikyti, nes tokiems peronams jei buvo kuriami.
      3. Tai daryti jau vėlu, vienu metu neįmanoma pakeisti visus peronus.
      Ir svarbiausia - kam to reikia!?(sarkz.)

      Comment


        #4
        Manau, kad LG tikrai reikia restruktūrizuoti ir parduoti.

        Comment


          #5
          Parašė Nikas Rodyti pranešimą
          O todėl, kad:
          1. Tokie peronai, pagrinde, postsovietinėse valstybėse.
          Na ir kas? Beje, girdėjau, kad Minsko naujoje stotyje yra aukšti peronai, nors pats ten nebuvau.

          2. Traukiniai pritaikyti, nes tokiems peronams jei buvo kuriami.
          Traukiniui tai turėtų būti nesvarbu, svarbu, kad plotis atitiktų. Kiek mačiau, visuose dabar naudojamuose vagonuose yra papildomi tvirtinimai "liepteliui" laiptelių viršuje, kuris ten uždedamas, jei reikia sustoti prie "aukšto" perono.

          3. Tai daryti jau vėlu, vienu metu neįmanoma pakeisti visus peronus.
          Betgi kaip tik visus peronus neseniai ir keitė, netgi visai nuošaliose stotelėse. Aukštesnio perono padarymui tereikia kelių papildomų kub.m grunto. Nesitiki, kad niekam neatėjo į galvą tokia mintis. Ar čia gilesnės kokios nors priežastys, ar vis tik niekas nepagalvojo?

          Ir svarbiausia - kam to reikia!?(sarkz.)
          (rimtai) Kai yra dideli keleivių srautai, įlipimas/išlipimas prie aukštų peronų tampa daug greitesnis, vadinasi, trumpesnis stovėjimo laikas stotelėse. Bet kol traukiniais nevažinėja tiek keleivių, aišku, tai nėra svarbu. (sarkz.) Ir šiaip - nėra čia ko.
          Tegul ir toliau visokie sodininkai-pensininkai kopia į vagonus kaip alpinistai, o taip pat ir visi kiti - su bagažu, dviračiais, invalidų vežimėliais...

          Comment


            #6
            HAHAHA!
            Viską suparinote.
            Rusija ir t.t. ir yra postsovietinės valstybės, jose yra aukšti peronai labai senai. Tik lietuvoje kažkodėl netaip.
            Traukiniai ir rusiški, ir latviški, ir vengriški.
            Dėl tu mechanizmų - neesu matęs, nors mačiau daug gelkel. technikos.
            Svarbu! Artimiausiu metu LG įsigis naujus ŽEMAGRINDŽIUS traukinius. Jus gerai siūlėt padaryti aušktus peronus, bet jiems irgi reikia laiptelių (nejaugi dėl KAROSA autobusų Vilniuje kelti stoteles?)
            Kai kalbama apie tokius dalykus kaip gelkeliai, tai keli kubometrai dauginami iš tūkstančių.
            Ir dar, LG nėra "pagyvenusi" bendrovė. Konservatyvi, bet tokiu mąstų įmonės negali kas dieną kažka sugalvoti ir keisti.

            Comment


              #7
              siūlau išspręsti vieną techninį uždavinį.

              sąlygos: šiuo metu LG peronų aukštis 200 mm virš bėgio. traukinių grindų aukštis 1100 mm. taip pat reikia nueiti į bet kokią stotį, pereiti per laukiamają salę ir išeiti ant perono. mintyse pakelti peroną 90 cm ir pabandyti mintyse pakartoti tą pačią procedūrą.
              užduotis: pasiūlyti techninį-inžinerinį sprendimą.

              Comment


                #8
                Parašė Nikas Rodyti pranešimą
                HAHAHA!
                Viską suparinote.
                Rusija ir t.t. ir yra postsovietinės valstybės, jose yra aukšti peronai labai senai. Tik lietuvoje kažkodėl netaip.
                Traukiniai ir rusiški, ir latviški, ir vengriški.
                Dėl tu mechanizmų - neesu matęs, nors mačiau daug gelkel. technikos.
                Svarbu! Artimiausiu metu LG įsigis naujus ŽEMAGRINDŽIUS traukinius. Jus gerai siūlėt padaryti aušktus peronus, bet jiems irgi reikia laiptelių (nejaugi dėl KAROSA autobusų Vilniuje kelti stoteles?)
                Kai kalbama apie tokius dalykus kaip gelkeliai, tai keli kubometrai dauginami iš tūkstančių.
                Ir dar, LG nėra "pagyvenusi" bendrovė. Konservatyvi, bet tokiu mąstų įmonės negali kas dieną kažka sugalvoti ir keisti.
                Kada tas ''artimiausiu metu''?

                Comment


                  #9
                  Parašė naglisc Rodyti pranešimą
                  siūlau išspręsti vieną techninį uždavinį.

                  sąlygos: šiuo metu LG peronų aukštis 200 mm virš bėgio. traukinių grindų aukštis 1100 mm. taip pat reikia nueiti į bet kokią stotį, pereiti per laukiamają salę ir išeiti ant perono. mintyse pakelti peroną 90 cm ir pabandyti mintyse pakartoti tą pačią procedūrą.
                  užduotis: pasiūlyti techninį-inžinerinį sprendimą.
                  Vienas is variantu:
                  1. 90cm-20cm=70cm (paliekant viena neaukštą pakopą į traukinį)
                  2. 30 cm Bėgius nuleidžiam žemyn (nelabai realu bet variantas)
                  3. Lieka 40 cm - 2 pakopos lauke užlipti ant 1,5m pločio perono.

                  Be to dažnas variantas, kad peronas yra tarp begių, tada viskas paprasčiau - pastatoma estakada su laiptais iš abiejų galų. Nemanau, kad tai pasakiškai brangu - ant išbetonuotų/sumurytų sieneliu sudėti blokus.
                  Paskutinis taisė Rimas_OK; 2006.11.15, 11:52.

                  Comment


                    #10
                    Parašė Nikas Rodyti pranešimą
                    HAHAHA!
                    Traukiniai ir rusiški, ir latviški, ir vengriški.
                    Ten rašė apie traukinius KUN-VNO.

                    Svarbu! Artimiausiu metu LG įsigis naujus ŽEMAGRINDŽIUS traukinius.
                    Tada viskas aišku, klausimas išspręstas. Malonu, kad vis dėlto apie tai pagalvota, o ne padaryta atsitiktinai.

                    Tik įdomu, kaip tada bus Vakarų Europoje, kur visur aukšti peronai? Jie gi irgi tikriausiai pereis prie žemagrindžių traukinių?

                    Jus gerai siūlėt padaryti aušktus peronus, bet jiems irgi reikia laiptelių (nejaugi dėl KAROSA autobusų Vilniuje kelti stoteles?)
                    Tai tada nebereikia, jeigu bus žemagrindžiai traukiniai.

                    Kai kalbama apie tokius dalykus kaip gelkeliai, tai keli kubometrai dauginami iš tūkstančių.
                    Gal būtų prasmingiau ne dauginti iš tūkstančių, o skaičiuoti, kokią dalį resursų (darbų, medžiagų...) sudaro kažkoks atskiras techninis sprendimas.

                    Comment


                      #11
                      Parašė naglisc Rodyti pranešimą
                      siūlau išspręsti vieną techninį uždavinį.

                      sąlygos: šiuo metu LG peronų aukštis 200 mm virš bėgio. traukinių grindų aukštis 1100 mm. taip pat reikia nueiti į bet kokią stotį, pereiti per laukiamają salę ir išeiti ant perono. mintyse pakelti peroną 90 cm ir pabandyti mintyse pakartoti tą pačią procedūrą.
                      užduotis: pasiūlyti techninį-inžinerinį sprendimą.
                      Tai, kad perono aukštis sutaptų su vagono grindų aukščiu, yra svarbu todėl, kad traukiniui sustojus, visi keleiviai įlipa/išlipa per trumpą laiką, kol traukinys stovi, be to, įlipimas/išlipimas vyksta ribotoje vietoje - per duris. Taigi, jei aukščiai sutampa, įlipimas/išlipimas tampa daug greitesnis, susidaro mažesni kamščiai tarpduriuose, atitinkamai - trumpesnės prastovos stotelėse, jau nekalbant apie patogumą. Aišku, esant dabartiniams keleivių kiekiams LT geležinkeliuose, tai dar nesvarbu, bet, padaugėjus keleivių, tai pasijustų (pvz., kaip tai yra metro stotyse).

                      Tuo tarpu jei skiriasi perono aukštis nuo aplinkinių teritorijų aukščio, tai daug mažiau svarbu, nes keleiviai į peroną ateina ne visi vienu metu, ir į peroną nebūtina eiti per siaurus praėjimus (plg. vagono durys).

                      Todėl šitos techninės užduoties sprendimų daugybė - galima padaryti nuolydį nuo perono iki laukiamosios salės, laiptelius per visą perono plotį, paliekant nuožulnius pravažiavimus visokiems ratukams, ir t.t. Priklauso nuo aplinkybių konkrečioje stotyje/stotelėje.

                      Comment


                        #12
                        Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                        Vienas is variantu:

                        2. 30 cm Bėgius nuleidžiam žemyn (nelabai realu bet variantas)
                        pamiršai nuolydžius. traukinys tai ne automobilis. į per staigią įkalnę neįvažiuos. panagrinėjam Vilniaus st.: du pėsčiųjų tuneliai po geležinkelių. nemanau, kad leidžiant 30 cm jie netrukdytu., Liepkalnio viadukas - leisi jį, tai leisk ir gatves žemyn, nes kitaip autobusai nepravažiuos, toliau dar yra keletą viadukų. tiesa, dar klausimas kaip miesto inžineriniai tinklai po geležinkeliu.

                        Be to dažnas variantas, kad peronas yra tarp begių, tada viskas paprasčiau - pastatoma estakada su laiptais iš abiejų galų. Nemanau, kad tai pasakiškai brangu - ant išbetonuotų/sumurytų sieneliu sudėti blokus.
                        klausimas dėl perėjimų nuo vieno perono ant kito. turbūt šiuo atvejų reikės požeminių tunelių arba tiltukų, nes nemanau, kad taip paprastai užlipsi ant tokio perono.

                        o gal pats tiki, kad eisi nuo stoties pastato , kuriame pirksi bilietą į traukinį, kelis šimtus metrų iki perono galo, kad užlipti laiptukais ant tarpukelyje esančio perono?

                        Comment


                          #13
                          Parašė naglisc Rodyti pranešimą
                          klausimas dėl perėjimų nuo vieno perono ant kito. turbūt šiuo atvejų reikės požeminių tunelių arba tiltukų, nes nemanau, kad taip paprastai užlipsi ant tokio perono.

                          o gal pats tiki, kad eisi nuo stoties pastato , kuriame pirksi bilietą į traukinį, kelis šimtus metrų iki perono galo, kad užlipti laiptukais ant tarpukelyje esančio perono?
                          Nelabai supratau, kokie sunkumai. Yra peronai mažose stotelėse, pvz., Amaliuose (prie Kauno), kurie niekur "neprijungti"; t.y., tiesiog yra aikštelė, kurios aukštis šiaip ar taip skiriasi nuo aplinkinės teritorijos ir ant jos reikia užlipti. Vadinasi, jos aukštį galima padaryti kokį tik reikia - praktiškai jokio skirtumo, daryti ją aukštesnę ar žemesnę.

                          Kitose stotyse yra peronai tarp kelių, į kuriuos bet kuriuo atveju patenkama laiptais iš tunelio arba nuo viaduko. Tai skirtumas - kokiais trim laipteliais aukščiau ar žemiau.

                          Bet, kaip supratau, visų tų aukštinimų visitek nebereikės, nes bus žemagrindžiai vagonai? Ar taip?

                          Comment


                            #14
                            Parašė r08n Rodyti pranešimą
                            Tai, kad perono aukštis sutaptų su vagono grindų aukščiu, yra svarbu ...
                            nieks juk nesako, kad nesvarbu.
                            galima padaryti nuolydį nuo perono iki laukiamosios salės
                            Lietuvoje būna žiemos ,

                            laiptelius per visą perono plotį, paliekant nuožulnius pravažiavimus visokiems ratukams, ir t.t. Priklauso nuo aplinkybių konkrečioje stotyje/stotelėje.
                            variantas. ir gana neblogas. deja ne visur toks platus peronas kaip Kaune.

                            visgi siūlau atkreipti dėmesį į skaičių - 90 cm. darant laiptelius prarasi tikrai nemažai ploto, kuriame tos skubančios masės galėtų savo čemodanus susištabeliuoti.

                            Tik įdomu, kaip tada bus Vakarų Europoje, kur visur aukšti peronai? Jie gi irgi tikriausiai pereis prie žemagrindžių traukinių?
                            vakaruose beja, peronai irgi nėra tokie aukšti ir jų aukštis svyruoja nuo 50 cm iki 78 cm. todėl tie vadinami žemagrindžiai labai gražiai paišosi į jų "aukštus" peronus. beje skirtumas tarp žemagrindžių ir aukštagrindžių yra tame, kad žemagrindžių durys paprasčiausiai yra vagonų viduryje, ir jei yra tekę tokiu važiuoti, tai turėjai pastebėti laiptelius vagonų gale.


                            todėl jei kažkiek ekonomiškai išprusęs suprati, kad mesti didelius pinigus į kažką, kuris gali greit pasikeisti ir net pačiuose vakaruose nėra nusistovėjęs yra paprasčiausiai neverta. juolab, kai ir taip visi verkia, kad lėtai traukiniai važiuoja.

                            Comment


                              #15
                              kiek tų tunelių ir pėsčiųjų tiltų yra? o tokiose stotelės kaip Amaliai? kaip, manai, žmonės atėję iš vienos geležinkelio pusės pereis į kitą? peronai aukšti. kad žmonės vaikščios ratais netikiu. pakankamai tokiu "100 m. į šalį paeinančių" prisižiūrėjau Vilniuje Laisvės prospekte. ten net ir tvoros nepadeda. garantuoju žuvusių po traukiniu padvigubėjimą


                              Parašė r08n Rodyti pranešimą
                              Bet, kaip supratau, visų tų aukštinimų visitek nebereikės, nes bus žemagrindžiai vagonai? Ar taip?
                              kaip pažiūrėsi. aukščių skirtumas vistiek liks, tik netoks didelis apie 35 cm

                              Comment


                                #16
                                Parašė naglisc Rodyti pranešimą
                                kiek tų tunelių ir pėsčiųjų tiltų yra?
                                Nesupratau, apie ką čia ir prie ko čia. VNO ir KUN stotyse priėjimas prie tolimesnių peronų - tik tuneliais ir viadukais, kurie jau yra, na ir tarnybiniais praėjimais, kuriais šiaip jau pašaliniams vaikščioti draudžiama. Bet koks čia ryšys su peronų aukščiu, apie kurį ir užėjo kalba?

                                o tokiose stotelės kaip Amaliai?
                                Tokiose stotelėse kaip Amaliai visas peronas yra tiesiog plytelėmis išklota aikštelė, ir tiek.

                                kaip, manai, žmonės atėję iš vienos geležinkelio pusės pereis į kitą? peronai aukšti. kad žmonės vaikščios ratais netikiu.
                                Pereis taip pat, kaip ir dabar. Tokiose stotelėse kaip Karčiupis, pvz., tarp bėgių paklotos plokštės, kurios ir sudaro praėjimą. Amaliuose yra geležinkelio pervaža ir šaligatvis. Su perono aukščiu tai neturi jokio ryšio.

                                pakankamai tokiu "100 m. į šalį paeinančių" prisižiūrėjau Vilniuje Laisvės prospekte. ten net ir tvoros nepadeda. garantuoju žuvusių po traukiniu padvigubėjimą
                                Kodėl?

                                Šiaip aš ne specialistas šitos srities, tai gal ir nusišneku. Bet man keista, kaip "iš nieko" (diletanto akimis žiūrint) atsiranda tokios problemos.

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                  Pereis taip pat, kaip ir dabar. Tokiose stotelėse kaip Karčiupis, pvz., tarp bėgių paklotos plokštės, kurios ir sudaro praėjimą.
                                  apie ka ir šneku. tų plokščių tarp bėgių tai nepakelsi, o peronai pakils. jei sugalvosi daryti laiptelius ant perono, tai prisieis išpjaut perono vidų, nes kitaip už laiptelių klius traukiniai. o jeigu stojus traukiniui durys atsidurs ties tų laiptelių skyle? kaip tada keleiviai išlips.

                                  Amaliuose yra geležinkelio pervaža ir šaligatvis. Su perono aukščiu tai neturi jokio ryšio.



                                  Kodėl?
                                  dar kartą perskaityk tą citatą, nes joje slypi atsakymas. žmonės papraščiausiai vaikšto ten kur tiesiau. kodėl? nežinau. gal būt todėl, kad jie idiotai. o šiaip užlipti ant 20 cm laiptelio yra kur kas paprasčiau nei ant 50 cm ar 1 m.

                                  Šiaip aš ne specialistas šitos srities, tai gal ir nusišneku. Bet man keista, kaip "iš nieko" (diletanto akimis žiūrint) atsiranda tokios problemos
                                  va būtent. atrodo niekas, smulkmena, tačiau kai į ją neatsižvelgia tai ima ir kartais pasipila nelaimės. o kas tada kaltas, kad nepagalvojo?

                                  apskritai, tai perono, kaip atskiro vieneto pakėlimas nėra problema. problema, viskas kas yra šalia: "įsirašymas" prie pastatų, žmonių perėjimas iš vieno į kitą ar skirtingas traukinių grindų aukštis. ir galų gale visa tai išlenda į didelį pinigą.
                                  ir apskritai jei pasiūlyčiau tau rinktis iš dviejų variantų: greiti traukiniai ir žemi peronai ar peronai vienam lygi su traukino grindimis, bet lėtai važiuojantys traukiniai. ką rinktumeis? asmeniškai aš greitį.

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė naglisc Rodyti pranešimą

                                    va būtent. atrodo niekas, smulkmena, tačiau kai į ją neatsižvelgia tai ima ir kartais pasipila nelaimės. o kas tada kaltas, kad nepagalvojo?
                                    Šiaip jau mane stebina ne smulkmenų gausybė, o sugebėjimas sukurti "problemas" ten, kur jų iš tikrųjų nėra. Bet dabar bent aišku, kodėl keleiviniai traukiniai KUN-VNO važinėja kaip XIX amžiuje.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                      Šiaip jau mane stebina ne smulkmenų gausybė, o sugebėjimas sukurti "problemas" ten, kur jų iš tikrųjų nėra. Bet dabar bent aišku, kodėl keleiviniai traukiniai KUN-VNO važinėja kaip XIX amžiuje.
                                      kiekviena smulkmena kainuoja. galbūt kai užaugsi ir susidursi ne tik su savo asmeninėmis problemomis suprasi.

                                      paprastas pavyzdys: jeigu nori, kad visi Lietuvos žmonės per mėnesį turėtų 10 Lt daugiau (smulkmena?) reikia papildomų 35 mln.Lt per mėnesį, o per metus tai jau 420 milijonų. už tokius pinigus galima pastatyti turbūt kokia keturias siemens arenas. arba 2-3 itin modernias arenas.

                                      kitus pvz galim paiimti iš temos. Žinoma ten nevisi siūlymai ir įdėjos yra geros, tačiau paskaičius galima susidaryti įspūdį, kas būna kai neatsižvelgi į visas smulkmenas. vėliau susidariusiom papildomom problemom spręsti neretai reikia žymiai daugiau pinigų.

                                      Comment


                                        #20
                                        kiekviena smulkmena kainuoja.
                                        kas būna kai neatsižvelgi į visas smulkmenas. vėliau susidariusiom papildomom problemom spręsti neretai reikia žymiai daugiau pinigų.
                                        Kaip tik tą aš ir norėjau pasakyti.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X